Pasak autoriaus, abu lyderiai tikėjo, kad jų priešininkai kapituliuos per kelias savaites, abu ignoravo patarėjų perspėjimus, kad pergalė nebus lengva, ir abu iki šiol mano galintys diktuoti sąlygas, nors visiškos sėkmės tikimybė vis mažėja.
„Ir kuo arčiau jie priartėja prie būtinybės trauktis, tuo labiau jiems atrodo, kad jie laimi“, – pabrėžė Ignatiusas.
Jo nuomone, Trumpo spąstai darosi vis akivaizdesni. Apžvalgininkas teigia, kad tai „tiesiog parašyta jo veide“. Jis primena, kaip JAV prezidentas, veikiausiai nežinodamas, kaip išspręsti Irano krizę, susierzino per interviu su NBC žurnaliste Kristen Welker ir anksčiau laiko paliko studiją.
Putinas, anot Ignatiuso, yra „jo veidrodinis atspindys, neigiantis realybę“. Jis vis dar kalba apie karą prieš Ukrainą kaip apie „Antrąjį pasaulinį karą“ ir yra įsitikinęs, kad gali priversti Kyjivą sutikti su jo reikalavimais.
Tuo pat metu vis daugiau Kremliaus pareigūnų abejoja pasirinkto kurso sėkme, tačiau nedrįsta atvirai prieštarauti Rusijos prezidentui.
„Lyderiai, patekę į tokius valdžios spąstus, yra pavojingi. Jie negali pripažinti savo klaidų ir jų ištaisyti, todėl vis eina pirmyn. Jie minta pataikavimu. Jie niekina švelniąją galią ir dėl to ją praranda. Jie atstumia senus sąjungininkus ir kartu susikuria naujų priešų“, – perspėja autorius.
Kuo tai pavojinga?
Apžvalgininko teigimu, Trumpas blaškosi tarp grasinimų sunaikinti Irano civilizaciją ir pasiūlymų Teheranui suteikti tokias palankias sąlygas, kurios kelia nerimą JAV sąjungininkams Persijos įlankoje.
Straipsnyje teigiama, kad jis netgi atrodo pasirengęs nusigręžti nuo savo partnerio konflikte su Iranu – Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu.
Tuo metu, kaip pažymi analitikas, „Putino strategija Ukrainoje virto tikra mėsmale“. Rusija kas mėnesį netenka daugiau kaip 30 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių, tačiau jis ir toliau siunčia naujus dalinius į frontą tikėdamasis proveržio.
Pasak autoriaus, kitas siaubingas žingsnis galėtų būti masiniai Kyjivo ir kitų miestų bombardavimai.
Rusijoje jau girdėti kritika Putinui
Apžvalgininkas pažymi, kad Rusijoje vis dažniau pasigirsta atviresnių karo kritikų balsų.
Pavyzdžiui, Dmitrijus Treninas pripažino, kad Maskvos nesugebėjimas suprasti Ukrainos sukūrė rimtų problemų.
„Mūsų pačių nežinojimas arba kaimynų nesupratimas sukuria visiškai nereikalingų problemų. Ukraina parodė, kokios pavojingos gali būti tokios klaidos“, – rašė jis.
Dar griežtesnę kritiką gegužę išsakė Vasilijus Kashinas.
„Tikslas likviduoti „antirusišką režimą“ Ukrainoje šiuo metu yra iš esmės nepasiekiamas be visiškos ir ilgalaikės visos šalies karinės okupacijos. Rusijai tai techniškai neįmanoma“, – teigė jis.
Pirmieji maišto ženklai
Pasak autoriaus, Putinas ir Trumpas vis dar juda pirmyn. Jie negali pripažinti pralaimėjimo nei Ukrainoje, nei Irane, tačiau kartu negali rasti ir kelio į pergalę.
„Šių „nesibaigiančių karų“ kaina kas mėnesį didėja, ir jie jau pagimdė pirmuosius politinio maišto ženklus tiek Maskvoje, tiek Vašingtone“, – rašo Ignatiusas.
Jis pabrėžia, kad abu lyderiai reguliariai puola kritišką žiniasklaidą.
Putinas dar labiau sugriežtino interneto kontrolę ir apribojo prieigą prie „Telegram“.
Trumpas taip pat nepraleidžia progos kritikuoti žurnalistų. Ginčo su Kristen Welker metu jis žiniasklaidą pavadino „melaginga, purvina ir korumpuota“.
„Tačiau egzistuoja tam tikros ribos. Trumpas, nepaisant agresyvios retorikos, negali sustabdyti kritinių publikacijų. O Putinas priverstas suprasti, kad pernelyg didelis interneto slopinimas gali išprovokuoti tikrą sukilimą“, – mano autorius.
Karai Ukrainoje ir Irane į istoriją pateks kaip milžiniškos klaidos
Ignatiauso nuomone, karai Irane ir Ukrainoje greičiausiai bus vertinami kaip didžiulės strateginės klaidos, panašios į 2003 metų JAV invaziją į Iraką.
„Demokratijos turi galimybę tokias klaidas ištaisyti, ir Jungtinėse Valstijose jau matyti pirmieji šio proceso požymiai. Tačiau Rusija primena verdantį katilą su sandariai uždengtu dangčiu“, – rašo jis.
Pasak apžvalgininko, abu lyderiai atėjo į valdžią žadėdami vėl padaryti savo šalis didingas, tačiau dabar kiekvienas jų yra priverstas mokėti už nereikalingų ir bevaisių karų pasekmes – karų, kurie visoms pusėms atnešė tik kančias.
Putino ir Trumpo nesėkmės
Anksčiau britų apžvalgininkas Charlesas Moore'as teigė, kad Putinas netyčia padarė tai, kas jam buvo blogiausia – sustiprino ukrainiečių tautinę dvasią, nors pats neigia ukrainiečių tautos egzistavimą.
Jo vertinimu, Rusijos invazija davė visiškai priešingą rezultatą, nei tikėjosi Kremlius: vietoje ukrainietiškos tapatybės sunaikinimo karas tik sustiprino nacionalinę vienybę.
Tuo pat metu dėl karo Irane JAV susiduria su sparčiai augančia infliacija, kurią skatina degalų kainų šuolis. Ekonomistų vertinimu, vartotojų kainų indeksas per 12 mėnesių iki gegužės išaugo 4,2 proc. – tai didžiausias metinis augimas nuo 2023 metų balandžio.
