Pasak straipsnio, jis pavedė iždo sekretoriui Scottui Bessentui aptarti šį planą su kolegomis iš Europos prieš penktadienį įvyksiantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone ir jo susitikimą su D.Trumpu.
Amerikos lyderis, kuris skandalingo susitikimo Baltuosiuose rūmuose vasario mėnesį metu pareiškė, kad V.Zelenskis „neturi karinės pergalės kortų“, vis labiau netenka kantrybės su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Pasikeitusią JAV administracijos retoriką pakartojo ir JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, kuris NATO gynybos ministrų susitikime pareiškė, kad JAV yra pasirengusios paremti Kyjivą „taip, kaip gali tik Jungtinės Valstijos“, jei Rusija ir toliau vengs taikos derybų.
Žiniasklaida praneša, kad Briuselyje vykusiose diskusijose daugiausia dėmesio skirta galimam tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimui Ukrainai ir šalies ginkluoto pasipriešinimo finansavimui baigiantis ketvirtiesiems karo metams.
„Trumpas nurodė ambasadoriui ir man pasakyti mūsų sąjungininkams Europoje, kad mes palaikome idėją įvesti – vadinkite, kaip norite – „Rusijos naftos tarifą" Kinijai arba „Ukrainos pergalės tarifą“ Kinijai. Tačiau mūsų Ukrainos ir Europos sąjungininkai turi būti pasirengę prisijungti. Mes reaguosime, jei mūsų Europos partneriai bus su mumis“, – žurnalistams paaiškino S.Bessentas.
Pagal strategiją importui iš Kinijos bus įvestas 500 proc. muitas, o gautos lėšos bus panaudotos Ukrainos kariuomenei apginkluoti.
Šiuo planu siekiama daryti kuo didesnį ekonominį spaudimą V.Putinui, kurio karinė mašina priklauso nuo finansų iš Kinijos, kad priverstų jį sėsti prie derybų stalo su D.Trumpu ir V.Zelenskiu.
Žurnalistai pažymėjo, kad idėja įvesti sankcijas Kinijai už tai, kad ji perka rusišką naftą, anksčiau sulaukė Europos vyriausybių pasipriešinimo. Ir nors NATO pavadino Pekiną „pagrindiniu bendrininku“ Rusijos kare, daugelis sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, atsisakė laikyti Kiniją priešu.


