Apie tai pranešė du su D.Trumpo administracijos sprendimu susipažinę šaltiniai, rašo agentūra „Associated Press“.
Susitarimas sudarytas 30 metų laikotarpiui, o jo vertė siekia dešimtis milijardų JAV dolerių.
Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV administracijos atstovais, dokumentas numato JAV kompanijų dalyvavimą statant branduolinius objektus Saudo Arabijoje. Viena iš galimų projekto dalyvių – bendrovė „Westinghouse“, kuri galėtų tiekti apie 1100 MW galios AP1000 reaktorius.
Ginčytinu susitarimo punktu tapo galimas urano sodrinimo objekto statybos klausimas Saudo Arabijos teritorijoje. Objektas galėtų būti statomas pagal modelį, kuriame jautrios sodrinimo technologijos būtų kontroliuojamos JAV. D.Trumpo administracijos atstovai tvirtina, kad toks požiūris pašalintų galimybę branduolinę programą panaudoti netaikiais tikslais.
Susitarimas jau sulaukė kritikos JAV. Agentūros „Associated Press“ apklausti JAV kongresmenai ir ekspertai perspėja, kad susitarimas gali paskatinti branduolinių technologijų plitimą Artimuosiuose Rytuose. Jų teigimu, teisės Saudo Arabijai plėtoti urano sodrinimo technologijas suteikimas gali tapti precedentu kitoms regiono valstybėms.
Ginklų kontrolės asociacijos atstovė Kelsey Davenport pažymėjo, kad individualių garantijų susitarimų kūrimas gali tapti pavojingu precedentu. Rijadas atsisakė pasirašyti papildomą TATENA protokolą, numatantį platesnius branduolinių objektų patikrinimus.
Situaciją apsunkina Saudo Arabijos karinis bendradarbiavimas su Pakistanu – vienintele musulmonų daugumos valstybe, turinčia branduolinį ginklą. Po gynybos susitarimo tarp šalių pasirašymo Pakistano gynybos ministras Khawaja Muhammadas Asifas pareiškė, kad jo šalies branduolinis potencialas galėtų būti panaudotas Saudo Arabijai ginti.
Saudo Arabija tebėra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir TATENA narė, tačiau ilgus metus reikalavo teisės plėtoti visą branduolinį ciklą. 2018 metais karalystės sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas pareiškė, kad jei Iranas sukurtų branduolinį ginklą, Rijadas sieks padaryti tą patį.
Anksčiau JAV laikėsi griežtesnio požiūrio į branduolinį bendradarbiavimą – 2009 metais Vašingtonas sudarė branduolinį susitarimą su Jungtiniais Arabų Emyratais, tačiau Abu Dabis atsisakė savarankiško urano sodrinimo ir branduolinio kuro perdirbimo.
