„Paleidimu buvo siekiama užtikrinti karių operacinę parengtį ir patvirtinti pagrindinius techninius parametrus, įskaitant pažangią raketos navigacijos sistemą ir didesnį tikslumą“, – sakoma kariuomenės pareiškime, kuriame priduriama, kad raketos „žemė–žemė“ veikimo nuotolis yra 120 kilometrų.
Po išpuolio praėjusį mėnesį Indijos administruojamoje Kašmyro regiono dalyje, kurio metu žuvo 26 turistai, abi šalys susišaudo per kontrolės liniją Kašmyre, imasi diplomatinių veiksmų viena prieš kitą, išvaro viena kitos piliečius ir uždarė sieną.
Po balandžio 22-osios Indijos ir Pakistano kariai ne kartą susišaudė ties kontrolės linija Kašmyre – de facto siena šiame ginčijamame regione.
Analitikai įspėja, kad karingi abiejų priešininkių pareiškimai galėtų virsti kariniais veiksmais.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, kuri remiasi buvusiais karininkais ir karybos ekspertais, Indija ir Pakistanas po paskutinio susirėmimo 2019 m. smarkiai sustiprino savo karinius pajėgumus, todėl net ir riboto konflikto atveju kyla didesnė eskalavimo grėsmė.
Pakistanas tikina, kad Indija planuoja karinę invaziją po to, kai Naujasis Delis apkaltino Islamabadą dėl mirtino išpuolioį. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pažadėjo nubausti išpuolio rėmėjus „kaip jie net negali įsivaizduoti“.
Pakistanas neigia dalyvavęs išpuolyje, bet įspėjo, kad atsakys, jei bus užpultas.
2019 m. Indija surengė oro smūgius Pakistano teritorijoje po Indijos karinio konvojo susprogdinimo Kašmyre ir pareiškė, kad sunaikino „teroristų stovyklas“. Pakistano naikintuvai surengė atsakomąjį oro smūgį ir per dvi dienas trukusius veiksmus numušė Indijos lėktuvą.
Šios kaimyninės šalys kariavo tris kartus – 1948 m., 1965 m. ir 1971 m. – ir nuo nepriklausomybės paskelbimo susidūrė daugybę kartų, daugiausia dėl Kašmyro regiono, kurį abi šalys laiko savo. 1990 m. valstybės įsigijo branduolinius ginklus, o Kašmyras laikomas vienu iš pavojingiausių konfliktų židinių pasaulyje.
Kariniai ekspertai teigia, kad nė viena iš šalių nesvarstys branduolinių ginklų naudojimo, nebent bus priversta, tačiau net ribotas konfliktas kelia didelį eskalavimo pavojų, pažymėjo „Reuters“.
Manoma, kad tikėtiname konflikte greičiausiai bus naudojami lėktuvai, raketos ar dronai, nors šioje srityje Indija ir Pakistanas laikomi lygiaverčiais, Indija turi ženkliai didesnius išteklius, kuriais galėtų kliautis ilgesnį laiką.
„Abiejų valstybių sprendimus priimantys asmenys dabar yra labiau linkę rizikuoti pradėti konfliktą ir jį eskaluoti nei iki 2019 m." – įvertino Frankas O'Donnellas, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Stimson Center" Pietų Azijos programos analitikas, nes tuomet pavyko išvengti susidūrimo nenaudojant branduolinių ginklų.
„Tačiau be aiškaus abipusio supratimo apie tikslius veiksmus, tai gali išprovokuoti netyčinį eskalavimą“, – pridūrė jis.
Nuo 2019 m. abi pusės įsigijo naujos karinės technikos, atverdamos naujas konvencinių smūgių galimybes.
„Kiekviena pusė manys, kad yra geresnėje padėtyje nei praėjusį kartą, – pažymėjo Sidnėjaus technologijos universiteto Pietų Azijos saugumo tyrėjas Muhammadas Faisalis. – Tai paaiškės tik tada, kai pamatysime tikrus kovos veiksmus.“
Indija mano, kad 2019 m. ji buvo nepalankioje padėtyje, nes turėjo pasikliauti daugiausia senstančiais rusiškais naikintuvais. Nuo tada ji įsigijo 36 Prancūzijoje pagamintus naikintuvus „Rafale“, kurie yra vieni iš geriausių Vakarų naikintuvų, ir užsakė dar daugiau jų savo laivynui.
Atsakydamas į tai, Pakistanas nuo 2022 m. partijomis įsigijo vieną iš pažangiausių Kinijos karinių lėktuvų „J-10“, kuris yra panašus į „Rafale“. Pasak Londone įsikūrusio Tarptautinių strateginių studijų instituto, Pakistanas turi mažiausiai 20 tokių lėktuvų.
„Be abejo, kai kuriais atžvilgiais esame geresnėje padėtyje (nei 2019 m.)“, – „Reuters“ sakė Anilas Golanis, buvęs Indijos oro pajėgų vice maršalas ir Delio oro pajėgų studijų centro generalinis vadovas.
„Šalyje reikalaujama imtis veiksmų, bet, mano asmenine nuomone, nei Indija, nei Pakistanas nesiekia visiško konflikto“, – pridūrė jis.



