Trumpas įsakė per 5 metus Mėnulyje įrengti JAV bazę su branduoliniu reaktoriumi

Dokumente teigiama, kad iki 2030 m. Žemės palydove turi būti įkurta nuolatinė JAV bazė pagal NASA programą „Artemis“ ir dislokuotas branduolinis reaktorius.

Šiuo tikslu D.Trumpo administracija per ateinančius trejus metus ketina pritraukti 50 mlrd. dolerių investicijų į JAV kosmoso sektorių, taip pat iki 2030 m. pakeisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Kaip pažymima įsakyme, JAV misijos į Mėnulį atnaujinimas būtinas siekiant padėti pagrindus mėnulio ekonomikos plėtrai ir pasirengimui kelionei į Marsą.

Shutterstock nuotr./Žemė ir Marsas

Programa „Artemis“, pagal kurią į Mėnulį turėtų grįžti JAV astronautai, buvo pradėta įgyvendinti 2017 m., pirmosios prezidento D.Trumpo kadencijos metu.

Pirmoji programos misija „Artemis I“ sėkmingai baigta 2022 m., per kurią kosminis laivas be įgulos apskriejo Mėnulį.

Taip pat Jungtinės Valstijos planuoja per 55 metus pradėti misiją, kurios metu Mėnulio pietinio ašigalio rajone bus išlaipinti žmonės.

Tolimesniuose NASA planuose – arti Mėnulio esančios stoties „Gateway“ ir reguliarių misijų infrastruktūros sukūrimas, numatytas 2020-aisiais – 2030-aisiais.

Prieš tai D.Trumpo administracija siūlė palaipsniui atsisakyti dabartinės žmonių siuntimo į Mėnulį architektūros ir pakeisti ją pigesniais variantais.

Tačiau nemažai respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjų susivienijo už šią programą, perspėdami, kad ją sumažinus JAV atsidurs silpnesnėje padėtyje kosmoso lenktynėse prieš Kiniją, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.

NASA nuotr./„Apollo 17“ misija: astronautas Harrisonas H.Schmittas pozuoja Mėnulio modulio, Mėnulio roverio ir JAV vėliavos fone. 1972 m. gruodžio 13 d.

1968-1972 m. NASA, vykdydama „Apollo“ programą, į Mėnulį išsiuntė devynias ekspedicijas. Šešių iš jų metu astronautai nusileido ant Žemės palydovo paviršiaus. Po 1972 m. programa buvo įšaldyta, o vėliau uždaryta.

Tuo tarpu Kinija jau įgyvendina plėtros Mėnulyje planus. 2026 m. misijos laivas „Chang'e“ turėtų nuskristi į Žemės palydovą ir ištirti jo pietinį ašigalį, o 2028-2029 m. – išbandyti Mėnulio išteklių gavybos ir perdirbimo technologijas.

Kinijos tikslas – maždaug iki 2030 m. įgyvendinti pilotuojamą nusileidimą Mėnulyje. Šiam tikslui jau kuriama itin sunkioji raketa „Chang'e-10“, daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Mengzhou" ir nusileidimo Mėnulyje modelis „Lanyue“.