Kaip teigiama straipsnyje, pagrindinė Vašingtono sąlyga yra visiškas Teherano sukauptų sodrinto urano atsargų atsisakymas. Pasak šaltinių, susipažinusių su derybų eiga, Baltieji rūmai siekia atimti iš Irano galimybę naudotis beveik 2 000 kg branduolinio kuro, konkrečiai 450 kg urano, sodrinto iki kritinio 60 proc. lygio.
Šiuo metu žinoma, kad šalys jau aptaria kompromisinę formulę: dalis stipriai sodrinto medžiagos bus išvežta į trečiąją šalį, o likusi dalis bus „praskiesta“ tiesiogiai Irane griežtai prižiūrint tarptautinei bendruomenei.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad naujas derybų etapas gali įvykti jau šį savaitgalį. Delegacijų susitikimas numatytas sekmadienį Islamabade (Pakistane).
„Esame labai arti susitarimo pasirašymo. Jei susitarimo nebus, karo veiksmai atsinaujins“, – ketvirtadienį žurnalistams pareiškė D.Trumpas.
Ko reikalauja Amerika
Be to, JAV vadovas pridūrė, kad Iranas tariamai sutiko perduoti Vašingtonui „branduolinių dulkių“ (sukaupto sodrinto urano) atsargas ir padaryti „labai, labai galingą pareiškimą... apie tai, kad jie neturės branduolinio ginklo“.
Nepaisant optimizmo, išlieka dideli nesutarimai. JAV reikalauja 20 metų moratoriumo urano sodrinimui, o Teheranas siūlo tik penkerius metus. Be to, trijų puslapių memorandumas įpareigoja Iraną iškelti visus branduolinius objektus į paviršių, paliekant požeminius bunkerius nenaudojamus, rašo žiniasklaida.
Iranas nori 20 milijardų JAV dolerių
Pasak JAV pareigūnų, Irano pusė vis dar bando išsaugoti dalį savo ambicijų.
„Iranas akivaizdžiai nori 20 milijardų dolerių – ir dar daugiau. Jie akivaizdžiai nori parduoti naftą rinkos kainomis be sankcijų... Bet jie taip pat nori turėti tą branduolinio ginklo programą. Jie nori finansuoti teroristus, tokius kaip „Hamas“. Ir jie nenori to atsisakyti tiek, kad gautų tai, ką mes siūlome“, – pabrėžė JAV atstovas.
Šiuo metu, kaip praneša portalas, tęsiasi pasirengimas lemiamam susitikimui sekmadienį, kuris turėtų nulemti šio susitarimo ateitį.
