CEPA tyrimas parodė, kad nors Kinija ir Rusija atliko pagrindinį vaidmenį skleidžiant su koronavirusu susijusią dezinformaciją ir propagandą, šalys laikėsi iš esmės skirtingų strategijų.
Tiesa, CEPA taip pat teigia, kad abi valstybės neseniai ėmė naudoti viena kitos metodus ir sustiprino dezinformacijos kampanijas.
Tyrime teigiama, kad Pekinas pirmiausia pasitelkė valstybinės socialinės žiniasklaidos tinklus, interneto puslapius, siekdamas įtikinti, kad Kinija nėra kalta dėl pandemijos išplitimo – atvirkščiai, esą šalis yra patikima partnerė kovojant su virusu.
Tuo metu Rusijos skleidžiama informacija apie koronavirusą pirmiausia siekiama sumenkinti Vakarų valstybių pastangas kovoti su COVID-19, taip pat didinti įtampą Vakaruose.
„Rusija iš esmės rinkosi jau seniai egzistuojančius dezinformacijos būdus. Jų tikslas – panaudoti krizes siekiant kurstyti įtampą užsienio visuomenėse.
Kinija pasiskolino kai kuriuos dezinformacijos įrankius, tačiau panaudojo juos kitais tikslais. Pirmiausia ji siekė sudaryti gerą įspūdį apie save, taip pat platino sąmokslo teorijas pasauliniu mastu“, – teigiama ataskaitoje.
Nors įvairios vyriausybės ir asmenys iš viso pasaulio padėjo skleisti dezinformaciją, susijusią su vakcinomis ir viruso kilme, daugybė tyrimų ir incidentų patvirtino, kad Kinija bei Rusija atliko pagrindinį vaidmenį stiprinant politiškai tikslingas sąmokslo teorijas.
CEPA ištyrė tūkstančius Rusijos ir Kinijos pareigūnų pasisakymų socialiniuose tinkluose, taip pat valstybinių žiniasklaidos priemonių platintą informaciją nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn.
Nuo 2016 m. Rusija buvo plačiai vertinama kaip pagrindinė užsienio veikėja, skleidžianti dezinformaciją.
„Kinija pasiskolina kai kuriuos dezinformacijos įrankius iš Rusijos, tačiau yra ir skirtumų. Pekinas bando pasiųsti pasitikėjimo savimi žinią ir nuoseklią informaciją apie komunistų partijos darbus, o Rusijos kampanijos yra labiau orientuotos į chaoso kūrimą, nepaisant to, ar tai prieštarauja oficialiai Kremliaus versijai apie koronavirusą“, – RFE/RL sakė CEPA vyresnysis bendradarbis ir vienas iš ataskaitos autorių Edwardas Lucasas.
Dezinformacijos skleidimas
Nuo 2016 m. Rusija buvo plačiai vertinama kaip pagrindinė užsienio veikėja, skleidžianti dezinformaciją, pavyzdžiui, siekdama paveikti svarbius nacionalinius rinkimus kitose šalyse.
Tačiau su COVID-19 atėjimu Kinija ėmėsi lyderės vaidmens visame pasaulyje, padidindama savo pastangas skleisti sąmokslą apie viruso kilmę ir gerinti savo įvaizdį.
Kinijos propaganda ir dezinformacija buvo įvairi – nuo Vakarų pastangų kovoti su virusu kritikavimo iki savo politikos, kuria siekiama pažaboti pandemiją, gynimo ir jos pastangų aprūpinti šalis apsaugos priemonėmis ir vakcinomis skatinimo.
Nors CEPA ataskaitoje pažymima, kad Kinijos pasakojimai daugiausia buvo teigiami, skirti išlaikyti šalį dėmesio centre ir rodyti jos nuoseklią kovą su virusu, buvo ir žymių išimčių.
Tarp išimčių, visų pirma, yra Kinijos vadinamoji „Wolf Warrior“ diplomatija, kai atskiros ambasados ir diplomatai ėmėsi agresyviai atakuoti Vakarų politiką ir skleisti sąmokslo teorijas.
Remiantis ataskaitos išvadomis, šios Kinijos taktikos paspartėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Amerikos konservatyvūs politikai iškėlė mintį, kad COVID-19 galėjo pasklisti iš Kinijos laboratorijos.
Vėliau bandymai atakuoti Vakarus ir vėl tapo dažnesni po to, kai jau prezidento Joe Bideno prašymu JAV žvalgyba pateikė įtikinamesnę ataskaitą apie tai, kad koronavirusas galėjo pasklisti iš Uhano laboratorijos.
Reaguodama į tai, tiek Kinijos valstybinė žiniasklaida, tiek pareigūnai, įskaitant Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Zhao Lijianą, sustiprino pastangas skleisti sąmokslus apie viruso kilmę, įskaitant dezinformacijos apie JAV karinės laboratorijos Merilande platinimą nuo pandemijos pradžios.
JAV karinė laboratorija Merilende „Fort Detrick“ jau seniai buvo Rusijos dezinformacijos kampanijų dėmesio centre, tačiau Pekino pastangos padėjo paskatinti diskusiją apie ją tiek Kinijoje, tiek ir Vakaruose.
Vasario mėnesį AP paskelbė devynis mėnesius trukusį tyrimą, kuriame nustatyta, kad Kinija pradėjo pasaulinę skaitmeninės dezinformacijos kampaniją, naudodama savo vis didėjantį buvimą Vakarų socialinėje žiniasklaidoje. Jos tikslas buvo skleisti žinią, kad JAV esą sukūrė COVID-19 kaip biologinį ginklą.
Pasak E.Lucaso, Rusijos pastangos skleisti dezinformaciją buvo labiau koncentruotos į nuogąstavimus, susijusius su Vakarų vakcinomis nuo COVID-19.
Pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos nuomonės formuotojai Prancūzijoje ir Vokietijoje gegužę pranešė, kad Londone įsikūrusi Maskvos kontroliuojama grupė pasiūlė jiems sumokėti už dezinformacijos apie „Pfizer-BioNTech“ vakciną platinimą.
E.Lucasas: Afrika yra „derlinga dirva“ Kinijos ir Rusijos propagandai ir dezinformacijai.
Kitu atveju Rusijos valstybinė žiniasklaida ir pareigūnai pradėjo kampaniją, kaltindami Vakarų žiniasklaidą, kad ją kontroliuoja farmacijos korporacijos. Jų teigimu, būtent dėl to buvo skleidžiama neigiama informacija apie „Sputnik V“ vakcinos bandymus.
„Priešingai nei Kinija, Maskvos dezinformacija retai susijusi su bandymais priversti Vakarų auditoriją susidaryti teigiamą nuomonę apie Rusiją. Ji verčiau naudoja seniai sugalvotus ir ištobulintus mechanizmus, kuriais bandoma pabrėžti nesutarimus Vakarų šalyse”, – teigė E.Lucasas.
Besikeičianti taktika
CEPA ataskaitoje pažymima, kad Kinijos ir Rusijos pastangos skleisti dezinformaciją nuolat keičiasi, o jau greitai gali būti pereita prie naujos taktikos.
Birželį paskelbta „Pew Research“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiausia Vakarų šalys, atskleidė, kad per pandemiją nepalankus požiūris į Kiniją pasiekė naujas aukštumas. Rusija dėl smarkiai išaugusių užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių irgi atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Tačiau dezinformacijos kampanijos, susijusios ir su Pekinu, ir su Maskva, tęsiasi.
„Facebook“ ir „Instagram“ motininė bendrovė „Meta“ gruodžio 1 d. pranešė pašalinusi daugiau nei 600 paskyrų, susijusių su Pekino skleidžiama dezinformacija, kuri teigė, kad Jungtinės Valstijos spaudžia Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl COVID-19 plitimo apkaltinti Kiniją.
Žvelgdamas į ateitį, E.Lucasas sako, kad nors akivaizdžių bendradarbiavimo skleidžiant dezinformaciją įrodymų nėra daug, Kinija ir Rusija toliau naudos viena kitos taktikas ir stiprins propagandos kampanijas.
Viena iš sričių, kurią reikia stebėti, pasak E.Lucaso, yra didesnis dėmesys besivystančioms šalims, ypač Afrikoje. Kinija daugelį metų investuoja į savo žiniasklaidos veiklą visame Afrikos žemyne. Rusija taip pat ėmė žvalgytis į šį regioną.
E.Lucasas sako, kad atsiradus naujiems koronaviruso variantams ir trūkstant galimybės gauti vakcinų besivystančiose šalyse, Afrika yra „derlinga dirva“ Kinijos ir Rusijos propagandai ir dezinformacijai.
„Kai kuriose Afrikos ir Azijos dalyse kyla tikras pasipiktinimas dėl lėto pasaulinio skiepijimo ir Vakarų vakcinų kontrolės. Tai tikra problema“, – sakė E.Lucasas.
