Krasnodaro krašte karinis lėktuvas įsirėžė į daugiabutį

Rusijos okupacinė kariuomenė pasitelkia Rosgvardijos dalinius inžinerinių pozicijų aplink  užimtą Chersoną įrengimui. Apie tai feisbuke skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Be to, iš Chersono srities išvežami kolaborantai ir jų šeimos nariai.

„Chersone okupantai yra priversti įtraukti Rosgvardijos padalinius į miesto apylinkėse esančių pozicijų inžinerinį įrengimą. Tuo pat metu imamasi priemonių evakuoti kolaborantus ir jų šeimas į laikinai okupuotą Krymo teritoriją“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos kariai pradėjo plataus masto kontrpuolimą. Teritorijų išlaisvinimas iš rusų okupantų tęsiasi ir Chersono regione. Nuo spalio 9 d. Chersono kryptimi iš okupantų išlaisvinta daugiau kaip 1170 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Chersono srities karinės administracijos pirmininko patarėjas Serhijus Chlanis sakė, kad Chersono apylinkėse esantys okupantai panikuoja. Jie jau bėga iš Berislavo ir iš ten išveža sužeistuosius.

Jeiske, Rusijos Krasnodaro krašte, užgesintas daugiaaukščio namo gaisras, kilęs po to, kai šalia jo sudužo karinis naikintuvas-bombonešis Su-34. Šiuo metu rasti keturių žuvusiųjų kūnai, dar 25 žmonės – ligoninėse. Šeši žmonės kol kas laikomi dingę be žinios.

Krasnodaro krašto gubernatoriaus pavaduotoja Ana Minkova Rusijos portalą gazeta.ru informavo, kad trys žmonės mirtinai susižalojo, krisdami iš viršutinių namo aukštų.

„Remiantis informacija, kurią turiu šiuo metu, trys mirtys patvirtintos. Taip, tai žmonės, iššokę iš viršutinių aukštų. Tokią informaciją bent jau kol kas pateikė vyriausiasis gydytojas. Turime daugybę sužalojimų, rodančių, kad tie šuoliai buvo atlikti iš aukščio“, – sakė A.Minkova.

Ji pridūrė, kad septynių žmonių būklė sunki – jie apsinuodijo degimo produktais.

„Kalbant apie sužeistuosius, šiuo metu sunkiai sužeisti septyni žmonės, iš kurių vienas yra vaikas. Tai žmonės, apsinuodiję degimo produktais, jiems dabar suteikiama visa reikiama medicininė priežiūra. Turime lengvai nukentėjusių, aštuoni iš jų yra mūsų ligoninėse. Palikome juos pakvėpuoti deguonimi ir atsigauti. Spręsime dėl tolesnio apgyvendinimo. Kol kas tai viskas“, – užbaigė ji.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34 sudužo kildamas per mokomąjį skrydį iš karinio aerodromo. Pilotams pavyko katapultuotis. Buvo iškelta baudžiamoji byla, o po kelių valandų gaisras buvo užgesintas.

NATO pirmadienį pradėjo eilines branduolinio atgrasymo pratybas Vakarų Europoje.

Įtampa dėl branduolinio ginklo išaugo dėl vis dažnesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino, patiriančio nesėkmes Ukrainoje, grasinimų. 

30 valstybių aljansas pabrėžė, kad „įprastos, pasikartojančios pratybos“, kurios tęsis iki spalio 30 dienos, buvo suplanuotos dar prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir niekaip nėra susijusios su dabartine situacija.

Pratybose dalyvaus JAV strateginiai bombonešiai B-52, o mokymai vyks virš Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės jūros. 

Planuojama, kad pratybose iš viso dalyvaus iki 60 orlaivių. 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atmetė bet kokius raginimus nutraukti pratybas po to, kai V.Putinas sugriežtino savo retoriką dėl branduolinio ginklo, jo kariams Ukrainoje patiriant pralaimėjimus. 

„Tai būtų labai neteisingas signalas, jeigu mes staigiai atšauktume įprastas, ilgai planuotas pratybas dėl karo Ukrainoje“, – praeitą savaitę teigė J.Stoltenbergas.

„Turime suprasti, kad tvirtas, nuspėjamas NATO elgesys, mūsų karinė jėga yra geriausias būdas užkirsti kelia eskalacijai“, – pridūrė jis. 

NATO teigia, kad nepaisant Kremliaus griežtesnių kalbų, nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinės pozicijos atžvilgiu. 

„Bet mes išliekame budrūs“, – teigia NATO vadovas.

Pirmadienį įvyko eiliniai belaisvių mainai tarp Rusijos ir Ukrainos. Tuo pat metu jie buvo ne visiškai eiliniai, nes visi belaisviai, kuriuos šį kartą iš Rusijos atgavo Ukraina – moterys. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Šiandien pavyko įvykdyti dar vieną plataus masto apsikeitimą belaisviais. Ypač emocingą ir ypatingą – iš nelaisvės išlaisvinome 108 moteris. Tai buvo pirmieji moterų mainai. Nelaisvėje buvo motinos ir dukterys, kurių labai laukė jų artimieji“, – sakoma pranešime.

Tarp išlaisvintųjų – 37 moterys, evakuotos iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos, 11 karininkių, 85 eilinės ir seržantės, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, karinių jūrų pajėgų, teritorinės gynybos, nacionalinės gvardijos ir kitų junginių atstovės.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos, kurią bando aneksuoti Rusija, vadovas Denisas Pušilinas pirmadienį pareiškė, kad apsikeitimas belaisviais su Ukraina įvyko „pagal formulę 110 prie 110“. Jis taip pat nurodė, kad du iš 110 žmonių, dėl kurių apsikeitimo buvo susitarta, nusprendė likti Rusijoje.

„Kyjivui atiduodame daugiausia moterų“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale. D.Pušilinas pridūrė, kad Ukraina perduos „80 civilių jūreivių“, taip pat „30 kariškių iš DNR, LNR ir kitų Rusijos regionų“.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos grįžo 72 žmonės – nuo vasario Ukrainos nelaisvėje laikyti civilinių laivų įgulų nariai.

Pasak ministerijos, visi grąžinti belaisviai bus nuskraidinti į Maskvą, kur jiems bus suteikta medicininė ir psichologinė pagalba.

Vokietijos specialiosios tarnybos paskelbė apie galimybę Rusijai panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, nes karo pralaimėjimas gali kelti „egzistencinę grėsmę Putino valdžiai“. Apie tai rašo „Spiegel“.

Federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas mano, kad gali kilti klausimas dėl „substrateginio branduolinio ginklo“ panaudojimo Ukrainos teritorijoje. V.Putinas gali griebtis tokio žingsnio norėdamas primesti padiktuotą taiką Ukrainai, nes Rusijos pusės pasirengimo kompromisams ženklų galimose derybose nėra.

B.Kahlas pabrėžė, kad karo pralaimėjimas Ukrainoje gali „sukelti egzistencinę grėsmę V.Putino valdžiai“. Tačiau jis pažymėjo, kad jo tarnyba neturi įrodymų, jog Rusija planuoja panaudoti strateginius ar taktinius branduolinius ginklus.

Tuo pat metu Vokietijos specialiosios tarnybos apkaltino V.Putiną tuo, kad išdrįsęs visapusiškai įsiveržti į Ukrainą, jis iš tikrųjų užpuolė visus Vakarus.

Taigi B.Kahlas V.Putino veiksmus Ukrainoje pavadino „karo paskelbimu visam laisvam, demokratiniam pasauliui“.

Vokietijos Konstitucijos apsaugos biuro prezidentas Thomas Haldenwangas taip pat įvertino įvykius Ukrainoje.

„Sisteminė konkurencija virto atvira kova“, – sakė jis.

Th.Haldenwangas pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „pakeitė žaidimo taisykles“ visose su saugumu susijusiose politikos srityse. Tai turi tiesioginės įtakos Vokietijos vidaus saugumui. Balandį federalinė vyriausybė iš šalies išsiuntė 40 Rusijos šnipų.

Dislokuojant bendrą Baltarusijos ir Rusijos karių grupę, iš Rusijos Federacijos į Baltarusiją atvyks apie 170 tankų, iki 200 šarvuotų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras didesnis nei 100 mm.

Apie tai pranešė Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas, Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas Valerijus Revenka socialiniame tinkle „Twitter“.

„Bendras skaičius atvykstančiųjų į Baltarusiją bus iki 9000 karių, apie 170 tankų, iki 200 šarvuočių ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras didesnis nei 100 mm“, – teigė jis. 

V.Revenkos teigimu, grėsmėmis sąjungininkei Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai saugumui laikomos: „NATO grupių dislokavimas prie Baltarusijos Respublikos sienų esant dialogo stokai, NATO mokymo veiklos intensyvinimas puolančia tema, Baltarusijos radikalių elementų skatinimas nuversti teisėtą Baltarusijos Respublikos valdžią.

Pirminiais duomenimis, keturi žmonės žuvo spalio 17-osios rytą Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Kyjivo Ševčenkos ​​rajone.

Pasak Ukrainos sostinės prokuratūros atstovės Nadijos Maksymec, apie 15 val. iš po daugiabučio griuvėsių buvo ištrauktas dar vienas žuvęs žmogus (ketvirtasis – red.).

Iš sugriauto pastato buvo išgelbėta 19 žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Anksčiau Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka patvirtino, kad žuvo trys žmonės: 59 metų moteris ir du jaunesnio amžiaus žmonės. Dar trys žmonės dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę.

13.44 val. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad tarp trijų žuvusių civilių buvo jauna pora: vyras ir žmona, kuri laukėsi vaiko. Moteris buvo 6 mėnesį nėščia.

Kyjivo miesto prokuratūros duomenimis, žuvusi pora gimė 1988 m.

„Enerhoatom“ skelbia, kad Rusijos kariai atakuodami pastotes trikdo atominių elektrinių darbą, o naujiems branduolinio šantažo būdams iš Rusijos Federacijos galima užkirsti kelią sankcijomis „Rosatom“, „Rosenergoatom“ ir kt.

„Analizuodami pastarųjų dienų okupantų veiksmus, galime padaryti išvadą apie naują teroristinės šalies branduolinio šantažo taktiką.

Pastarosiomis dienomis Rusijos įsibrovėliai, apšaudydami visą Ukrainos teritoriją, tyčia taikėsi į pastotes, aukštos įtampos ryšio linijomis sujungtas su Ukrainos atominėmis elektrinėmis.

Nors šios pastotės yra gana toli (160–200 km) nuo Ukrainos atominių elektrinių, dėl jų pažeidimo nutrūksta ryšių linijos, kuriomis elektra perduodama iš atominės elektrinės į Ukrainos energetikos sistemą. O nutrūkus šių ryšių linijų eksploatacijai, AE energetiniai blokai išjungiami avariniu atveju, todėl stotys veikia elektros energijos tiekimo režimu, įtraukiant dyzelinius generatorius“, – skelbia „Enerhoatom“.

Buvęs rusų prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį perspėjo Izraelį netiekti ginklų Ukrainai. 

Jis teigia, kad bet koks žingsnis, stiprinantis Ukrainos pajėgas, gali smarkiai pakenkti Rusijos ir Izraelio santykiams. 

„Atrodo, kad Izraelis ruošiasi tiekti ginklus Kyjivo režimui. Labai neapgalvotas žingsnis. Tai sugriaus visus dvišalius santykius tarp mūsų šalių“, – platformoje „Telegram“ pareiškė D.Medvedevas. 

Izraelis yra siuntęs Ukrainai humanitarinę pagalbą ir šalmus, bet nėra dar tiekęs ginklų. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Izraelio vyriausybė siekia palaikyti ryšius su Maskva ir nerimauja dėl Rusijos kariuomenės buvimo prie jos šiaurinės sienos Sirijoje. Čia Izraelio kariuomenė reguliariai rengia antskrydžius prieš proiranietiškus kovotojus. 

Daug izraeliečių turi šaknis buvusioje Sovietų Sąjungoje, įskaitant Rusiją ir Ukrainą. 

Žydų valstybės ministro pirmininko Yairo Lapido, kuriam taip pat priklauso užsienio reikalų ministro portfelis, atstovė naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo biuras neketina komentuoti D.Medvedevo pasisakymų. 

Išlaisvintose Donecko srities teritorijose jau aptiktos 43 masinio laidojimo vietos, apie tai pasakojo Donecko srities policijos atstovė spaudai Oleksandra Havrylko.

Jos teigimu, iki šiol Lymane buvo aptiktos 43 laidojimo vietos Donecko srities deokupuotose teritorijose.

„Pavyzdžiui, žinome apie dvi atskiras vietas, kuriose masiškai laidojami civiliai ir kariai. Taip pat policija nuolat gauna informaciją iš vietos gyventojų apie palaidojimus kiemuose ir soduose“, – sakė ji.

Ji pridūrė, kad šiuo metu vyksta ekshumacijos darbai. Vienoje iš masinių laidojimo vietų kriminalistai jau iškasė 34 karių kūnus. Vyksta civilių gyventojų kūnų ekshumavimas.

Masinė kapavietė Iziume

Pirmadienio, spalio 17 d., popietę Rusijos įsibrovėliai sudavė dar vieną smūgį Ukrainos regionams.

Kaip pranešė Chmelnickio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Hamalijus, Chmelnickio regione buvo girdėti sprogimai visoje šalyje skambant oro pavojaus signalui.

„Likite slėptuvėse! Mes tikime oro gynyba“, – pabrėžė jis.

Tuo pat metu, kaip praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamasi korespondentais, Vynycios srityje buvo girdėti sprogimai. Ukrainos valdžia šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Ukrainos oro gynybos padaliniai sėkmingai numušė visas tris į Kyjivą skriejusias sparnuotąsias raketas.

Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Visos trys sparnuotosios raketos, skridusios Kyjivo link, buvo numuštos. Oro gynyba veikia – numušamos raketos, nukreiptos ir į kitus Ukrainos regionus“, – sakė O.Arestovyčius.

Naujasis Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, pirmadienį pradėjęs eiti pareigas, išreiškė susirūpinimą dėl aštrėjančio karo Ukrainoje ir primygtinai reikalavo apsaugoti civilius gyventojus.

„Bet koks karo veiksmų eskalavimas mums kelia didelį nerimą, ir tai vyksta Ukrainoje“, – pirmąją savo darbo dieną Ženevoje žurnalistams sakė Volkeris Turkas.

Anksčiau pirmadienį Rusija surengė naują ataką prieš Kyjivą, naudodama, Ukrainos prezidento kanceliarijos teigimu, „dronus-kamikadzes“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

„Gavome pranešimų iš savo kolegų vietoje apie šias dronų atakas“, – sakė V.Turkas, kuris iš buvusios Čilės prezidentės Michelle Bachelet perima vadovavimą JT teisių biurui.

„Be galo svarbu, kad nebūtų atakuojami civiliniai objektai, civiliai gyventojai“, – sakė jis, įspėdamas, kad „tankiai apgyvendintose miestų teritorijose tai padaryti labai sunku“.

Pirmadienio išpuoliai įvykdyti praėjus lygiai savaitei po to, kai Maskva Ukrainos sostinėje ir visoje šalyje per dvi dienas surengė didžiulę raketų smūgių bangą.

Kruvini spalio 10–11 dienomis įvykę išpuoliai, sukėlę tarptautinį pasipiktinimą, buvo didžiausia smūgių banga per kelis mėnesius trunkantį karą, Rusijos pradėtą vasario 24 dieną.

57 metų Austrijos pilietis ir JT veteranas V.Turkas pabrėžė, kad pagarba tarptautinei teisei yra „absoliučiai būtina“.

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui ir rytinei Sumų sričiai pirmadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių.

Skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad dėl Rusijos atakų, per kurias buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, žuvusiųjų skaičius sostinėje padidėjo iki keturių.

„Žuvo keturi žmonės, o trys buvo nuvežti į ligoninę“, – nurodė tarnybos ir pridūrė, kad taip pat buvo sužeisti du gelbėtojai.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad tarp žuvusiųjų Ukrainos sostinėje buvo nėščia moteris ir jos jaunas vyras.

„Vyras ir žmona, kurie laukėsi kūdikio. Moteris buvo šešis mėnesius nėščia“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.

Tuo tarpu rytinės Sumų srities skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad per smūgius, per kuriuos, pasak srities administracijos vadovo, buvo taikytasi į energetikos infrastruktūrą, žuvo keturi žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Pasak tarnybų, buvo apšaudyta elektros pastotė ir kilo gaisras, apgadinęs administracinį pastatą.

„Žuvo keturi žmonės, o trys žmonės buvo ištraukti iš po griuvėsių“, – nurodė tarnybos.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose, įskaitant rytinę Sumų ir centrinę Dnipropetrovsko sritis, ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.

Tuo tarpu skubios pagalbos tarnybos nurodė, kad per Rusijos raketų smūgius elektros infrastruktūrai centrinėje srityje buvo sužeistas vienas žmogus, o elektros tiekimas jau atkurtas.

Pustuzinis Rusijos karių kalbasi apie tai, kad praėjus vos vienuolikai dienų po mobilizacijos yra siunčiami į intensyvių kovų regioną Rytų Ukrainoje. Paklaustas apie savo šaudymo patirtį, vienas barzdotas šauktinis atsako: „Pašaudžiau vieną kartą. Tris apkabas“.

Vidurio Rusijoje, netoli Jekaterinburgo esančiame miestelyje naujai mobilizuoti vyrai pražygiavo vilkėdami civilius drabužius.

„Jokių kulkosvaidžių, nieko, jokių drabužių, jokių batų, – vaizdą apibūdino nežinomas stebėtojas. – Pusė jų pagiringi, seni, rizikuoja sveikata ir gyvybe – čia turėtų budėti greitoji.“

Daugybė ką tik pašauktų rusų kareivių giminaičių būriuojasi prie apmokymo centro ir per tvorą perduoda naujokams įvairiausių daiktų – batų, berečių, neperšaunamų liemenių, kuprinių miegmaišių, stovyklavimo kilimėlių, vaistų, tvarsčių ir maisto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Į Rusijos kariuomenę mobilizuotų vyrų pratybos

„Taip nedaroma, – naujienų agentūrai „Samara Online“ skundėsi moteris, vardu Elena. – Patys perkame viską“.

Nepaisant drakoniškų įstatymų, draudžiančių kritikuoti „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Rusijos socialiniuose tinkluose gausu tokių scenų, kurios užfiksuotos šiuose plačiai paplitusiuose vaizdo įrašuose.

Tokie įrašai verčia Gynybos ministeriją veikti taip, kaip prognozavo Vakarų karo ekspertai: į Ukrainą skubiai siųsti tūkstančius naujai pašauktų, neapmokytų, prastai aprūpintų karių.

Visą „The New York Times“ straipsnį skaitykite ČIA.

Rusijos kariuomenė pirmadienį paskelbė pataikiusi „į visus“ savo taikinius Ukrainoje, kruviniems smūgiams Kyjivui ir kitiems regionams keliomis valandomis anksčiau nutraukus elektros tiekimą.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau rengė smūgius didelio tikslumo, tolimojo nuotolio... ginklais Ukrainos karinės vadovybės ir valdymo objektams, taip pat energijos sistemoms“, – sakoma Rusijos Gynybos ministerijos pareiškime.

„Į visus nustatytus taikinius pataikyta“, – nurodoma jame.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.

Apšaudžius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Romenų rajone, Sumų srityje, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, pranešė srities karinės administracijos viršininkas Denysas Vaščenka.

Anot D.Vaščenkos, po griuvėsiais liko apie 4 žmonės.

Rusų okupantai surengė raketų ataką prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Sumų srityje pirmadienį anksti ryte.

Žudynės Rusijos kariniame dalinyje spalio 15-ąją poligone Soločių kaime Belgorodo srityje galėjo būti konflikto dėl religijos dalis, rašo telegram kanalas „Astra“, remdamasis kareiviu, kuris save vadina įvykio liudininku. „Astra“ skelbia žuvusiųjų ir žudynes surengusių Tadžikistano piliečių pavardes.

Leidinys pabrėžia, kad iki publikacijos pasirodymo nepavyko patvirtinti nei paties pasakotojo, nei žmonių, kurie, jo teigimu, dalyvavo konflikte, tapatybės.

Dėl ko kilo konfliktas?

Pasak „Astra“ pašnekovo, konfliktas prasidėjo, kai trys kariai – dagestanietis, azerbaidžanietis ir adygėjietis – norėjo „parašyti pareiškimą, kad nebenori tarnauti“, nes tai „ne jų karas“. Sužinojęs apie tai, vienas iš vadų, šaltinio įvardijamas kaip pulkininkas leitenantas Andrejus Lapinas, esą „surinko visus kartu“ ir pareiškė, kad „tai šventas karas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Teigiama, kad tadžikų kilmės rezervistai pareiškė, jog šventasis karas yra musulmonų karas prieš netikinčiuosius, o pulkininkas leitenantas atsakė, kad Alachas yra „silpnas žmogus“ arba „bailys“, ir tai „šokiravo“ daugelį susirinkusiųjų.

Pasak „Astra“ šaltinio, netrukus po to šaudykloje trys Tadžikistano piliečiai, tarnaujantys pagal kontraktą, liepė kitiems musulmonams atsitraukti, „pasuko savo automatus“, nužudė pulkininką leitenantą A.Lapiną ir ėmė šaudyti į visas puses bei nužudė dar 29 žmones. Jis teigia, kad šaudymą išgirdęs praporščikas Semionovas nukovė du užpuolikus ir sužeidė trečią, kuriam pavyko pabėgti.

Visą tekstą skaitykite ČIA.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas paaiškino, kodėl Rusijos Federacija smogia Ukrainai Irano bepiločiais orlaiviais-kamikadzėmis. Anot jo, Kremlius nusprendė laikytis kvailos taktikos, kuri tikrai nepasiteisins. Todėl V.Putinas netrukus turės sustabdyti bepiločių orlaivių atakas.

„Rusijos Federacijos generolai atsidūrė aklavietėje. Putinas reikalauja iš jų karinių pergalių ir supranta, kad šiandien negali jų užtikrinti fronte.

Atitinkamai jie naudoja bet kokias jėgas ir priemones, kad sukurtų chaosą ir paniką tarp gyventojų. Ir, ko gero, giliai viduje jie tikisi, kad panikos nuotaikų procentas turėtų augti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Tačiau tai – ne raketos, o nerimą kelianti ugnis. Taip, dronai skrenda į Kyjivą, mes visi šiandien pabudome nuo sirenų ir sprogimų tiek nuo oro gynybos, tiek nuo pačių bepiločių. Bet žmonės jau apmokyti, kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, mes jau suprantame, ką daryti.

Bet jie to nesupranta Rusijos Federacijoje. Jie tikisi, kad nerimaujančių asmenų procentas augs, todėl manau, kad tokie išpuoliai dar kurį laiką tęsis“, – sakė jis.

„Tai, ką dabar daro Rusijos Federacija, vadinama „nerimą keliančio apšaudymo vedimu“, – aiškino O.Ždanovas. Kitaip tariant, Kremlius tiesiog stengiasi išlaikyti ukrainiečius nuolatinėje įtampoje.

Apšaudymai įvyksta ryte, kai žmonės eina į darbą. Tai sukuria tam tikrą įtampą, tačiau Rusijos Federacijos planams nebus lemta išsipildyti.

Anot O.Ždanovo, V.Putinas netrukus turės suvokti savo idėjos kvailumą. O kai kovos su bepiločiais orlaiviais sėkmės rodiklis viršys 50%, dronų atakos sustos, nes Rusijos Federacija supras tokio metodo neefektyvumą.

Pirmadienį 12.25 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad per atakas Kyjive 19 žmonių buvo išgelbėti, 4 buvo sužeisti, 2 žmonės žuvo. Kiek vėliau buvo patikslinta, kad aukų skaičius išaugo iki trijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Kyjivo Ševčenkos rajone, kur spalio 17 d. buvo paleistos Rusijos bepiločio orlaivio raketos, nugriaudėjo sprogimas gyvenamajame name. 

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.

„Rusijos teroristai vėl atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą trijuose regionuose“, – sakė D.Šmyhalis, paminėdamas penkis smūgius Kyjive ir išpuolius Dnipropetrovsko ir Sumų regionuose.

„Dėl išpuolio be elektros liko šimtai gyvenviečių“, – sakė jis.

„Visos (vyriausybinės) tarnybos dirba siekdamos sutvarkyti apšaudymo pasekmes ir atkurti elektros tiekimą“, – teigė D.Šmyhalis.

Ukrainos ministras pirmininkas perspėjo ukrainiečius sumažinti elektros suvartojimą, ypač piko valandų metu.

Ukrainos prezidentūra sako, kad Rusijos raketoms sudavus smūgių kritinei šalies infrastruktūrai, keli asmenys žuvo, yra sužeistųjų.

Dnipropetrovsko srityje buvo numuštos trys Rusijos raketos, bet viena iš jų pataikė į energetikos objektus. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

Rusijos generolai nustojo pasitikėti Vladimiru Putinu, todėl jis jau renkasi karo vadus, vertindamas jų lojalumą. Taip Sergejus Surovikinas gavo pareigas, mano Rusijos opozicionierius ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas.

„Tikrą karą Ukrainoje kariaujantys Rusijos generolai yra visi nusikaltėliai... Manau, jie puikiai supranta, kad jiems skirti neįmanomi uždaviniai. Jie negalės ten vykdyti Putino įsakymų“, – sakė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Genadijus Gudkovas

Anot G.Gudkovo, Rusijos Federacijos prezidentas jau pradėjo ruošti bylas generolams, kad jiems būtų primesta atsakomybė už pralaimėjimą kare, o tai yra neišvengiama. Jis pridūrė, kad Rusijos vadovas nepasitiki generolais.

„Bet vienas Surovikinas nieko nepadarys. O ką jis darys? Ar pradės bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus? Ir ką? Dabar ten bus tiek priešlėktuvinės gynybos, kad nepavyks prasibrauti“, – sakė Rusijos opozicijos atstovas.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo pirmadienį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį namą Kyjivo Ševčenkos rajone, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Žuvusios moters kūnas buvo ištrauktas iš namo griuvėsių Ševčenkos rajone, kur po drono atakos įvyko sprogimas. Kitas žmogus yra po griuvėsiais. Vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos. Trys žmonės buvo paguldyti į ligoninę“, – teigė V.Klyčko. 

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas pirmadienį paragino pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuris kitą mėnesį rengia aukščiausiojo lygio susitikimą.

Apie tai jis pareiškė po to, kai Kyjivui buvo suduota bepiločių lėktuvų smūgių.

„Tie, kurie duoda įsakymus pulti ypatingos svarbos infrastruktūrą, versti šalti civilius gyventojus ir organizuoja visuotinę mobilizaciją, kad fronto linija būtų padengta lavonais, tikrai negali sėdėti prie vieno stalo su G-20 lyderiais... (Rusija) turi būti pašalinta iš visų platformų“, – sakoma M.Podoliako pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pirmadienį surengtos bepiločių orlaivių ir raketų atakos „nepalauš“ ukrainiečių.

„Visą naktį ir visą rytą priešas terorizuoja civilius gyventojus. Dronai-kamikadzės ir raketos atakuoja visą Ukrainą. Priešas gali atakuoti mūsų miestus, bet nepajėgs palaužti mūsų“, – teigė V.Zelenskis.

Prezidentas patvirtino, kad raketos pataikė į gyvenamąjį namą sostinėje.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigia, kad po namo griuvėsiais įstrigo du žmonės. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Naujienų agentūros AFP fotografo užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip dronai žemai skrieja Kyjivo dangumi, o policijos pareigūnai į juos šaudo iš žemės. Kituose vaizduose matėsi dūmai, kylantys iš sprogimų vietų visame mieste.

Prieš pat pirmąjį sprogimą apie 6 val. 35 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjive pasigirdo oro pavojaus sirenos, o vėliau jos aidėjo didžiojoje šalies dalyje.

Baltarusijos „Laisvųjų geležinkelininkų“ telegram kanalas patvirtino anksčiau pasirodžiusią informaciją, kad spalio 14 d. ketvirtoji 25 Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų tankų T-72A grupė išgabenta iš Urečjės geležinkelio stoties Liubansko rajone į Uspenskaja stotį Rostovo srityje Rusijoje ir toliau Donecko kryptimi. Numatoma krovinio atvykimo data – 2022 m. spalio 24 d.

Teigiama, kad šie tankai buvo paimti iš saugyklos 969-ojoje rezervinėje tankų bazėje (Urečjės miesto gyvenvietė, Liubansko rajonas) ir vežami Osipovičių-Mogiliovo-Oršos-Rusijos Federacijos geležinkelio atšaka.

Be to, spalio 14 d. iš Starye Dorohi geležinkelio stoties į Kamenskaja stotį Rostovo srityje ir toliau į Luhanską išvyko „Ural“ transporto priemonių, vežamų aštuoniomis platformomis, ešelonas. Numatoma atvykimo data – 2022 m. spalio 22 d.

Dėl bepiločių orlaivių atakos, Kyjivo Ševčenkos rajone esančiame gyvenamajame name įvyko sprogimas, paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Šiuo metu iš jo išgelbėta 18 žmonių. Pirminiais duomenimis, po griuvėsiais tebėra du gyventojai. Gelbėjimo darbai vyksta. Vyksta sugriautos pastato konstrukcijų gesinimas ir griuvėsių griovimas“, – rašė V.Klyčko.

Pirmadienį rusų raketa X-59 pataikė į infrastruktūros objektą Odesoje. Apie tai buvo pranešta operatyvinėje komandoje „Pietūs“.

„Tęsdamas pietinių regionų terorizavimą, priešas surengė raketų ataką prieš Odesą. Iš Juodosios jūros krypties iš lėktuvo Su-35 buvo paleista raketa X-59, kuri pataikė į vieną iš regiono infrastruktūros objektų“, – teigiama pranešime.

Kyjivą anksti pirmadienį atakavo Rusijos paleisti „dronai-kamikadzės“, pranešė Ukrainos prezidentūra, apibūdindama šiuos smūgius kaip desperacijos aktą jau beveik aštuonis mėnesius besitęsiant karui, nusinešusiam tūkstančius gyvybių.

Naujienų agentūros AFP fotografo užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip dronai žemai skrieja Kyjivo dangumi, o policijos pareigūnai į juos šaudo iš žemės. Kituose vaizduose matėsi dūmai, kylantys iš sprogimų vietų visame mieste.

Prieš pat pirmąjį sprogimą apie 6 val. 35 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjive pasigirdo oro pavojaus sirenos, o vėliau jos aidėjo didžiojoje šalies dalyje.

Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

+3

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad sostinėje per Rusijos surengtą iranietiškų bepiločių lėktuvų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas ir taikytasi į centrinę geležinkelio stotį. Miestui buvo smogta keturis kartus.

„Sostinę atakavo dronai-kamikadzės“, – socialiniame tinkle pareiškė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Rusai mano, kad tai jiems padės, bet tai rodo jų neviltį“, – pridūrė jis.

„Mums reikia daugiau oro gynybos sistemų ir kuo greičiau. Daugiau ginklų dangui ginti ir priešui naikinti“, – sakė A.Jermakas.

Išpuoliai įvykdyti praėjus lygiai savaitei po to, kai Rusija surengė masinius raketų smūgius prieš Ukrainos sostinę ir miestus visoje šalyje.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad dėl bepiločio lėktuvo atakos kilo gaisras ir buvo apgadinti keli pastatai centriniame Ševčenkos rajone, ir perspėjo gyventojus trauktis į slėptuves.

„Dirba ugniagesių tarnybos. Buvo apgadinti keli gyvenamieji pastatai. Medikai yra vietoje“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

„Tiksliname informaciją apie aukas“, – pridūrė meras.

V.Klyčko taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje, jo teigimu, matyti apdegusios vieno iš dronų-kamikadzių, kurie gali pakibti ore ir laukti taikinio, kurį galėtų atakuoti, nuolaužos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad Irano bepiločiai lėktuvai buvo panaudoti Maskvos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą keliuose miestuose, nors Teheranas neigia tiekęs Rusijai ginklus šiam karui.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusijai vis sunkiau aprūpinti savo dalinius Ukrainos pietuose dėl sabotažo ant Krymo tilto pasekmių, teigiama spalio 17-osios britų žvalgybos apžvalgoje apie karą Ukrainoje.

„Logistiniai iššūkiai Rusijos Federacijos pajėgoms pietų Ukrainoje tikriausiai dar labiau sustiprėjo po spalio 8 d. apgadinto Krymo tilto. Vyksta rekonstrukcijos darbai, tiltas iš dalies atidarytas eismui, tačiau daugelis sunkvežimių vis dar laukia eilėje“, – pažymima apžvalgoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas

Grupės poreikiams Ukrainos pietuose, greičiausiai, rusai didina tiekimo sausuma per Mariupolį intensyvumą, kad kompensuotų Krymo tilto problemą.

Žvalgyba pažymi, kad šis maršrutas rusams tampa vis svarbesnis, atsižvelgiant į tai, kad Chersono kryptimi yra daug karių, o tiekimas per Krymą tapo sunkesnis.

„Melitopolis yra logistikos maršrutų mazgas, o Rusijos aviacija yra labai gausi“, – priduriama tekste.

Europos Sąjunga pirmadienį turi padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, pritardama 15 tūkst. ukrainiečių karių apmokymo misijai ir skirdama dar 500 mln. eurų ginklams.

27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai šiuos sprendimus turi pasirašyti per susitikimą Liuksemburge, o pati ukrainiečių karių apmokymo misija, pasak diplomatų, turėtų prasidėti kitą mėnesį.

„Europos Sąjungai tai didelis pirmą kartą rengiamas dalykas, – sakė vienas europiečių diplomatas. – Niekada nesame vykdę tokios apimties apmokymo misijos.“

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis aštuntą mėnesį, ukrainiečių pajėgos daro pažangą mūšio lauke, o Kyjivo rėmėjai Vakaruose nori užtikrinti, kad jo kariuomenė turėtų pajėgumų kovoti toliau.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Kelios ES narės, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, jau apmoko ukrainiečius, kaip naudotis Kyjivui tiekiamomis moderniomis artilerijos sistemomis, raketų leidimo įrenginiais ir oro gynybos sistemomis.

JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat jau ėmėsi apmokyti tūkstančius ukrainiečių karių. Londonas siekia šiais metais apmokyti 10 tūkst. ukrainiečių, o kitais metais – daugiau kaip 20 tūkstančių.

ES šiuo požiūriu atsilieka, o paskutinės bloko apmokymo misijos detalės dar derinamos.

Tačiau vienas pareigūnas sakė, kad planuojama iš pradžių suteikti pagrindinį parengimą 12 tūkst. karių, o specializuotą parengimą – dar 2,8 tūkst. karių.

Misija didžiausia dalimi turi vykti Ukrainos kaimynėje Lenkijoje, be to, svarbi apmokymų dalis vyks Vokietijoje.

Atskirų šalių jau vykdomos programos bus tęsiamos ir vėliau galėtų būti įtrauktos į ES misiją.

„Visi Europos Sąjungoje darys, ką gali, pagal ukrainiečių poreikius“, – sakė minėtas diplomatas.

Pasak jo, tam numatomas maždaug 60 mln. eurų per metus biudžetas.

Dėl tikslios sumos turi būti sutarta pirmadienį, kaip ir dėl naujo 500 mln. eurų ES centrinio finansavimo paketo siekiant padėti sumokėti už Ukrainai siunčiamus ginklus.

Per praėjusią parą Ukrainos gynėjai nukovė apie 320 rusų karių, sunaikino 8 tankus, 10 artilerijos sistemų, vieną oro gynybos sistemą ir 17 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.

Bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 17 d. sudarė maždaug: 65 320 karių, 2537 tankų, 5205 šarvuotų kovos mašinų, 268 tankų, 242 sraigtasparnių.

Kaip pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Heraščenka, Irano dronas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Kyjive. 

A.Heraščenka taip pat patvirtino, kad išpuolis Kyjive buvo įvykdytas netoli geležinkelio stoties. Anot jo, bepiločių orlaivių taikinys buvo vienas iš kritinės infrastruktūros objektų šalia stoties. Pataikymas buvo „šalia šio objekto“, bet jis vis dar veikia. Apgadintas pastatas, prie kurio buvo atskridęs dronas.

A.Heraščenkos teigimu, aukų nėra.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Pasak jų, Stokholmas tokį sprendimą paaiškino tuo, kad Švedijos pradėtas savarankiškas tyrimas tiek slaptas, kad jo duomenimis negalima dalytis su kitomis valstybėmis.

Savo ruožtu Vokietijos ARD televizija pranešė, jog analogišką sprendimą priėmė ir Danijos valdžios institucijos.

„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis

Tai reiškia, kad dabar kiekviena šalis šį incidentą tirs savarankiškai, tačiau Vokietijos teisėsaugos institucijos ir toliau tikisi, kad pavyks dėl to bendradarbiauti su kolegomis Švedijoje ir Danijoje, pažymi „Deutsche Welle“.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai prieš tai šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų.

ARD taip pat pranešė, jog Vokietijos federalinė policija kartu su kariniu jūrų laivynu baigė pirmąjį tyrimo etapą incidentų vietose – du jame dalyvavę Vokietijos karo laivai grįžo į uostą. Dujotiekio pažeidimus nufotografavo Bundesvero povandeninis dronas. Vienoje iš nuotraukų matyti aštuonių metrų ilgio skylė, kuri, kaip teigia ekspertai, galėjo atsirasti tik panaudojus sprogmenis. Nuotraukos perduotos Vokietijos federalinei prokuratūrai, kuri prieš kelias dienas pradėjo tyrimą dėl sabotažo „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko maždaug 8.30 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešė apie dar vieną sprogimą Kyjivo Ševčenkos rajone. Kaip teigiama, Rusijos kariai apšaudo Ukrainos sostinę iranietiškais dronais.  

Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

+3

Ukrainos pajėgos sekmadienio vakarą per valandą sunaikino 11 iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed-136“, per platformą „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos.

Pranešime nurodoma, kad Ukrainos pietuose buvo vėl surengta dronų kamikadzių „Shahed-136“ ataka ir kad nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) oro pajėgos sunaikino devynis dronus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Dar po vieną droną sunaikino Nacionalinė gvardija ir sienų apsaugos tarnyba.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro pranešime informavo, kad Donbase labai sunkūs mūšiai vyksta Soledare ir Bachmute.

Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvicias skelbia, kad pirmadienį anksti ryte, kiek po 5 val. vietos laiku, Rusija raketomis atakavo Rominskio rajone esančius infrastruktūros objektus, yra aukų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sistemos „Grad“

Apie atakas praneša ir Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko. Jo teigimu, Rusijos pajėgos visą naktį regioną atakavo sunkiąja artilerija ir „Grad“ raketomis. Trys raketos buvo numuštos, viena pataikė į infrastruktūros objektą. Dėl to kilo gaisras. 

Krymo totorių Medžiliso (parlamento) ir pasaulio Krymo totorių pirmininkas Refatas Čubarovas įsitikinęs – anksčiau ar vėliau Ukrainai pavyks susigrąžinti Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. Interviu 15min jis tikino, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, į kariuomenę bandoma jėga siųsti ir Krymo totorius. Pastarieji visus aštuonerius aneksijos metus Maskvai yra taikiniu, todėl dabar dešimtys jų dienas leidžia Rusijos kalėjime.

Kratos, persekiojimai, išgalvoti kaltinimai terorizmu – realybė, su kuria susiduria Krymo totoriai aneksuotame pusiasalyje nuo pat 2014 metų. V.Putinui paskelbus vadinamąją mobilizaciją, taip pat buvo atsisukta į Krymo totorius, kuriuos bandoma įtraukti į kovą prieš ukrainiečius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Refatas Čubarovas

Interviu 15min Krymo totorių lyderis R.Čubarovas tikino, kad dalyvauti kare prieš ukrainiečius Krymo totoriai nenori, nes patys save laiko Ukrainos dalimi.

Jis tiki, kad ukrainiečiai jau kitais metais gali atsikovoti Krymą, o apie taikią pusiasalio deokupaciją jau niekas nekalba.

Visą straipsnį skaitykite ČIA. 

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra.

„Vaikams tenka sunkiausia ekonominės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, našta“, – sakoma UNICEF pranešime.

Konfliktas „ir didėjanti infliacija įstūmė į skurdą dar 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje; tai 19 proc. padidėjimas nuo 2021 metų“, – sakoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kostiantynivka po apšaudymo

UNICEF savo išvadas grindžia 22 valstybių duomenų studija.

Maskvai vasario mėnesį užpuolus savo kaimynę, labiausiai nukentėjo Rusijos ir Ukrainos vaikai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Juntinėse Amerikos Valstijose įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) naujausioje apžvalgoje daugiausia dėmesio skiria okupuotoms Ukrainos teritorijoms.

Ekspertų teigimu, Ukrainai itin svarbu susigrąžinti Rusijos okupuotas Chersono ir Zaporižios sritis, didžiąją dalį iki 2014-ųjų užimtų Donecko ir Luhansko terotorijų, kad užsitikrintų savo ilgalaikį saugumą ir ekonominį gyvybingumą. Be to, rašoma apžvalgoje, Ukrainos saugumo padėtis iš esmės sustiprėtų išlaisvinus Krymą.

„Ukraina turi visas teises kovoti, kad išlaisvintų visą Rusijos neteisėtai užgrobtą teritoriją, ypač atsižvelgiant į nuolatinius žiaurumus ir etninius valymus, kuriuos Rusija vykdo okupuotose teritorijose“, – pabrėžiama apžvalgoje. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą

Minėtos teritorijos Kyjivui svarbios ir karine strategine prasme. 

Karo studijų instituto teigimu, V.Putino ketinimai Ukrainos atžvilgiu vargu ar pasikeis nepriklausomai nuo to, ar bus sudarytos paliaubos, ar bus pasiektas koks nors kitas susitarimas.

„Kremlius pasinaudos bet kokiu karo veiksmų sustabdymu, kad įtvirtintų savo laimėjimus ir įšaldytų fronto liniją geriausios konfigūracijos, kokią tik Putinas gali gauti, kad pasiruoštų būsimai prievartai ir agresijai prieš Ukrainą. Tie, kurie siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje, turi atsispirti pagundai įšaldyti kovos linijas netoli Ukrainos tarptautinių sienų taip, kad būtų sudarytos sąlygos atnaujinti konfliktą Rusijos sąlygomis“, – teigiama toliau. 

Svarbiausios Karo studijų instituto išvados: 

• Keletas Rusijos šaltinių pranešė apie atnaujintus ukrainiečių puolimus Chersono kryptimi, o ukrainiečių šaltiniai pranešė apie didesnį nei vidutinį kasdienių apšaudymų ir raketų smūgių skaičių, tačiau Ukrainos pajėgos apie bet kokias operacijas tyli.
• Spalio 16 d. Ukrainos kariuomenės pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos melagingai tvirtina, jog per pastarąsias kelias dienas užėmė kelis miestus netoli Bachmuto, tačiau Ukrainos pajėgos išlaikė savo linijas. Rusijos pajėgos greičiausiai klastoja teiginius apie pasiekimus Bachmuto rajone, siekdamos parodyti, kad pasiekė laimėjimų bent viename sektoriuje, kai šiaurės rytų ir pietų Ukrainoje toliau patiriami nuostoliai.
• Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė 100 tūkst. JAV dolerių atlygį už žinomo rusų militaristo ir buvusio įgaliotojo vado Igorio Girkino sulaikymą ir patvirtino jo buvimą Ukrainoje, teigdama, kad „žinoma, jog vienas garsiausių Rusijos teroristų nusprendė atnaujinti savo dalyvavimą kare prieš mūsų valstybę“.
• Rusijos ir Baltarusijos šaltiniai toliau pranešė apie rusų karius ir karinę įrangą, gabenamus į Baltarusiją.
• Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai Chersono mieste stiprina filtravimo priemones prieš ukrainiečių partizanus ir spartina pastangas evakuoti svarbiausias medžiagas ir personalą iš Chersono į Krymą.
• Spalio 16 d. Maskvos priemiestyje nežinomi užpuolikai Molotovo kokteiliu užpuolė karinį komisariatą.
• Pranešama, kad Rusijos vietos valdžia Krasnodaro krašte ketina iki 2022 m. gruodžio mėn. mobilizuoti dar 1 tūkst. žmonių ir aptarė pasiūlymus perskirstyti pramoginių renginių lėšas, kad būtų galima aprūpinti mobilizuojamą personalą, o tai tarsi prieštarauja V.Putino pareiškimui, kad mobilizacija bus baigta iki 2022 m. spalio mėn. pabaigos.
• Prasta medicininė priežiūra tiek fronto, tiek užnugario zonoje esančiuose Rusijos daliniuose didina ir taip sunkias problemas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė grupė „Pietūs“ nurodo, kad Mykolajivo srityje Rusijos pajėgų paleisti trys iranietiški dronai atakavo infrastruktūrą, taip pat vaistų sandėlį. 

Rusija prievarta mobilizavo tris tūkstančius Zaporižios srityje esančio Melitopolio gyventojų, teigia miesto meras Ivanas Fedorovas. 

„(Okupantai – red.) gali tiesiog paimti žmones vidury gatvės, nuvesti juos į karinės registracijos ir šaukimo biurą arba į komendantūrą. Jie juos paleido, bet tuoj pat užregistravo. Yra pavyzdžių, kai žmonės taip pat buvo vežami į kariuomenę.

Iš viso trys tūkstančiai Melitopolio gyventojų jau išvežti į kai kuriuos pseudosavanorių batalionus“, – tiesioginės transliacijos metu kalbėjo meras. 

I.Fedorovas paragino karinio amžiaus vyrus palikti miestą.