Antradienį ji paskelbė metinį mažiausiai ir labiausiai korumpuotų šalių sąrašą, kuriame Rusija, Didžiojo aštuoneto narė, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė, iš pernai turėtos 143 vietos smuktelėjo į 147-ąją, užimdama vietą tarp Bangladešo ir Kenijos, praleidusi į priekį nemažai Afrikos valstybių, įskaitant Nigeriją. Iš viso šiame sąraše – 180 šalių.
Kaip rodo tyrimas, „korupcijos suvokimo indeksas“ Rusijoje 2008 metais pagal 10 balų sistemą smuktelėjo iki 2,1 nuo 2,3 pernai, ir tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 8 metus.
„Šie duomenys neturėtų stebinti, jei turėsime galvoje, kad išsikerojusią korupciją šalyje pripažįsta ir paprasti Rusijos gyventojai, ir aukščiausioji šalies vadovybė“, – konstatuojama pranešime.
„Transparency“ savo išvadas grindžia Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro duomenimis, kurie rodo, kad trys ketvirtadaliai šalies piliečių korupcijos išplitimo lygį vadina „dideliu ir labai dideliu“.
Dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo rinkimų programoje buvo deklaruojamas tvirtas ryžtas išrauti korupciją su šaknimis.
Kovoti su šiuo reiškiniu ketino ir du jo pirmtakai, tačiau, kaip pažymi Kremliaus kritikai, prezidento postą užimant dabartiniam premjerui Vladimirui Putinui, kuris įtvirtino „valdžios vertikalę“, valdininkus užvaldė dar stipresnė pinigų galia.
Generalinės prokuratūros vertinimais, korumpuotų valdininkų kišenėse kasmet nusėda apie 120 mlrd. dol., arba trečdalis Rusijos federalinio biudžeto.
Liepą D.Medvedevas pateikė „nacionalinį planą“, kaip kovoti su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančia korupcija, ir pažadėjo, kad atitinkami įstatymai įsigalios jau kitų metų pradžioje.
Prezidentas pabrėžė, kad pagrindiniai kovos su korupcija akcentai – ieškoti akstinų valdininkų sąžiningumui skatinti, priversti patikėti, jog pažeidėjai bus besąlygiškai nubausti, pertvarkyti tėvynainių, iš esmės toleruojančių korupciją, mentalitetą.
„Transparency“ būgštauja, kad nacionalinis planas gali neduoti laukiamų rezultatų, jei antikorupcinės priemonės ir toliau liks valdžios prerogatyva, o visuomenė ir vėl tebus pasyvi stebėtoja.
„Rusijos visuomenė... privalo „atplėšti“ valdininkus, teisėjus, teisėsaugininkus ir deputatus nuo tokių ekonominių interesų, kurie verčia juos kasdien priimti ne šalies ir visuomenės interesams naudingus sprendimus, bet tokius, kurie dar labiau papildytų jų kišenę. Ir visiškai akivaizdu, kad vien auklėjamosiomis ir švietėjiškomis priemonėmis šio uždavinio neišspręsi“.
Pranešime pažymima, kad būtina įstatymais įtvirtinti bendrą valdininkų veiklos reguliavimo sistemą, kuri būtų grindžiama viešais reikalavimų ir apribojimų reglamentais.
„Transparency“ reitinge iš artimiausių Rusijos kaimynių – NVS šalių pirmauja iš šios sąjungos besitraukianti Gruzija. Sąžiningesni nei Rusijos valdininkai dirba Armėnijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir net Kazachstane.
Maždaug 120 pozicijų Rusiją šiame sąraše lenkia Estija, 100 – Latvija ir Lietuva.
