Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Jørgenas Watne Frydnesas pagyrė M.C.Machado kaip „drąsią ir atsidavusią kovotoją už taiką“, kuri „palaiko demokratijos liepsną augančioje tamsoje“.
„Ji gauna Nobelio taikos premiją už savo nenuilstamą darbą, siekiant demokratinių teisių Venesuelos žmonėms, ir už savo kovą siekiant teisingo ir taikaus perėjimo nuo diktatūros prie demokratijos“, – komitetas pareiškė savo pranešime.
Nobelio taikos premijos nugalėtoja turi slapstytis
„Pastaraisiais metais ponia Machado buvo priversta slapstytis. Nepaisant rimtų grasinimų jos gyvybei, ji liko šalyje, o jos pasirinkimas įkvėpė milijonus žmonių. Kai autoritarai užgrobia valdžią, labai svarbu pripažinti drąsius laisvės gynėjus, kurie pakyla ir priešinasi“, – sakė komitetas.
Ką sakė premijos laureatė, sužinojusi apie apdovanojimą
M.C.Machado sako, kad taikos premija yra „apdovanojimas visam judėjimui“. Nobelio komitetas pranešė, kad su M.C.Machado buvo susisiekta ir ji žino apie jai skirtą premiją.
Naujienų agentūra „Reuters“ cituoja komiteto sekretorių, kuris teigia, kad M.C.Machado pasakė: „Tai apdovanojimas visam judėjimui“.
„Jei jie iš tiesų pranešė jai šiandien, tai Machado anksti pakirdo (Venesueloje yra 5.40 val. ryto), bet tai neblogas būdas pabusti“, – šmaikštavo „The Guardian“ žurnalistai.
„Man šokas“
Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado sakė patyrusi šoką, kai sužinojo, kad jai penktadienį paskirta Nobelio taikos premija.
Šis komentaras yra vaizdo įraše, kurį jos ryšių su spauda komanda atsiuntė naujienų agentūrai AFP.
„Man šokas!“ – telefonu sako M.C.Machado kitam opozicijos veikėjui, Edmundo Gonzalezui Urrutiai, kuris ją pakeitė kaip kandidatas praėjusiuose prezidento rinkimuose, kai jai buvo uždrausta kandidatuoti.
„Mums šokas iš džiaugsmo“, – atsakė E.Gonzalezas Urrutia, kuris beveik prieš metus pasitraukė į užsienį.
„Kas tai? Negaliu patikėti“, – sako 58 metų M.C.Machado, kuri slapstydamasi gyvena Venesueloje.
Nugalėtoja gyrė Trumpą
Taigi D.Trumpas negavo Nobelio taikos premijos, rašo dienraštis „The Guardian“. Tačiau pasirinkdamas M.C.Machado, komitetas pasirinko politinę veikėją, kuri gyrė JAV prezidentą, o tai gali sumažinti pasipiktinimą.
M.C.Machado viešuose komentaruose padėkojo D.Trumpui už jo „įsipareigojimą Venesuelos laisvei ir demokratijai“.
Ji taip pat buvo įtraukta į šių metų žurnalo TIME 100 įtakingiausių žmonių sąrašą. Įvertinimą jai pateikė ne kas kitas, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris sakė, kad ji yra „atsparumo, atkaklumo ir patriotizmo įsikūnijimas“.
Ką Trumpas yra sakęs apie Machado
Po to, kai sausio mėnesį M.C.Machado buvo sulaikyta per protestą, D.Trumpas išreiškė savo paramą. Jis pavadino ją „demokratijos aktyviste“ ir „kovotoja už laisvę“, kuri neturėtų nukentėti.
Nobelio taikos premiją paskyręs Oslas laukia Trumpo kirčio: „Esame pasirengę bet kam“
Norvegijos politikai pradėjo ruoštis galimam D.Trumpo atsakui, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Norvegijos socialistų kairiųjų partijos lyderė Kirsti Bergstø žurnalistams sakė, kad Oslas turi būti „pasirengęs bet kam“.
„Donaldas Trumpas veda JAV ekstremaliu keliu, puola žodžio laisvę, leidžia kaukėtiems slaptosios policijos pareigūnams viduryje baltos dienos grobti žmones ir griežtai elgiasi su institucijomis ir teismais. Kai prezidentas yra toks nepastovus ir autoritarinis, žinoma, turime būti pasirengę bet kam“, – komentavo ji.
Už ką gauna premiją
Maria Corina Machado gauna Nobelio taikos premiją už tai, kad pastaruoju metu Lotynų Amerikoje buvo vienas iš „ypatingiausių drąsos pavyzdžių“.
Komiteto pirmininkas priduria, kad M.C.Machado buvo pagrindinė vienijanti figūra.
„Būtent tai ir yra demokratijos esmė – mūsų bendras noras ginti žmonių valdymo principus, nors ir nesutariame. Šiuo metu, kai demokratijai kyla grėsmė, kaip niekada svarbu ginti šį bendrą pagrindą.“
Demokratinis darbas Venesueloje yra pavojingas
Jørgenas Watne Frydnesas apibūdino padėtį Venesueloje ir teigė, kad demokratinis darbas yra pavojingas.
M.C.Machado jau daugiau nei 20 metų pasisako už laisvus ir sąžiningus rinkimus – tvirtina, kad reikia rinktis biuletenius, o ne kulkas.
Komiteto pirmininkas teigė, kad opozicionierė daug metų dirbo dėl laisvės.
Triukšmas dėl Gazos
Taikos premijos nugalėtoja paskelbta praėjus dienai po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl Gazos Ruožo – greičiausiai per vėlai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų turėjęs kokią nors galimybę laimėti šį jo itin trokštamą apdovanojimą.
Ketvirtadienį Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ susitarė dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, taip priartindami daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Gazos Ruože pabaigą.
Nors D.Trumpo spaudimas abiem pusėms laikomas svarbiu siekiant proveržio dėl susitarimo, jis buvo pasiektas per vėlai, kad Nobelio komitetas galėtų į jį atsižvelgti.
Pirmadienį įvyko penkių komiteto narių posėdis, kuriame jie baigė rengti pareiškimą su paaiškinimais dėl savo pasirinkimo. Sprendimas dėl laureato paprastai priimamas likus kelioms dienoms iki šio paskutinio posėdžio.
Sakė, kad Trumpas nelaimės
Dar prieš paskelbimą istorikas ir Taikos premijos skyrimo istorijos ekspertas Asle Sveenas sakė, kad susitarimas dėl Gazos Ruožo „neturi visiškai jokios reikšmės“ 2025 metų laureato pasirinkimui, nes „Nobelio komitetas jau yra priėmęs savo sprendimą“.
„Šiemet Trumpas nelaimės premijos. Esu 100 proc. įsitikinęs“, – sakė jis.
Buvo minimi Sudano skubios pagalbos kambariai (angl. Emergency Response Rooms, ERR) – savanorių, rizikuojančių savo gyvybėmis, kad pamaitintų ir padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir bado, tinklai, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) – rinkimų priežiūros organizacija. Taip pat minėtas Volodymyro Zelenskio vardas ir NATO.
Gaus beveik 1 milijoną eurų
Kiekvieną Nobelio premiją sudaro medalis, asmeninis diplomas ir piniginė premija.
Šiemet kiekvienai premijai skiriama 11 mln. Švedijos kronų (beveik 1 mln. eurų). Tai reiškia, kad jei premiją gauna vienas asmuo, jis pasilieka visą sumą, tačiau jei premiją gauna mokslininkų grupė, jie ją pasidalina tarpusavyje.
Premijos buvo atsisakyta tik vieną kartą
Nobelio taikos premijos buvo atsisakyta tik vieną kartą.
1973 m. Vietnamo politikas Le Duc Tho ir JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris buvo apdovanoti premija už pastangas užbaigti Vietnamo karą.
Tačiau Le Duc Tho atsisakė apdovanojimo, motyvuodamas tuo, kad Vietname tebesitęsia konfliktas, nes H.Kissingeris ir Jungtinės Valstijos pažeidė paliaubas.
O H.Kissingeris priėmė premiją.
Vietnamo karas truko nuo 1950-ųjų pabaigos iki 1975 m. ir baigėsi 1975 m. balandžio 30 d. Saigono kritimu, nusinešdamas milijonų žmonių gyvybes.
