Analitikas pažymi, kad Donaldo Trumpo pareiškimai, jog taikos susitarimas dėl Ukrainos buvo baigtas 95 procentais, akivaizdžiai sukėlė paniką Maskvoje, kuri pasireiškė įprastu Kremliui būdu – šiurkščia dezinformacija ir neįtikinamais naratyvais. Aiškus to pavyzdys buvo teiginys, kad šią savaitę viena iš daugelio Putino rezidencijų buvo atakuota 91 dronu.
„CŽV informavo JAV prezidentą, kad tai beveik neabejotinai buvo melagingos vėliavos operacija. Tai negrabūs ir akivaizdūs bandymai sužlugdyti taikos procesą, kuris sparčiai slysta iš Kremliaus kontrolės. Putinui dar labiau kenkia tai, kad jo paties visuomenė pradeda abejoti šia įvykių versija. Kai propaganda žlunga šalies viduje, netrukus žlunga ir režimai“, – pažymi Brettonas-Gordonas.
Blogiausias scenarijus Putinui
Putinas supranta, kad vienintelė likusi jo sverto priemonė – bandyti supriešinti Trumpą su Zelenskiu. Tačiau Trumpas šiandien yra pastebimai mažiau imlus Kremliaus manipuliacijoms nei prieš kelias savaites. Ir tai veda Baltuosius rūmus link taikos, kuri, nors ir nėra ideali Ukrainai, Maskvai yra gerokai blogesnė.
Kaip pažymi apžvalgininkas, labai svarbu, kad 15 metų trukmės JAV ir NATO saugumo garantijos faktiškai reikštų NATO apsaugą. Dar labiau Kremlių neramina atvira Trumpo kalba apie Vakarų karių buvimą Ukrainoje:
„Tai blogiausias scenarijus Putinui. Jokios manipuliacijos, net ir Kremliaus propagandos mašinos piko metu, negalėtų pateikti tokio rezultato kaip nieko kito, tik kaip pralaimėjimą.“
Ekonominės pasekmės Rusijai taip pat akivaizdžios.
Esant užšaldytai fronto linijai, būtent Trumpas, o ne Putinas, derėsis su Kyjivu dėl prieigos prie retųjų žemių mineralų Donbase. Pridėjus vis labiau tikėtinas reparacijas ir galimą 200 mlrd. dolerių vertės įšaldyto Rusijos turto konfiskavimą, Rusijos ekonomika, jau ir taip laisvai krentanti, atrodo vis labiau pažeidžiama, pažymi analitikas.
Dar du veiksniai darys didelį spaudimą Vašingtonui. Pirma, Rusija dabar supranta, kad jos kariuomenė negali atsilaikyti prieš NATO net ir be Jungtinių Valstijų. Antra, kai naftos kainos krenta žemiau 60 dolerių už barelį, finansinis kuras, palaikantis Rusijos karo mašiną, sparčiai išgaruoja. Be pajamų ginklai nutils.
„CŽV iš esmės atėmė iš prezidento galimybę nematyti Kremliaus apgaulės. Dabar Trumpas tvirtai laiko Putiną už gerklės“, – pabrėžia Brettonas-Gordonas.
Nors susirūpinimas branduoline eskalacija išlieka, pastarosiomis savaitėmis Kremliaus įprasti branduoliniai grasinimai beveik išnyko, ir tai ne atsitiktinumas – Maskva supranta, kad branduolinis žvanginimas jau nebegąsdina Europos lyderių, pabrėžia analitikas.
„Pirmą kartą per daugelį metų yra realus pagrindas atsargiam optimizmui. Jei Trumpas toliau spaudžia Putiną, o Europos NATO šalys toliau atkurs tikrą karinę galią – vienintelę kalbą, kurią Kremlius gerbia – tuomet 2026-ieji gali atnešti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainai“, – mano jis.
Karo pabaigos tikimybė
Kaip rašė „Politico“, nepaisant visų kalbų apie Vakarų sankcijas, kurios galėtų sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir pastatyti Kremlių į vietą, Putinas, atrodo, laikosi savo maksimalistinių reikalavimų. Leidinys mano, kad tikimybė, jog Trumpas užbaigs karą, yra 4:1.
Tuo tarpu WP rašo, kad Donaldas Trumpas, bandydamas sustabdyti karą, nesupranta pagrindinių skirtumų tarp Ukrainos ir Rusijos.
