H.Essidas prieš vyriausybės posėdį dar susitiko su gynybos ir vidaus reikalų ministrais. Tuo tarpu AFP žurnalistai pranešė apie santykinę ramybę miestuose, kuriuos pastarosiomis dienomis krėtė protestuotojų ir policijos susirėmimai.
„Saugumo atžvilgiu padėtis pradėjo stabilizuotis“, – AFP sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Walidas Louguini, atkartodamas H.Essido penktadienio komentarus, kad situacija buvo suvaldyta.
Praėjus penkeriems metams po įvykių, kai buvo nuverstas ilgametis diktatorius Zine'as El Abidine'as Ben Ali, demonstracijos prieš nedarbą ir skurdą vėl sukrėtė šią Šiaurės Afrikos valstybę.
Saugumo atžvilgiu padėtis pradėjo stabilizuotis.
Penktadienį per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus, prezidentas Beji Caidas Essebsi sakė suprantantis nusivylimą, išlietą skurdžiuose centrinio Tuniso regionuose.
Tačiau jis perspėjo dėl „piktavalių“, kurie naudojasi teisėtais demonstrantų nusiskundimais.
Pyktis prasiveržė dėl 28 metų Ridhos Yahyaoui mirties sausio 16 dieną – šį bedarbį nutrenkė elektra, kai jis Kaserino mieste protestuodamas įsiropštė į elektros stulpą.
Neramumai išplito visoje šalyje, taip pat ir sostinėje, kur viename priemiestyje buvo padeginėjamos ir plėšiamos parduotuvės, tad Vidaus reikalų ministerijai penktadienį teko įvesti komendanto valandą, kuri galioja nuo 20 iki 5 valandos.
Po visą dieną trukusių susirėmimų ramybė į Kaseriną grįžo šeštadienį ryte, pranešė AFP žurnalistas.
Netoliese esančiame Sidi Buzido mieste – 2011-ųjų sukilimo lopšyje – paaugliai degino padangas, bet situacija buvo palyginti rami, sakė AFP žurnalistas.
Pareigūnai penktadienį dėl neramumų areštavo 261 žmogų, o dėl komendanto valandos pažeidimų – 84, nurodė Vidaus reikalų ministerija.
Tuo tarpu Prancūzija penktadienį pažadėjo Tunisui per penkerius metus skirti vieną milijardą eurų, ir tai būtų ekonominės pagalbos šiai šaliai dalis, pranešė Prancūzijos prezidentūra po H.Essido derybų su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.
Nors Tunisas yra laikomas retos sėkmės pavyzdžiu, kalbant apie „arabų pavasario“ sukilimus, valdžiai nepavyko išspręsti socialinės atskirties ir regioninės nelygybės problemų.
Tunisas taip pat susiduria su džihadistų smurtu, kuris smarkiai pakenkė jo gyvybiškai svarbiai turizmo industrijai.
