Nyderlandų rinkėjams jau ruošiantis keliauti prie balsadėžių, aišku viena: yra aiški takoskyra tarp to, kaip į šį balsavimą žvelgiama užsienyje, ir vertinimų pačioje šalyje.
Stebėtojai svetur mato išbandymą liberaliai demokratijai, bet patys olandai situacijos taip dramatiškai nevertina.
Šie rinkimai visiškai kitokie nei balsavimai „Brexit“ atveju ar Amerikoje, kai laimėtojas gavo viską: Donaldas Trumpas tapo prezidentu, o Jungtinė Karalystė pradėjo pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą.
Nyderlanduose trečiadienį bus renkamasi iš 28 partijų, o greičiausiai bent penkių jų prireiks valdančiosios koalicijos sudarymui. Tai populistui G.Wildersui labai neparanku – jo žvaigždė, įdomi tarptautiniu mastu, namuose ne tokia jau ryški.
Šiemet partijų populiarumas gerokai suvienodėjęs – galbūt tik liberalioji VVD, kuriai vadovauja premjeras Markas Rutte, perlips 20 proc. ribą. Yra partijų pensininkams, net judėjimas gyvūnams – „Nebalsuojantieji“.
Šiemet partijų populiarumas gerokai suvienodėjęs – galbūt tik liberalioji VVD, kuriai vadovauja premjeras Markas Rutte, perlips 20 proc. ribą.
Bet net dabar diskusijų tonas yra stebėtinai nuosaikus. Rinkimai nevirto aiškia kova tarp dviejų didelių partijų, kuri būdavo tokia įprasta anksčiau.
„Visi laukia fejerverkų, bet kažin ar sulauks“, – teigia politologas Koenas Vossenas. – Visi pasirinkę gynybinę taktiką. Tai kaip futbolo rungtynėse, kuriose neįmušamas įvartis ir žaidžiama atsargiai.“
Kokie trys pagrindiniai mitai, supantys šiuos rinkimus Nyderlanduose?
1. Balsuojama už ir prieš Europos Sąjungą
Buvo „Brexit“, kalbama ir apie „Nexit“ – galimą Nyderlandų pasitraukimą iš ES. Tačiau pernykščio referendumo Jungtinėje Karalystėje rezultatai net neišjudino euroskeptikų judėjimo Nyderlanduose – galbūt net atvirkščiai, olandai gana įtariai žvelgia į britišką eksperimentą.
Po balsavimo dėl „Brexit“ už Lamanšo apklausos ėmė rodyti, kad vis mažiau olandų pritaria šalies išstojimui iš Bendrijos, o debatai dėl „Nexit“ apskritai išsikvėpė.
Net G.Wilderso Laisvės partija (PVV) sušvelnino kritiką ES ir pradėjo skirti daugiau dėmesio migracijai, islamui ir nacionalinei tapatybei.
Žinoma, tai nereiškia, kad olandai labai optimistiški dėl ES – diskusijos dėl reikalingų Bendrijos reformų tikrai vyksta. Antai VVD siekia nuspausti stabdį ir įšaldyti tolesnę ES plėtrą, be to, norėtų apriboti Briuselio galias. Kairėje žalieji nori stipresnės, bet demokratiškesnės Bendrijos.
2. Balsuojama už ir prieš G.Wildersą
Tarptautinėje žiniasklaidoje pagrindinė šių rinkimų žvaigždė, be abejo, yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rėksnys G.Wildersas. Nyderlanduose – tikrai ne.
K.Vossenas: „Wildersas iš tiesų neturi nieko. Jis neturi pinigų, o jo personalą visuose Nyderlanduose sudaro galbūt 50 žmonių. Tai nedaug.“
Priežasčių daug – jam ir jo PVV trūksta lėšų, jį nuolat lydi apsaugininkai, jis pykstasi su televizijų prodiuseriais. Per rinkimų kampaniją G.Wildersas tikrai buvo matomas, bet ne tiek, kiek jo konkurentai iš didesnių partijų.
Vasarį G.Wildersas atšaukė visus viešus pasirodymus, kai vienas jo apsaugininkų nutekino informaciją apie politiko judėjimą marokiečių nusikalstamai grupuotei.
Be to, G.Wildersas tą patį vasarį pasitraukė iš televizijos debatų supykęs ant transliuotojo RTL, kuris paėmė interviu iš jo brolio Paulo. Pastarasis nevengia kritikuoti politiko.
Tiesa, praeityje G.Wildersas specialiai vengdavo viešumos, kad sukurtų susidomėjimą – šiuo atveju, pirmadienio vakaro debatais su M.Rutte, kuriuose radikalas jau dalyvavo.
Vis dėlto K.Vossenas, kuris tiria PVV veiklą, mano, kad yra paprastesnis paaiškinimas: „Kitos partijos investuoja tūkstančius eurų į profesionalius skelbimus, strategiją, profesionalius konsultantus. O Wildersas iš tiesų neturi nieko.“
„Jis neturi pinigų, o jo personalą visuose Nyderlanduose sudaro galbūt 50 žmonių. Tai nedaug. Gal yra keli šimtai žmonių, kurie kabina plakatus“, – tvirtino K.Vossenas.
Net jei tai iš tikrųjų subtili G.Wilderso taktika, ji jam nepadeda. Per pastarąjį mėnesį parama PVV sumenko nuo 17 proc. iki 13,5 proc.
3. Tai populistų sukilimas
Apie rinkimus Nyderlanduose kalbama kitų dviejų politinių sukrėtimų – D.Trumpo pergalės ir „Brexit“ – fone. Bet dramatiško Nyderlandų politinės sistemos sudrebinimo tikėtis tikrai nereikia.
Nė vienai partijai parama neviršija 20 proc., o jei apklausos nemeluoja, 76 vietų daugumai pasiekti bus reikalingos bent penkios partijos.
G.Wildersas, kurio PVV prognozuojamos 19–23 vietos, į valdžią tikrai nepaklius. Visos kitos partijos jau atsisakė su juo bendradarbiauti – politikas nuolat kitus įžeidinėja ir žada dalykus, kurie prieštarauja Konstitucijai. Pavyzdžiui, uždrausti Koraną.
„Nežinome, kas laimės, – pripažįsta centro kairės Leiboristų partijos deputatas Janas Vosas. – Koalicija bus didelė – trys, keturios, penkios partijos. Politikos moksliukams tai labai įdomu.“
Aišku, daug kas dar gali keistis – olandai garsėja pomėgiu apsispręsti paskutinę akimirką. Politologas Andre Krouwlis sako, kad dažniausiai net paskutinę dieną 20 proc. rinkėjų dar nėra apsisprendę, ir skaičiuoja, jog 60 iš 150 vietų dar gali laimėti bet kas.
