Pirmadienį popiežius netikėtai tiesiai šviesiai kreipėsi į Donaldo Trumpo administraciją po to, kai kelias savaites bandė išvengti tiesioginės konfrontacijos. Nuo kovo pradžios Leonas XIV negailėjo kritikos JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, bet nė karto vardu nepaminėjo JAV prezidento.
Trečiadienį Kamerūne katalikų bažnyčios vadovas, stovėdamas šalia Paulo Biya, autoritarinio Kamerūno prezidento, seniausio ir ilgiausiai pareigas einančio pasaulio lyderio, paragino valdžios institucijas atsisakyti „stabmeldiško pelno troškimo“.
Ketvirtadienį popiežius išsakė bene griežčiausią savo įspėjimą. Jis pagrūmojo „vargu tiems, kurie manipuliuoja religija ir pačiu Dievo vardu siekdami karinės, ekonominės ir politinės naudos, tempdami tai, kas šventa, į tamsą ir purvą“.
Daugelis naujienų agentūrų tai interpretavo kaip užuominą į D.Trumpo administracijos pastangas pasitelkti krikščionybę karui Irane pateisinti, nors popiežius šeštadienį tikino, kad šios pastabos nebuvo skirtos JAV prezidentui.
Vis dėlto pontifikui tai – lūžio savaitė. Pradėjus eiti pareigas praeitą gegužę, Leoną XIV lydėjo nuolatiniai palyginimai su jo pirmtaku Pranciškumu. Jo drąsa laužyti taisykles, revoliucinis stilius ir siekis pakeisti šventus ritualus sukėlė skilimą tarp jo sekėjų ir pelnė konservatyvių katalikų, ypač Jungtinėse Valstijose, pašaipą.
Leonas XIV, priešingai, yra švelnaus temperamento. Iki šiol jis sakydavo rimtas kalbas, paremtas Šventuoju Raštu ir atsargiai manevravo, kad išvengtų konfrontacinės retorikos.
Jis vilkėjo tradicinėmis sutanomis ir per mišias kalbėjo lotyniškai – abu jo pasirinkimai skyrėsi nuo Pranciškaus ir patiko konservatoriams. Nuo pat savo pontifikato pradžios jis skiepijo vienybę katalikų bažnyčioje. Atrodė, kad jis nori nuraminti ir Bažnyčią, ir patraukti konservatorius atgal į popiežiaus pusę. Ir nors jis gynė migrantus ir kritikavo JAV išpuolius prieš Venesuelą, tačiau net ir tai darydamas laikėsi atsargaus tono, buvo linkęs sekti iš anksto parengtomis pastabomis.
Dalis sekėjų net puse lūpų užsiminė, kad jis yra kiek nuobodokas.
Tačiau gali būti, kad būtent tai leido popiežiui griebtis griežtesnio tono.
Pradžioje Leonas XIV „stengėsi, kad nebūtų matomas tiesiog kaip Pranciškus 2.0 arba kaip tas, kurį būtų galima nesunkiai priskirti šališkai politinei kategorijai“, komentavo Santa Klaros universiteto Kalifornijoje teologinės etikos ekspertas Nicholas Hayesas-Mota.
„Manau, kad jam tai buvo labai svarbu ir, atvirai kalbant, labai išmintinga, – įvertino ekspertas. – Todėl manau, kad iš dalies dabar jis gali išsireikšti kur kas atviriau, nes niekur neskubėjo“.
Naujausi popiežiaus komentarai nuskambėjo po pakankamai audringo laikotarpio, kai Vatikanui ne kartą teko gintis dėl dėl kelių naujienose atsiradusių istorijų.
Po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paragino amerikiečius melstis už pergalę Irane „Jėzaus Kristaus vardu“, popiežius vieno sekmadienio homilijoje pareiškė, kad Jėzus „nesiklauso maldų tų, kurie pradeda karus, o jas atmeta“. Vėliau Leonas XIV padrąsino amerikiečius susisiekti su savo atstovais Kongrese ir išreikšti protestą prieš karą.
Tuomet pasirodė nepagrįstas pranešimas, kad Pentagono pareigūnai perdavė grėsmingą žinią Vatikano atstovui. Savo ruožtu Vatikanas ir JAV vyriausybė pripažino, kad sausio mėnesį įvyko susitikimas, tačiau neigė bet kokį priešiškumą, tvyrantį tarp abiejų pusių.
Nepaisant to, praeitą sekmadienį trys įtakingi amerikiečių kardinolai pasirodė CBS televizijos laidoje „60 minučių“ ir išsakė kritiką D.Trumpo administracijos politikai. Vienas iš jų net pareiškė, kad Irano konfliktas „nėra teisingas karas“.
Po kelių valandų socialiniame tinkle „Truth Social“ D.Trumpas jau buvo paskelbęs tiradą, skirtą popiežiui Leonui XIV, kurioje pavadino jį „siaubingu užsienio politikos atstovu“ ir „pataikaujančiu radikaliems kairiesiems“.
Iki tol popiežius apdairiai stengėsi neįsivelti į tiesioginę konfrontaciją su D.Trumpu. Panašu, kad pirmadienį Leonas XIV metė į šalį bet kokį atsargumą.
Skrisdamas vizito į Afriką ir sau pačiam neįprastai sutikęs spontaniškai pasikalbėti su žurnalistais, pontifikas pareiškė, kad „nebijo“ D.Trumpo administracijos ir „toliau garsiai pasisakys prieš karą“.
Kai lėktuve jo paklausiau apie D.Trumpo pastabas platformoje „Truth Social“, jis atkreipė dėmesį, kad vien šio tinklo pavadinimas yra „ironiškas“.
Popiežiaus metamorfozės priežastis tebėra neaiški, tačiau kai kurie analitikai spėja, kad pontifikas jautė neturįs kito pasirinkimo, kaip tik užimti tiesmukesnę poziciją.
Christopheris White'as, Georgetowno katalikų socialinės minties ir viešojo gyvenimo iniciatyvos vyresnysis bendradarbis, išsakė nuomonę, kad popiežius greičiausiai nusprendė, jog jis „bus suaugęs žmogus kambaryje“.
„Leonas neieškojo konflikto, – pridūrė Ch.White'as. – Viena iš priežasčių, kodėl jis atrado savo balsą, yra būtinybė“.
Kai kurie svarstė, ar popiežius, sustiprinęs savo retoriką, neatstums konservatorių, kurie iki šiol jį palaikė.
Tačiau D.Trumpo administracijos priešiškumas kaip tik gali suteikti Leonui XIV didesnę veiksmų laisvę, pažymėjo Santa Klaros akademikas N.Hayesas-Mota.
„Manau, kad tai, jog administracija sureagavo taip, kaip sureagavo, tai, kad Trumpas perėjo į tiesioginį puolimą, iš tikrųjų veikiau padėjo, o ne pakenkė popiežiui, – kalbėjo ekspertas. – Dėl to atrodo, kad būtent prezidentas yra tas, kuris bando sumaišyti popiežių su purvais.“
„Popiežius atstovauja kažkam kitam, tam tikram aukštesniam moraliniam autoritetui“, – pridūrė N.Hayesas-Mota.
Aštresniuose savo pasisakymuose popiežius neapsiribojo vien Jungtinėmis Valstijomis.
Pirmadienį autoritarinės valdžios valdomame Alžyre Leonas XIV kreipėsi į tuos, „kurie užima valdžios postus“ ir pabrėžė, kad jie turėtų „skatinti gyvybingą, dinamišką ir laisvą pilietinę visuomenę“.
Po poros dienų sakydamas kalbą Kamerūno sostinėje pontifikas citavo šventąjį Augustiną ir nurodė, kad „tie, kurie valdo, tarnauja tiems, kuriems, atrodo, įsakinėja“.
Ketvirtadienį Leonas XIV lankėsi Kamerūno šiaurės vakaruose, regione, kurį pastarąjį dešimtmetį krečia karas tarp anglakalbių separatistų ir frankofoniškos vyriausybės kariuomenės. Pagyręs vietos taikdarius, jis apgailestavo, kad pasaulį „nusiaubė saujelė tironų“.
Vietos vyskupas Aloyzijus Abangalo Fondongas pripažino, kad jo nenustebino Leono XIV žodžiai.
„Jis nėra politikas, jis yra Bažnyčios ganytojas, Kristaus vietininkas Žemėje, – kalbėjo A.Fondongas. – Ir, kaip sakė Šventasis Tėvas, jis nebijo sakyti tiesos“.
Tačiau kai kurie katalikai baiminasi, kad griežtesni popiežiaus žodžiai menkai prisidės prie pokyčių.
„Bijau, kad jis gali nepasiekti lyderių, kurie iš tiesų atviri jo kvietimui“, – pastebėjo jėzuitų kunigas ir akademikas iš Kamerūno Ludovicas Lado.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
