„Ji (kantrybė) tarsi baigiasi ir baigiasi greitai“, – sakė D.Trumpas interviu televizijai „Fox News“.
„Ketiname įvesti labai griežtas sankcijas, nukreiptas į bankus, taip pat smogti naftai ir (įvesti) muitus“, – pridūrė jis. D.Trumpas priminė, kad anksčiau buvo įvedęs didesnius prekybos muitus Indijai, kuri buvo „didžiausia JAV partnerė“.
D.Trumpas sakė nežinąs, ar Rusija dabar yra pasirengusi išspręsti ketvirtus metus trunkantį konfliktą, ir pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neskubėjo rodyti noro derėtis.
„Tango reikia dviejų. Nuostabu, kad kai Putinas to nori, Zelenskis to nedaro. Kai Zelenskis nori, Putinas nenori. Dabar Zelenskis nori, Putinas abejoja“, – sakė D.Trumpas.
„Pagaliau Trumpas yra mūsų pusėje“
Portalo „Politico“ teigimu, Europos lyderiams per kelias savaites trukusias intensyvias derybas pavyko įtikinti D.Trumpą, kad V. Putinas nėra pasirengęs nutraukti karą. „Pagaliau Trumpas yra mūsų pusėje“, – portalui sakė vienas ES diplomatas.
„Politico“ šaltinių teigimu, pavyko įtikinti Trumpą, kad spaudimas Kremliui yra reikalingas, nors ES ir JAV vis dar nesutaria, kaip tiksliai tai padaryti. Pasak šaltinių, D.Trumpo administracija siūlo ES kartu įvesti 100 proc. tarifus šalims, kurios perka Rusijos energiją, o Briuselis siūlo sutelkti dėmesį į sankcijas konkretiems bankams ir bendrovėms.
Kremlius: derybos buvo pristabdytos
Tuo metu Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pristabdytos, stringant JAV prezidento pastangoms užbaigti pusketvirtų metų trunkantį karą.
D.Trumpas, siekdamas, kad būtų susitarta dėl kovų pabaigos, ėmėsi diplomatinių veiksmų, net susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje, tačiau Maskva toliau tęsia puolimą.
V.Putinas faktiškai atmetė galimybę susitikti su Ukrainos prezidentu, teigiančiu, kad viršūnių susitikimas yra būtinas, norint išeiti iš aklavietės.
Rusija eskalavo išpuolius prieš Ukrainą, praėjusią savaitę surengusi didžiausią oro ataką į Ukrainą per visą plataus masto karą, per kurią žuvo keli žmonės ir buvo Kyjivo centre užsiliepsnojo vyriausybės pastatas.
Per tris tiesioginių taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos ratus Stambule pavyko susitarti tik dėl plataus masto apsikeitimo karo belaisviais.
Rusija pateikė griežtų reikalavimų sąrašą, įskaitant raginimus Ukrainai atsisakyti rytinės Donbaso srities, kurio dalis ji vis dar kontroliuoja.
Kyjivas atmetė bet kokias teritorines nuolaidas ir nori, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kurie veiktų kaip taikdarių pajėgos. Maskva, teigia, kad tai būtų nepriimtina.
