Apšaudymo Charkive aukų skaičius išaugo iki 8, tarp jų ir penkių mėnesių kūdikis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėja, kad Vakarų tiekiami Ukrainai ginklai, galintys pasiekti Rusiją, gali sukelti „nepriimtiną eskalaciją“, skelbia BBC.

Interviu arabų televizijai RT, kurį cituoja naujienų agentūra „Tass“, jis sako: „Vakarai paragino nugalėti Rusiją mūšio lauke, o tam būtina... pumpuoti ginklus Ukrainos nacionalistams, Ukrainos režimui, įskaitant ginklus, kurie gali pasiekti Rusijos Federaciją.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„Tokių ginklų viešai reikalauja [Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis“, – sako jis.

„Mes kuo rimčiausiai įspėjome Vakarus, kad jie iš tikrųjų jau dabar vykdo tarpinį karą su Rusijos Federacija... tačiau tai bus rimtas žingsnis į nepriimtiną eskalaciją“, – sakė S.Lavrovas.

Ukrainos kariai, evakuoti iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ į okupuotą Jelenivką, šiuo metu nėra kankinami. Ateityje jie bus iškeisti į rusų belaisvius, televizijai sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, kurį cituoja UNIAN.

Anksčiau buvo pranešta, kad „Azov“ vadui Denisui Prokopenkai pavyko susisiekti su žmona telefonu. Pasak O.Danilovo, tai ne vienintelis D.Prokopenkos ir jo žmonos bendravimas.

„Galiu patvirtinti, kad iki šiol mūsų kariai nebuvo kankinami, su jais nebuvo elgiamasi gėdingai. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau, stebime šį procesą“, – sakė pareigūnas.

Daugiau informacijos O.Danilovas nepateikė. „Dabar meldžiamės, kad jie būtų gyvi ir sveiki“, – pridūrė jis.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+12

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos toliau žengė į priekį Donecko regione – užėmė Midna Rudos gyvenvietę, esančią už 16 km nuo svarbaus Bachmuto miesto.

Ketvirtadienį operatyviniame pranešime ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad nors kelios Rusijos pastangos žengti į priekį buvo sužlugdytos, „Pokrovskio ir Klynovės kryptimis priešas pasiekė dalinę sėkmę – užėmė Midna Rudos kaimą“.

Midna Ruda yra maždaug už 16 km į pietryčius nuo Bachmuto, kuris pastarąją savaitę buvo stipriau apšaudomas artilerijos ugnimi. Bachmutas yra prie pagrindinio Ukrainos dalinių fronto linijoje aprūpinimo maisto produktais maršruto, kuris gali būti atkirstas dėl tolesnio Rusijos progreso. 

„Donecko kryptimi priešas apšaudo mūsų karius, rengia raketų smūgius, vykdo stebėjimą ir didina oro paramą“, – skelbia generalinio štabo atstovai.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad kitos Rusijos pastangos veržtis į vakarus link Donecko srities sienos buvo atremtos. Pranešime teigiama, kad rusai toliau bombardavo Ukrainos karius į pietus nuo Limano miesto, kurio didžioji dalis antradienį pateko į rusų rankas.

Pasak ukrainiečių, Rusijos pastangos žengti į Donecką iš šiaurės ir toliau žlugdomos. Fronto linijos regione pastarosiomis savaitėmis mažai keitėsi. Generalinis štabas pareiškė, kad „remiamas artilerijos, priešas vykdė puolimą Bohorodičnės kaimo kryptimi, nesulaukė sėkmės ir atsitraukė į ankstesnes pozicijas“.

Toliau į rytus, Ukrainos pajėgoms laikantis gynybinėse pozicijose aplink Severodonecką, generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos sulaukė „dalinės sėkmės“ ir šiek tiek pasistūmėjo į priekį.

Ketvirtadienį per išpuolius šiaurės rytiniame Charkivo mieste iš viso žuvo aštuoni žmonės, įskaitant 5 mėnesių kūdikį, feisbuke pranešė Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka.

Kitur rytinėje Donecko srityje žuvo keturi civiliai gyventojai, pranešė regiono gubernatorius.

Dar du žmonės žuvo pietiniame Mykolajivo regione. Per Rusijos apšaudymą buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant parduotuvę ir gyvenamuosius namus, pranešė regiono karinė vadovybė.

Karinė padėtis Rytų Ukrainoje yra dar blogesnė, nei žmonės mano, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jis sakė, kad Ukrainai dabar reikia sunkiosios ginkluotės, kad galėtų veiksmingai kovoti su Rusijos užpuolikais, skelbia „Sky News“.

D.Kuleba, dalyvaudamas tiesioginėje klausimų ir atsakymų sesijoje su „Twitter“ vartotojais, taip pat sakė, kad taikos derybos su Rusija iš tikrųjų nevyksta.

Pietų Ukrainoje nedidelis miestelis iš dalies užlietas, nes jį okupavusios Rusijos pajėgos neleidžia remontuoti vietos hidroelektrinės, teigia Ukrainos kariškiai, praneša BBC.

Nova Kachovka yra Chersono srityje, kuri balandžio pabaigoje tapo pirmuoju dideliu miestu, atitekusiu Rusijai. Būtent Kachovkos hidroelektrinėje reikia atlikti remonto darbus.

Ukrainos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas sakė, kad užsitęsusi žala gali sukelti „ekologinę katastrofą“. Jis apibūdino, kad dėl dviejų sugedusių hidraulinių agregatų iš elektrinės išsilieja dideli kiekiai vandens, tačiau sakė, kad „okupantai“ nesitraukia.

„Aplinkiniams kaimams ir okupuotam Chersono miestui gresia pavojus“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Interviu Rusijos agentūrai „RIA Novosti“ separatistinės liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas sakė, kad kai kurie Ukrainos kariai buvo rasti pasislėpę – arba sąmoningai atsilikę nuo kitų – praėjusią savaitę pasiduodant rusams. Kruvino mūšio pabaiga reiškė, kad Mariupolis visiškai atiteko Rusijai.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

Dėl to Rusijos ir prorusiškos pajėgos negali 100 proc. tiksliai pasakyti, ar kas nors nėra likęs pasislėpęs plieno gamykloje. Tačiau tokie „paklydėliai“ nekelia aktyvios grėsmės, sako D.Pušilinas.

Jis priduria, kad pramoninėje teritorijoje bus atliekami patikrinimai, kurių metu Rusijos pajėgos ieškos likusių ukrainiečių ir minų.

Rusija rengia naują įstatymą, kuris leis jai perimti Vakarų bendrovių, nusprendusių palikti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, vietos įmonių kontrolę, skelbia BBC.

Įstatymas, kuris gali būti priimtas per kelias savaites, suteiks Rusijai įgaliojimus įsikišti tais atvejais, kai kyla grėsmė vietos darbo vietoms ar pramonei, todėl Vakarų bendrovėms bus sunkiau greitai perkelti savo verslą, nebent jos būtų pasirengusios patirti didelį finansinį smūgį.

Šimtai tarptautinių prekių ženklų, įskaitant „Starbucks“, „Coca Cola“, „Levi's“ ir „Apple“, pasitraukė iš Rusijos arba sustabdė pardavimus nuo vasario mėn., kai šalis įsiveržė į Ukrainą.

Tai įvyko tuo metu, kai Rusijos ekonomika, vis labiau ribojama Vakarų sankcijų, grimzta į recesiją esant dviženkliam infliacijos lygiui.

Suomijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra lūžio taškas pasaulyje, ir perspėjo, kad santykiai su Maskva negali grįžti į ankstesnę padėtį, buvusią iki jos invazijos, skelbia „Sky News“.

Ministrė Pirmininkė Sanna Marin savo komentarus išsakė per kelionę į Ukrainą, kurios metu lankėsi Irpinės ir Bučos miestuose, kur Rusijos kariai vykdė žiaurius veiksmus. Maskva šį kaltinimą neigia. 

„Mes, Suomija, remiame visus Tarptautinio baudžiamojo teismo veiksmus, kuriais siekiama išnagrinėti šiuos nusikaltimus, surinkti įrodymus būsimam procesui ir nuteisti Rusiją“, – sakė S.Marin po susitikimų su Ukrainos prezidentu ir premjeru. 

„Tai, kas įvyko, tai, ką padarė Rusija, yra lūžio taškas visai Europos šeimai ir visam pasauliui. Matome, kad senoji tvarka buvo sugriauta ir nėra grįžimo prie buvusių santykių, – sakė ji. Rusijos veiksmus Ukrainoje ji apibūdino kaip „mėginimą pasipriešinti bendrų Europos namų kūrimo principams“. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį kalbėjo telefonu.

Po pokalbio M.Draghi pareiškė, kad nemato jokios „vilties dėl taikos“ Ukrainoje.

Jis taip pat sakė, kad surengs pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl galimo Juodosios jūros uostų atblokavimo maisto eksportui.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad civiliniai laivai gali saugiai naudotis Azovo jūros Mariupolio uostu Ukrainoje, nes minų pavojus pašalintas.

Trečiadienį Azovo jūroje buvo atidarytas jūrų humanitarinis koridorius. 

Rusijos pajėgos per Ukrainoje vykstantį karą iki šiol prarado „beveik apie 1 000 tankų“ ir „gerokai daugiau nei 350 artilerijos pabūklų“, taip pat „beveik tris dešimtis naikintuvų bombonešių su stacionariais sparnais ir daugiau nei 50 sraigtasparnių“, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Vis dėlto, nepaisant visų šių nuostolių, JAV vertina, kad rusai „vis dar turi... didžiąją dalį savo pajėgumų“, pridūrė pareigūnas. „Jie į šią kovą investavo labai daug savo technikos ir personalo, ir ukrainiečiai patyrė nuostolių, rusai patyrė nuostolių“, – CNN cituoja pareigūną.

„Rusai čia turi pranašumą, nes jie gali panaudoti daugybę išteklių, t. y. žmonių, įrangos ir ginkluotės, ir mes turime tai turėti omenyje“, – pridūrė pareigūnas.

Šiuo metu Ukrainoje veikia 110 Rusijos bataliono taktinių grupių (BTG), t. y. daugiau nei gegužės 9 d., kai, JAV vertinimu, Ukrainoje buvo 97 BTG, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Per dvi su puse savaitės jų padaugėjo maždaug 13, skelbia CNN.

„Didžiausias kontingentas tebėra pietuose. Tačiau vakarinėje, centrinėje ir rytinėje grupuotėje yra maždaug tiek pat BTG Ukrainos teritorijoje“, – sakė pareigūnas.

Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos pajėgos, verždamosi link Slovjansko ir Kramatorsko, pasiekė „nedidelių laimėjimų“: „Nedaug, bet pasiekė nedidelių laimėjimų“.

Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apylinkėse, JAV vertinimu, ukrainiečiai „toliau stumia Rusijos pajėgas tolyn“, „nuo kelių iki daugiau kaip 10 km Rusijos sienos ribose“, sakė pareigūnas, „taigi didelių pokyčių čia nėra“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Latvijos parlamente sakytoje kalboje atmetė taikos pasiūlymus, kuriais siekiama „nuraminti“ Rusiją. 

„Yra žmonių – ir nemažai jų yra tarp šio pasaulio galingųjų – kurie mano, kad ne visos tautos yra svarbios, kurie mano, kad tautą galima paprasčiausiai pamiršti ir stengtis išlaikyti taiką, – sakė V.Zelenskis. – Net ir laikiną taiką, net ir iliuzinę. Net ir taiką dešimčių tūkstančių nužudytų, šimtų tūkstančių deportuotų ar milijonų atimtos tėvynės kaina. Jiems tai netrukdo. Taika kitų žmonių gyvybių kaina. Bet tai neturėtų būti normalu“.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskio pastabos sekė po buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio, kuris Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija), atrodo, pasiūlė, kad taikos derybose turėtų būti siekiama „status quo ante“ ribų, buvusių iki vasario 24 d. invazijos į Ukrainą, t. y. iš esmės Krymo ir dalies Donbaso atidavimą Rusijai. Be to, pranešama, kad Italija parengė savo taikos planą.

„Dabar vėl girdime, kad Rusijai reikia duoti tai, ko ji nori, – sakė V.Zelenskis. – Kad neva reikia susitaikyti su tuo, jog iš kai kurių tautų gali būti atimta dalis jų užsienio politikos teisių, nes to nori tam tikra, kaip sakoma, „istorinė jėga“. Gana rimtai kalbama apie tai, kad reikia nubrėžti tam tikras skiriamąsias linijas suverenios valstybės kūne, siekiant neva „nuraminti“ agresorių. Ir neva reikia nuolaidų, nuolaidų ir dar kartą nuolaidų – žinoma, užpultos valstybės sąskaita, kad agresorius neva gailestingai liautųsi“. 

Savo kalboje Latvijos parlamente Ukrainos prezidentas paragino taikyti papildomas sankcijas Rusijai, ypač jos galingam energetikos sektoriaus eksportui. 

„Būtina ne tik galutinai susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijos Federacijai, įskaitant naftos, naftos mišinių ir naftos produktų embargą, – sakė jis. – Bet ir parengti septintąjį sankcijų paketą, kuriame būtų numatyti dar galingesni apribojimai Rusijai dėl teroro prieš Ukrainą. Kaip ir Latvija, visa Europa turi apriboti Rusijos energetinius ginklus. Visiškai.“

Vakarai privalo užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nugalėtas Ukrainoje, ir turi toliau nepaliaujamai remti Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Po susitikimo su Bosnijos kolega Bisera Turkovič Sarajeve su žurnalistais kalbėjusi L.Truss perspėjo „nesiūlyti Putinui jokių kompromisų ar nuolaidžiavimų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Kalbu apie tai, kad reikia naudotis savo pačių ištekliais ir neatsitraukti,.. toliau tiekti Ukrainai ginklus, kurių jai reikia, kad laimėtų ir susigrąžintų savo teritorinį vientisumą bei suverenitetą“, – sakė ji.

„Turime užtikrinti, kad Putinas pralaimėtų Ukrainoje, o Ukraina paimtų viršų... kad Rusijos agresija daugiau niekada nekeltų grėsmės taikai Europoje“, – kalbėjo britų ministrė.

Plačiau skaitykite čia.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės ketvirtadienį didele balsų dauguma priimta rezoliucija griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Kasmetinėje PSO asamblėjoje 88 balsais prieš 12 buvo priimta rezoliucija, kurioje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines“ ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas.

Rezoliucijoje „griežčiausiai smerkiama“ Rusijos „karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas“.

Ukrainos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje Jevhenija Filipenko sakė, kad vasario 24 dieną pradėta Rusijos invazija sukėlė didžiulę sveikatos ir humanitarinę krizę šalyje ir už jos ribų.

Asamblėja „turi aiškiai pasakyti, kam tenka atsakomybė už šią sveikatos krizę: ji tenka Rusijos Federacijai“, pabrėžė ji.

Rezoliuciją pateikė Ukraina, o ją parėmė tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija, Turkija ir Europos Sąjunga, išskyrus Vengriją.

Tuo metu Rusijos rezoliuciją dėl sveikatos krizės karo draskomoje Ukrainoje, kurioje neužsimenama apie Maskvos invaziją, asamblėja atmetė.

15 šalių balsavo už pastarąją rezoliuciją, o 66 – „prieš“.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka įsakė sukurti naują karinę vadovybę šalies pietuose, besiribojančiuose su Ukraina, praneša „Sky News“.

Šalis planuoja dislokuoti specialiųjų operacijų pajėgas trijose vietovėse prie pietinės sienos su Ukraina.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka taip pat kalbėjo apie Rusijoje pagamintų raketų vaidmenį stiprinant šalies gynybą, teigė „Reuters“.

Anksčiau Ukraina pranešė, kad Rusija į Baltarusijos vakarinę Bresto sritį perkelia raketų sistemas „Iskander“, o tai didina naujų raketų smūgių Vakarų Ukrainai galimybę.

Ketvirtadienį Ukrainos Poltavos srities Kotelevskio teisme du į nelaisvę paimti Rusijos kariai prisipažino kaltais dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo, įvykdyto su išankstiniu grupiniu sąmokslu“, skelbia CNN.

Aleksandras Bobykinas ir Aleksandras Ivanovas kaltinami tuo, kad vasario 24 d. iš Rusijos Belgorodo srities į Ukrainos Charkivo sritį paleido raketas „Grad“.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksandras Bobykinas ir Aleksandras Ivanovas

Remiantis teismo interneto svetainėje paskelbtais bylos duomenimis, vyrai šaudė iš artilerijos ir apgadino „civilinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, įskaitant privačius namus“ Charkivo srityje. Kariai buvo suimti Ukrainos pajėgų Charkivo srityje, teigiama teismo pažymose. 

Teismas nuosprendį turi paskelbti gegužės 31 d.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri kas savaitę rengia susitikimus su žiniasklaida, pareiškė, kad ministerija įspėjo „YouTube“ dėl galimo tokių susitikimų įrašų blokavimo.

„Mes tiesiog atėjome ir jiems pasakėme: „Užblokuosite dar vieną įrašą, vienas žurnalistas ar Amerikos žiniasklaidos priemonė keliaus namo.“

M.Zacharova pridūrė, kad Maskva dėlioja priemones, kurių gali imtis prie angliškas žiniasklaidos priemones dėl užsienio vyriausybių „nedraugiškų veiksmų“ prieš Rusijos naujienų organizacijas.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas pripažino, kad Rusija šiuo metu turi iniciatyvą per mūšius rytiniame Luhansko regione.

Generolas Oleksijus Gromovas pareiškė: „Rusija turi pranašumą, bet mes darome viską, ką galime.“

Jis pridūrė, esą Kyjivas pastebėjo, kad Rusija gabena raketų „Iskander“ sistemas į Baltarusijos vakarinį Bresto regioną. Esą dėl to didėja raketų smūgių Vakarų Ukrainai grėsmė.

Septyni žmonės žuvo per naują Rusijos apšaudymą antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnas.

Kai buvo atremti vasario 24 dieną invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos bandymai užimti Charkivą, į regioną grįžo daug žmonių.

„Šiandien priešas klastingai apšaudė Charkivą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Žuvo septyni civiliai gyventojai, 17 buvo sužeisti, įskaitant devynerių metų vaiką“, – sakė jis. Smūgiai buvo suduoti mažiausiai trijuose miesto rajonuose.

Naujienų agentūros AFP reporteris Charkive pranešė, kad per apšaudymą nukentėjo šiaurinis gyvenamasis rajonas, virš kurio matėsi kylantys dūmų kamuoliai.

Charkivo meras Ihoris Terechovas paragino gyventojus būti slėptuvėse.

„Priešo kariai vėl apšaudo mūsų miestą, – pranešė jis platformoje „Telegram“. – Yra sužeistųjų ir, deja, žuvusių. Raginu jus likti saugiose vietose, rūsiuose, pastogėse, metro stotyse.“

Pasak mero, šią savaitę darbą atnaujinęs miesto metropolitenas, kuris nuo Rusijos invazijos pradžios buvo naudojamas kaip slėptuvė, dirbs ir toliau, bet taip pat teiks saugų prieglobstį gyventojams.

„Mes nestabdysime metropoliteno darbo, bet atskirsime specialius sektorius, kur galima bus slėptis nuo bombardavimo“, – pareiškė I.Terechovas.

„Dabar svarbiausia yra išsaugoti gyvybes“, – pridūrė jis.

Invazijos pradžioje Maskvos pajėgos smarkiai apšaudė Charkivą, esantį Ukrainos šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos.

Po smarkių mūšių Ukrainos pajėgos išlaikė Charkivo, kuris labai nukentėjo, kontrolę.

Italija iš Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino ir dar trijų aukštas pareigas užimančių rusų ketvirtadienį atėmė vieną aukščiausių savo apdovanojimų, pareiškusi, kad jie jo nebėra nusipelnę.

M.Mišustinui ir prekybos ministrui Denisui Manturovui 2020 metais buvo suteiktas Italijos Žvaigždės ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriaus titulas, tačiau prezidentas Sergio Mattarella pasirašė dekretą, kuriuo atėmė iš jų šį apdovanojimą, paskelbdamas juos „nevertais“ jo.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas

Jis taip pat atėmė šį titulą iš Rusijos pramonės ministro pavaduotojo Viktoro Jevtuchovo ir Rusijos valstybinio banko VTB vadovo Andrejaus Kostino.

„Rusijos Federacijai turi būti daromas stiprus spaudimas, ką mes ir darome kartu su Europos Sąjunga, nes užsitęsęs karas Europoje gali turėti neįtikėtinai rimtų pasekmių“, – ketvirtadienį po susitikimo su savo Alžyro kolega Romoje perspėjo S.Mattarella.

Italijos Žvaigždės ordinas teikiamas nuo 2011 metų. Jis skiriamas žmonėms, svariai prisidėjusiems prie Italijos draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis. 

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad mūšiai šalies rytiniame Donbase pasiekė didžiausią intensyvumo lygį, Rusijos pajėgoms veržiantis gilyn į pramoninį regioną.

„Kovos pasiekė didžiausią intensyvumą“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar ir perspėjo, kad laukia „nepaprastai sunkus“ ir „ilgas“ kovų laikotarpis.

Kaip rašo Vokietijos dienraštis „Die Zeit“, NATO šalys narės yra neformaliai susitarusios netiekti tam tikrų ginklų sistemų Ukrainai. Šaltiniai Briuselyje patvirtino, kad taip siekiama sumažinti tiesioginės Aljanso ir Rusijos karinės konfrontacijos galimybę iki minimumo.

Plačiau skaitykite čia.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as paragino Maskvą elgtis „teisingai“ ir leisti išvežti grūdus, įstrigusius Ukrainos uostuose dėl Rusijos karinių veiksmų.

Maskva pareiškė, kad leis sudaryti Ukrainoje maisto koridorius ir išvengti pasaulinės maisto krizės, jei bus panaikintos jai dėl invazijos į kaimynę įvestos tarptautinės sankcijos.

„Nekalbėkime apie sankcijas, kalbėkime apie tai, kad visos pasaulio šalys turi elgtis teisingai“, – žurnalistams Madride pareiškė B.Wallace'as, paklaustas apie Maskvos poziciją.

„Raginu Rusiją elgtis teisingai, vadovaujantis žmogiškumo dvasia ir išleisti Ukrainos grūdus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad dėl Rusijos veiksmų „daugelis pasaulio šalių susidurs su grūdų trūkumu“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad Severodoneckas – miestas, esantis kitapus Siverskio Doneco upės nuo Lysičansko – buvo smarkiai apšaudomas, mieste buvo sunaikinta mokslinių tyrimų ir gamybos asociacija „Impuls“ bei dar 11 pastatų.

CNN rašo, kad Severodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas ketvirtadienį interviu radijui pasakojo, jog susisiekimas tarp Severodonecko ir Lysičansko buvo "komplikuotas", nes Rusija apšaudė tarp miestų esantį tiltą.

„Mieste liko 12–13 tūkst. žmonių. Žmonės slepiasi slėptuvėse ir rūsiuose. Miestas nuolat apšaudomas“, - jį cituoja CNN.

Striukas pridūrė, kad susisiekimas - ribotas, o 90 proc. Severodonecko gyvenamojo fondo buvo apgadinta arba sunaikinta.

Severodonecko – paskutinio didesnio Luhansko srities miesto, kurį kontroliuoja Ukrainos vyriausybė – žlugimas būtų didelis praradimas Kyjivui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

„Padėtis sudėtinga, ypač Donecko operatyvinėje apygardoje“, – sakė Ukrainos įstatymų leidėjas, parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis. 

„Karščiausi taškai yra Severodoneckas ir Lysičanskas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos kariai bando apsupti ukrainiečių pajėgas, o po to taikosi į Bachmuto ir Solidaro miestus.

„Priešas iš dalies kontroliuoja Lymaną ir eina į Severodonecko pakraščius. Artimiausiomis dienomis padėtis šioje operatyvinėje zonoje bus labai sudėtinga“, – sakė V.Venislavskis, kurį cituoja CNN.

Du ukrainiečių į nelaisvę paimti Rusijos kariai pripažino apšaudę miestą Rytų Ukrainoje. Tai jau antroji karo nusikaltimų byla šalyje.

Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas pripažino priklausę artilerijos daliniui, kuris šaudė į taikinius Charkivo regione iš Belgorodo srities Rusijoje. Per apšaudymą buvo sugriautas vaikų darželis.

Abu rusų kariai buvo sučiupti, kai kirto sieną. A.Bobikinas pareiškė: „Esu visiškai kaltas. Mes šaudėme į Ukrainą iš Rusijos.“ Verdikto laukiama gegužės 31 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo Ukrainoje nelaimės, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pridūrė, kad per šią kampaniją jau žlugo visi Kremliaus vadovo strateginiai tikslai.

Rusijos planas užimti visą Ukrainą „šiandien yra toliau negu buvo iš pradžių“, kai V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę provakarietišką šalį, bet sulaukė įspūdingo ukrainiečių atkirčio, O.Scholzas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

„Mūsų tikslas aiškus kaip krištolas – Putinas privalo nelaimėti šio karo. Ir esu įsitikinęs, kad jis jo nelaimės“, – sakė Vokietijos lyderis.

Plačiau apie tai skaitykite: Vokietijos kancleris: V.Putinas negali primesti taikos sąlygų kare, kurio jis nelaimės

Gegužės 8 d. per bandymą persikelti per Šiaurinio Doneco upę žuvo apie 400 Rusijos kariškių, pranešė „The New York Times“, remdamasis Ukrainos kariuomenės šaltiniais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai teigė, kad Rusijos kariškiai bandė forsuoti per upę ties Bilohorivka, kad galėtų apsupti Ukrainos pajėgas ties Severodonecku. Vietoj to rusai buvo apsupti patys – jiems buvo leista persikelti į pietinį upės krantą, o tada atidengta smarki artilerijos ugnis, upės vaga paleistos minos, kurios susprogdino perėjas ir sunaikino atsitraukimo kelią.

Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

+1

Mūšio vietoje Ukrainos kariškiai „The New York Times“ korespondentui parodė suniokotą rusų techniką – mažiausiai 15 šarvuočių, tankus – ir miško teritoriją, kurioje, pasak žurnalisto, „ant medžių kabo rusų uniformų dalys“, o „yrančių kūnų kvapas nepakeliamas“.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus paneigė pranešimus, kad Rusijos pajėgos užblokavo gyvybiškai svarbų kelią, jungiantį Ukrainos kontroliuojamas teritorijas rytuose su likusia šalies dalimi.

„Luhanskas nebuvo atkirstas“, – nurodė jis.

S.Haidajaus teigimu, nors kelias į pietvakarius nuo Severodonecko buvo apšaudytas, humanitarinė pagalba vis dar teikiama.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos Donbase

Padėtis pačiame Severodonecke kur kas niūresnė – miestas apšaudomas 24 valandas per parą, o Rusijos pajėgos yra pakankamai arti, kad galėtų naudoti minosvaidžius, artileriją ir bombardavimą iš oro, sakė jis BBC.

Jei Rusija užims kaimyninį Lysičansko miestą, jos rankose atsidurs visas Luhansko regionas.

Aneksuoto Krymo vicepremjeras Georgijus Muradovas pareiškė, kad „Azovo jūrą Ukraina prarado visiems laikams“, skelbia Rusijos agentūra „RIA Novosti“.

„Azovo jūrą Ukraina prarado visiems laikams. Uostai Zaporižios ir Chersono regionuose niekada nebebus Ukrainos.

Esu tikras, kad po mūsų regionų reunifikavimo su Rusija Azovo jūra vėl, kaip ir anksčiau, bus vidinė Rusijos Federacijos jūra“, – teigė G.Muradovas.

„RIA Novosti“ taip pat cituoja Rusijos statytiniu okupuotame Zaporižios regione paskirtą Vladimirą Rogovą, kuris irgi tikino, kad Kyjivas daugiau niekada nebekontroliuos Zaporižios ir Chersono regionų.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais. Ukraina kartoja, kad dėl taikos nesitars, jei negalės susigrąžinti prarastų teritorijų, o Kremlius teigia, esą nesutiks su jokiu susitarimu, kuriuo Krymas nebus pripažintas Rusijai.

Apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose Ukrainos rytuose laikoma apie 8 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių, rusų valstybinei naujienų agentūrai TASS ketvirtadienį pareiškė Luhansko okupacinės administracijos atstovas Rodionas Mirošnikas.

„Yra daug karo belaisvių. Aišku, daugiau jų yra Donecko liaudies respublikos teritorijoje, bet ir mes turime pakankamai. Dabar bendras skaičius sukasi apie 8 tūkstančius. Tai daug, o kiekvieną dieną prisideda dar šimtai“, – kalbėjo R.Mirošnikas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Davose trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „smarkiai“ reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos, galinčios suteikti atsvarą Rusijos pajėgų smogiamajai galiai.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija yra pasirengusi sukurti humanitarinį koridorių laivams, gabenantiems maistą iš Ukrainos, mainais į kai kurių sankcijų panaikinimą, naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Andrejų Rudenką. 

„Guardian“ primena, kad Ukrainos Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį į Ukrainą pasiuntė tūkstančius karių. Daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų yra įstrigę šalyje, todėl nerimaujama dėl bado šalyse, priklausomose nuo jų tiekimo.

Vakarų valstybės svarstė idėją sukurti „saugius koridorius“ grūdų eksportui iš Ukrainos uostų, tačiau tam reikėtų Rusijos sutikimo.

„Šiuo klausimu ne kartą esame pareiškę, kad maisto problemos sprendimui reikia kompleksinio požiūrio, įskaitant sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijos eksportui ir finansinėms operacijoms, panaikinimą“, – cituojamas A.Rudenka.

„Taip pat reikia, kad Ukrainos pusė išminuotų visus uostus, kuriuose stovi laivai. Rusija yra pasirengusi suteikti reikiamą humanitarinį praėjimą, ką ji daro kiekvieną dieną“.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos užpuolė daugiau kaip 40 miestų rytiniuose Donbaso ir Luhansko regionuose, pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Okupantai apšaudė daugiau kaip 40 Donecko ir Luhansko srities miestelių, sunaikino arba apgadino 47 civilinius objektus, įskaitant 38 namus ir mokyklą. Dėl šio apšaudymo žuvo penki civiliai gyventojai ir 12 buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinė operatyvinė grupė.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos karys

Pastarąjį mėnesį Rusija sutelkė dėmesį į visišką Donbaso regiono kontrolės perėmimą, rašo BBC. Agresorė į regioną pasiuntė tūkstančius karių, kurie puola iš trijų pusių, siekdama apsupti Ukrainos pajėgas, besilaikančias Severodonecko ir Lysičansko miestuose. Jiems žlugus, Rusija kontroliuotų visą Luhansko sritį, o tai yra pagrindinis Kremliaus karo tikslas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonėms, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as išreiškė susirūpinimą, kad šis planas yra „Rusijos bandymo pavergti Ukrainos žmones – primesti savo valią jėga“, dalis.

„Tai yra dalykas, kurį mes ryžtingai atmestume“, – sakė N.Price'as žurnalistams. 

Trečiadienį Kremliaus paskelbtame įsake rašoma,  kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.

„Scanpix“/AP nuotr./Odesa po apšaudymo

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokią pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusija artilerija ir toliau apšaudo Sumų ir Černihivo srityse esančias gyvenvietes. 

„Slobožansko kryptimi rusų priešas vykdo sistemingą didelio intensyvumo puolimą vietovėse, kuriose sutelktos mūsų pajėgos“, – teigiama pranešime. 

Generalinio štabo teigimu, Rusija siekia pagerinti taktinę padėtį Iziumo rajone bei atnaujinti Slovjansko miesto puolimą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Chersone

„Donecko kryptimi pagrindinės rusų priešo pastangos sutelktos į visišką Lymano gyvenvietės kontrolę ir bandymą pagerinti taktinę padėtį prie Severodonecko ir Avdijivkos“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse atremta dešimt priešo atakų, sunaikinti keturi tankai, dvi artilerijos sistemos, šarvuotas transporteris, automobilis ir vienas specialiosios technikos vienetas, penki bepiločiai orlaiviai.

Mykolajivo srities karinės-civilinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas nurodo, kad nepaisydami pavojaus vis daugiau gyventojų sugrįžta į namus.

Jo teigimu, regionas apšaudomas kasdien, vos prieš dieną surengta raketų ataka, kurios metu apgriuvo daugiaaukštis namas ir sužeistas civilis gyventojas. Transliacijos metu jis pastebėjo, nėra jokios ypatingos prasmės tokiems Rusijos rengiamiems išpuoliams.

„Tačiau politiniu požiūriu tokie rusų okupantų veiksmai kelia kasdienę grėsmę žmonėms, kuriuos norima išvyti. Ir tada per Rusijos televiziją galės pasakyti – žiūrėkite, visi civiliai išvyko. Liko tik naciai ir banderovcai, kurie sėdi Mykolajive. Todėl galima šaudyti iš sunkiosios artilerijos“, – paaiškino V.Kimas.

Mykolajivo srities karinės-civilinės administracijos pirmininkas pabrėžė, kad tai būtų visiškas Rusijos okupantų melas.

Jis pastebėjo, kad visoje srityje apgadinta arba visiškai sugriauta daugiau kaip 3,5 tūkst. pastatų, tačiau jau rengiamas regiono atkūrimo planas.

Nuotr. iš Vitalijaus Kimo „Telegram“ paskyros/Subombarduota Mykolajivo regiono administracijos būstinė

„Yra Ukrainos prezidento parengta šalies atstatymo programa. Pagal šią sistemą jau renkame ir skaičiuojame visus duomenis, reikalingus objektams atkurti. Yra 16 klasterių, tarp jų infrastruktūra, pastatai, istoriniai paminklai. Tuo pat metu tai, ką įmanoma, jau taisome. Laikinai okupuotų bendruomenių ir gyvenviečių atkūrimo darbai bus vykdomi, kai išlaisvinsime teritoriją iš Rusijos priešo“, – pabrėžė V.Kimas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu pagrindinė Mykolajivo srities problema – darbo vietų trūkumas, nes įmonės dar neatnaujino darbo.

Chmelnyckio regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Gamalijus naktį pranešė, kad šalies priešlėktuvinės gynybos pajėgos Chmelnyckio mieste numušė Rusijos paleistą raketą. Aukų išvengta, raketos nuolaužos išsibarstė laukuose. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Maskvos žingsnį, kuriuo kai kuriuose Rusijos okupuotuose regionuose gyvenantiems ukrainiečiams sudaromos palankesnės sąlygos gauti Rusijos pilietybę, rašo CNN.

„Neteisėtas pasų išdavimas Chersono ir Zaporižios srityse, taip pat Kryme ir laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių dalyse yra šiurkštus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų bei Rusijos, kaip okupacinės valstybės, įsipareigojimų pagal 1907 m. Hagos konvencijos 45 straipsnį ir 1949 m. Konvencijos dėl civilių asmenų apsaugos karo metu 47 straipsnį pažeidimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

„Rusijos prezidento dekretas yra teisiškai niekinis ir neturės jokių teisinių pasekmių. Šis sprendimas neturės įtakos Ukrainos piliečių, gyvenančių Rusijos laikinai okupuotose teritorijose, pilietybei“.

Rusijos prezidentas V.Putinas trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo supaprastinamas pasų išdavimo ukrainiečiams okupuotose Chersono ir Zaporižios dalyse procesas. Rusija jau išdavė šimtus tūkstančių pasų separatistinių teritorijų Ukrainos rytuose ir aneksuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme, taip pat separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos Gruzijoje bei Uždniestrės gyventojams. Analitikai teigia, kad šie veiksmai padėjo Maskvai sukurti pretekstą tęsti intervenciją tose teritorijose. 

Žmogaus teisių organizacijos „Crimea SOS“ analitikas Jevhenas Jarošenka sakė, kad Rusijos „pasportizacijos“ politika taip pat gali pasitarnauti siekiant aprūpinti šauktinius Rusijos invazijai į Ukrainą.  

„Netrukus po to, kai asmuo gauna Rusijos pasą, Rusijos Federacija gali pašaukti tokį asmenį į karinę tarnybą ir vėliau įtraukti jį į kovines operacijas prieš Ukrainą“, – sakė J.Jarošenka.

„Taip laikinai okupuotų Chersono ir Zaporižios sričių gyventojai tampa Rusijos Federacijos šaukimo įkaitais“, – teigė jis. 

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis ketvirtadienį vakare sukritikavo kai kurių Vakarų politikų pasiūlymus, kad Ukraina turėtų padaryti nuolaidų Rusijai, įskaitant atsisakyti dalies savo teritorijos.

Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi Ukrainos vadovas sureagavo į buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio žodžius. Anksčiau jis sakė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, net jei iš jos būtų reikalaujama nuolaidų.

V.Zelenskis piktinosi tokiais siūlymais atsižvelgti į šalies agresorės interesus.

Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Nepaisant to, kad tūkstančiai Rusijos raketų pataiko į Ukrainą. Nepaisant dešimčių tūkstančių nužudytų ukrainiečių. Nepaisant Bučos ir Mariupolio. Nepaisant sugriautų miestų. Ir nepaisant Rusijos valstybės pastatytų „filtravimo stovyklų“, kuriose žmonės žudomi, kankinami, prievartaujami ir žeminami kaip prie konvejerio. Rusija visa tai padarė Europoje.

Tačiau Davose, pavyzdžiui, Kissingeris išnyra iš gilios praeities ir sako, kad neva turėtume atiduoti Rusijai gabalą Ukrainos. Kad esą Rusija nebūtų atitolinta nuo Europos. Atrodo, kad ponas Kissingeris gyvena ne 2022 metais, o 1938 metais. Jis manė, kad tuo metu kalbėjo ne Davoso, o Miuncheno auditorijai“, – vaizdo įraše kalba V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite: V.Zelenskis priekaištauja Vakarams, rusų kariams artėjant prie svarbaus Ukrainos miesto