„Nežinau, ar tai turės įtakos Rusijai, nes jis (Vladimiras Putinas – red.past.) akivaizdžiai nori tęsti karą, – žurnalistams aiškino D.Trumpas. – Bet mes įvesime muitus ir visa kita. Tai gali turėti įtakos, o gali ir neturėti.“
Pasak straipsnio, D.Trumpui vis atviriau demonstruojant nusivylimą kruvinu konfliktu Ukrainoje, jo grasinimai kelia klausimą, kiek galingus spaudimo svertus Vašingtonas turi prieš Maskvą ir ar JAV lyderis pasirengęs juos panaudoti.
„Trumpas, atrodo, supranta tai, ką daugelis iš mūsų matė nuo pat pradžių – problema ne Zelenskis, problema ne Ukrainoje. Problema yra Putinas“, – įvertino Mattas Dussas, Tarptautinio politikos centro vykdomasis viceprezidentas.
Kaip pažymėjo „The New York Times“, kol kas mažai kas rodo, kad D.Trumpo ultimatumas pakeis V.Putino nuomonę. Rusijos vadovas neketina atsitraukti nuo savo „istorinės misijos“ – grąžinti Ukrainą į Kremliaus kontrolę, ir yra įsitikinęs, kad turi pranašumą mūšio lauke.
Trumpas vis dar turi kozirių
Užsienio politikos ekspertai tuo tarpu teigia, kad D.Trumpas turi kitų ekonominių ir karinių galimybių priversti Rusiją nutraukti karą.
Nepaisant to, kad Rusija yra apsaugota nuo sankcijų, ekspertai mano, kad jos ekonomika yra pažeidžiama. Anot jų, D.Trumpas vis dar gali areštuoti dalį jos bankų sistemos, apriboti naftos kainas ir panaudoti savo įtaką užsienio politikai bei prekybos susitarimams su Europos sąjungininkais.
Evelina Farkash, buvusi JAV gynybos ministro pavaduotoja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalams, sakė, kad D.Trumpas turi „daug kozirių rankovėje“, įskaitant Senato įstatymo projektą dėl sankcijų, ne mažesnių kaip 500 proc. importui iš Rusijos ar bet kurios šalies, perkančios Rusijos uraną ar naftos produktus.
Tačiau ji pabrėžė, kad D.Trumpui reikia duoti suprasti, kad Rusija negali laimėti karo karinėmis priemonėmis. Jis galėtų padidinti karinę pagalbą, paskatinti Ukrainą prisiimti didesnę riziką naudojant savo karinę pagalbą ir bendradarbiauti su sąjungininkais, kad įšaldyti Rusijos aktyvai būtų panaudojami ginklų tiekimui užtikrinti.
„Jis manė, kad jis ir jo derybininkai galės įtikinti Rusiją priimti tam tikrą kompromisą, bet Putinas kompromisu nesuinteresuotas. Todėl jis kovos toliau, kol supras, kad savo tikslų karine jėga pasiekti negali. Galiausiai jis turi įsitikinti, kad pralaimės, ir jo aplinka turi būti tuo įsitikinusi“, – dėstė E.Farkash.
Tuo tarpu Danielis Friedas, Vašingtono „Atlantic Council" narys ir buvęs aukšto rango JAV diplomatas, pažymėjo, kad D.Trumpo nenuoseklumas ir staigus pozicijos pasikeitimas apsunkina tolesnį spaudimą Rusijai.
„Trumpo veiksmai pastarosiomis savaitėmis rodo, kad jis galbūt tai supranta ir juda griežtesne linkme“, – teigė jis.


