Anot jų, Vašingtonui reikia „žmogaus, kuris supranta, kur link viskas eina, ir nori sudaryti sandorį“.
Teigiama, kad būtent su tokio vidinio agento pagalba sausio pradžioje buvo sučiuptas Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro. Ieškodami tinkamo kandidato, JAV administracijos pareigūnai susitinka su Kubos išeiviais ir bendruomenių grupėmis Majamyje bei Vašingtone.
Anot vieno amerikiečių pareigūno, šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų surastas kas nors dabartinėje vyriausybėje, kas pamatys ant sienos užrašą ir norės sudaryti susitarimą.
JAV prezidento aplinka mano, kad Kubos ekonomika yra „ant žlugimo ribos“ po to, kai šalies valdžia neteko „gyvybiškai svarbaus globėjo“ N.Maduro, o JAV nutraukė Venesuelos naftos tiekimą.
Amerikiečių administracija taip pat nusitaikiusi į Kubos užsienio medicinos misijas, kurios yra svarbiausias Havanos valiutos šaltinis, be kita ko, draudžia išduoti vizas Kubos ir užsienio pareigūnams, kaltinamiems padedant vykdyti šią programą.
Vašingtonas tiki, kad Kubos vyriausybė dar „niekada nebuvo tokia trapi“ kaip dabar. Tačiau JAV administracija dar neturi konkretaus plano, kaip ją nuversti.
Šiomis aplinkybėmis Valstybės departamentas paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad dėl JAV nacionalinio saugumo interesų būtina, kad Kubą „valdytų kompetentinga demokratinė vyriausybė ir kad ji atsisakytų priimti mūsų priešininkų karines ir žvalgybos tarnybas“.
„Susitarti, kol dar nevėlu“
Po to, kai per operaciją Venesueloje buvo sulaikytas N.Maduro ir jo žmona, JAV jiems pateikti kaltinimai dėl „narkotikų terorizmo“, ginklų laikymo ir narkotikų kontrabandos. Per reidą Venesueloje žuvo 32 Kubos kariai ir žvalgybos agentai, priklausę N.Maduro apsaugos būriui.
Nors JAV viešai negrasino panaudoti karinės jėgos Kuboje, D.Trumpo pareigūnai privačiai teigia, kad įžūli operacija, per kurią buvo sučiuptas N.Maduro, turėtų būti netiesioginis grasinimas Havanai.
Po Venesuelos prezidento sulaikymo D.Trumpas pagrasino Kubai, kuri, pasak jo, yra „labai apgailėtinos būklės“. Sausio 11 d. JAV prezidentas pareiškė, kad Kuba nebegaus iš Venesuelos naftos ir pinigų, iš kurių gyveno „daugelį metų“, ir patarė Kubai „susitarti, kol dar nevėlu“.
„Kubos valdovai yra nekompetentingi marksistai, kurie sugriovė savo šalį, ir jiems labai nepasisekė su Maduro režimu, už kurio palaikymą jie yra atsakingi“, – „The Wall Street Journal“ sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, pakartodamas, kad Kuba turėtų „susitarti, kol dar nevėlu“.
Kubos užsienio reikalų ministerija atšovė, kad „teisė ir teisingumas yra Kubos pusėje“ ir kad JAV „elgiasi kaip nusikalstėlis hegemonas, keliantis grėsmę ne tik Kubos ir šio pusrutulio, bet ir viso pasaulio taikai ir saugumui“.
Europos diplomatai agentūrai „Bloomberg“ teigė, kad padidėjus JAV spaudimui Kubai gali kilti humanitarinė krizė ir žlugti vyriausybė.
Kietesnis riešutėlis
Kai kurie D.Trumpo pareigūnai teigė, kad prezidentas atmeta praeities režimo keitimo strategijas. Vietoje to jis siekia sudaryti sandorius, kai tai įmanoma, ir pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis, nurodė vienas iš šaltinių.
Režimas daugelį metų atlaikė didelį JAV spaudimą – nuo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) remiamos invazijos į Kiaulių įlanką 1961 m. iki 1962 m. įvesto baudžiamojo embargo, kuris laikui bėgant tapo vis griežtesnis. Abi šalys tapo priešininkėmis netrukus po to, kai 1959 m. broliai Castro su barzdotų partizanų būriu nusileido iš Kubos Siera Maestros kalnų.
„Venesuelos modelį gali būti sunkiau atkartoti Kuboje. Kuba yra vienpartinė stalinistinė valstybė, kurioje draudžiama politinė opozicija ir kurioje pilietinė visuomenė beveik neegzistuoja, o Venesueloje veikia opozicinis judėjimas, kadaise vyko dažni protestai ir rinkimai, pastebima straipsnyje.
„Šie vaikinai yra daug kietesnis riešutėlis – įvertino buvęs Barracko Obamos administracijos pareigūnas Ricardo Zuniga, 2014-2017 m. padėjęs derėtis dėl neilgai trukusio JAV ir Kubos susitaikymo. -Nėra nė vieno, kuris būtų linkęs dirbti JAV pusėje“.
