Užfiksuota, kad jau du kartus po dviejų lyderių pokalbio D.Trumpas išreiškė kritiką Rusijos prezidentui.
V.Zelenskis bandė D.Trumpui paaiškinti, kad Kremliaus vadovas nesutiks su jokiomis nuolaidomis, jeigu nebus papildomo spaudimo iš Vašingtono, atskleidė šaltiniai.
Anot vieno iš jų, D.Trumpas pripažino, kad galbūt jam tikrai vertėtų pakeisti požiūrį į V.Putiną.
Pasak straipsnio, ️Ukrainos prezidentas atkakliai reikalavo, kad Baltieji rūmai grįžtų prie savo pirminio reikalavimo konflikto šalims – pirmiausia nutraukti ugnį, o tik po to pereiti prie taikos derybų.
Kai bandymai pasiekti ugnies nutraukimą žlugo, D.Trumpo administracija sutelkė dėmesį į pagrindinio taikos susitarimo, kuriame yra punktas apie tai, kad Vašingtonas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, skatinimą.
Anot „Axios“ šaltinio, D.Trumpas, matyt, su tuo sutiko. Baltieji rūmai šios informacijos nepatvirtino ir nepaneigė, o V.Zelenskio atstovas atsisakė komentuoti.
Žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad 15 minučių trukusio susitikimo metu Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina nepripažįsta Krymo Rusijos dalimi.
Pasak „Axios“, D.Trumpas leido suprasti, kad to ir nereikia, nes jo planas numato Krymo pripažinimą Rusijos dalimi tik iš Vašingtono pusės.
️Be to, V.Zelenskis neva taip pat informavo D.Trumpą, kad nebijo eiti į kompromisus dėl karo pabaigos, bet jam reikalingos pakankamos saugumo garantijos. Pasak šaltinio, susitikimo metu JAV prezidentas taip pat spėjo pareikalauti, kad V.Zelenskis kuo greičiau pasirašytų susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Trečiadienį „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad dvišalis susitarimas gali būti pasirašytas dar balandžio 30 d. Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis patvirtino, kad susitarimas gali būti sudarytas per artimiausias 24 valandas. Tiesa, vėliau paskelbta, kad galėjo iškilti netikėtų kliūčių.
„The Economist“ atkreipė dėmesį, kad V.Zelenskis įtikino D.Trumpą toliau tarpininkauti deryboms, esą pasakydamas, jog tik Jungtinių Valstijų prezidentas gali pasiekti taiką.
️Žurnalo šaltiniai taip pat pranešė apie atsargų optimizmą Ukrainos pusėje po D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimo.
„Mes bandome tobulinti savo poziciją, – leidiniui sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. – Bet čia visi blefuoja. Ir yra rizika, kad kažkas [kažką] pergudraus“.
Pasak „The Economist“ pašnekovo, JAV nepadarė įspūdžio V.Putino pasiūlymas dėl trijų dienų „paliaubų“, skirtų Rusijos „Pergalės dienai“.
„Iš pradžių D.Trumpas buvo labai nusivylęs V.Zelenskiu“, – priminė amerikiečių šaltinis. Bet dabar, anot jo, JAV prezidentas tą patį jaučia V.Putino atžvilgiu.
Po susitikimo su V.Zelenskiu šeštadienį D.Trumpas parašė žinutę socialiniame tinkle „Truth Social“, kurioje tvirtino, kad V.Putinas neturėjo priežasčių pulti gyvenamuosius rajonus: „Tai verčia mane manyti, kad galbūt jis nenori sustabdyti karo, jis tiesiog tempia mane už savęs, ir su juo reikia elgtis kitaip“.
-
Zelenskis ragina siekti teisingos taikos be jokių „atlygių“ Putinui
-
Trumpas: aš tikiu, kad dėl manęs Putinas neužėmė visos Ukrainos
-
„The Economist“ atskleidė, ką tiksliai Zelenskis pasakė Trumpui per pokalbį Vatikane
-
„The Times“: Europai nesiseka surinkti 25 tūkst. karių taikos palaikymo misijai Ukrainoje
-
Kremlius keičia plokštelę: karo pabaiga turi būti „suderinta“ tarp Rusijos ir Ukrainos, o ne JAV
Sekmadienį D.Trumpas pasakė žurnalistams, kad nori, jog V.Putinas „nutrauktų šaudymą, atsisėstų ir pasirašytų susitarimą“. Jis taip pat pažymėjo, kad V.Zelenskis „tapo ramesnis“ ir kad, jo nuomone, Ukrainos lyderis „nori sudaryti susitarimą“.
Interviu „ABC News“, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, D.Trumpas pripažino, kad gali būti taip, jog V.Putinas „vedžioja jį už nosies“.
„Taip, tai įmanoma. Žinoma. Jis gali šiek tiek vesti mane už nosies“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, jog tuo pačiu V.Putinas „norėtų sustabdyti karą“.
