Be to, tai buvo pirmas kartas, kai V.Putinas pareiškime paminėjo jį vardu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriam Rusijos vadovas skyrė didelę dalį interviu, nė karto nebuvo paminėtas vardu.
„Mūsų duomenimis, jo (V.Zelenskio – red. past.) reitingas <...> yra lygiai du kartus mažesnis nei jo galimo artimiausio politinio varžovo. Tai į Londoną ištremtas buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ponas V.Zalužnas – jo reitingas lygiai du kartus aukštesnis. O jei prie to pridėsime galimą kitų politinių veikėjų, įskaitant buvusius premjerus ar buvusius prezidentus, paramą šiam galimam kandidatui, tai dabartinio režimo vadovo šansai laimėti rinkimus yra visiškai nuliniai. Jos lygios nuliui“, – sakė V.Putinas.
„The New York Times“ (NYT) pažymėjo, kad V.Putino žodžiai apie V.Zalužną buvo nepaprastas mandagumo demonstravimas, nes jis atsisakė minėti V.Zelenskio pavardę. V.Zelenskio pavardė interviu nuskambėjo du kartus, ir abu kartus ją ištarė žurnalistas. Kita vertus, V.Putinas interviu metu tris kartus skirtingais variantais vartojo frazes „šiandieninis Kyjivo režimo vadovas“ ir „toksiška figūra“.
Prieš tai V,Zalužno pavardė nebuvo paminėta jokioje V.Putino pareiškimų stenogramoje Kremliaus interneto svetainėje. Nepriklausomas portalas „Agentstvo“ tokių nuorodų nerado ir V.Putino pasisakymuose TASS interneto svetainėje.
V.Putinas leido suprasti, kad V.Zalužnas turėtų būti teisėtas Ukrainos lyderis, teigiama NYT publikacijoje.
Praėjusią savaitę sociologinės grupės „Reiting“ atliktos apklausos duomenimis, V.Zalužno reitingas Ukrainoje yra 76 proc. Pagal pasitikėjimą tarp Ukrainos politikų V.Zelenskis užima antrą vietą – 65 proc. respondentų (prieš mėnesį šis rodiklis buvo 57 proc.).
Socialinės stebėsenos centro lapkričio mėn. apklausos duomenimis, 26 proc. respondentų buvo pasirengę prezidento rinkimuose balsuoti už V.Zalužną. 16 proc. respondentų sakė esą pasirengę palaikyti V.Zelenskį.
Gyrė D.Trumpą ir sakė, kad derybose apie Ukrainą kalbėjo mažai
Interviu metu V.Putinas taip pat ne kartą pažėrė komplimentų JAV prezidentui Donaldui Trumpui (skirtingai nei Europos lyderiai, jis nėra susipykęs su Ukrainos valdžia, o „jo charakterio bruožas <...> – elgtis tiesiai ir nesikarščiuojant“, „didelės, didžios galios lyderis“, „jis ne tik sako, ką galvoja, bet ir sako, ko nori“).
Interviu metu V.Putinas iš tiesų aiškiai pasakė, kad Rusija daug mažiau nei D.Trumpas suinteresuota greita karo pabaiga, mano NYT. Tai rodo V.Putino žodžiai, kad per pokalbį telefonu su D.Trumpu, taip pat per pirmąjį nuo karo pradžios Rusijos ir JAV delegacijų susitikimą Saudo Arabijoje „Ukrainos krizė iš esmės nebuvo aptarta“.
D.Trumpas su V.Putinu aptarė ekonominius sandorius
O V.Putino pareiškimas apie pasirengimą bendriems projektams su Jungtinėmis Valstijomis, skirtiems retųjų metalų telkinių Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose eksploatavimui, parodė, kad jis norėjo apeliuoti į D.Trumpo susidomėjimą sandoriais ir pelno siekimu, rašo NYT. Prieš pat interviu D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad su V.Putinu aptarinėja didelius ekonominius sandorius.
Nuo praėjusių metų gegužės Rusijos vadovybė teigia, kad V.Zelenskis neva yra neteisėtas prezidentas, ir tai sieja su pernai dėl karo nevykusiais rinkimais, kuriuos draudžia įstatymas. V.Putinas ne kartą sakė, kad V.Zelenskis negali būti tas asmuo, kuris pasirašytų taikos sutartį su Rusija. Vasario mėnesį D.Trumpas taip pat pradėjo reikalauti rinkimų Ukrainoje.
Laikraštis „Financial Times“ anksčiau citavo vieną pašnekovą, kuris aptarinėjo karą su V.Putinu, sakydamas, kad jis neatsisakė minties Ukrainoje įkurti marionetinę vyriausybę.
