Prieš dvejus metus stabilizavosi fronto linija tarp buvusios Kachovkos užtvankos krantų ir strategiškai svarbaus Orichivo miesto Zaporižioje.
Tuomet per Ukrainos kontrpuolimą ginkluotosioms pajėgoms pavyko prasiveržti 3-5 km r išlaisvinti kelis kaimus. Tačiau gilaus proveržio nepavyko pasiekti. Fronto linija įšalo palei Jančekrako upę: jos šiaurinį krantą kontroliavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o pietinį – Rusijos kariuomenė. Regioninis centras nutolęs apie 40 km.
Nepaisant nuolatinių gandų apie puolimą Zaporižioje, praėjusiais metais Rusijos kariuomenė nepradėjo jokių plataus masto atakų. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad Kremliui teko išvesti dalį karių iš šio rajono ir perkelti juos į Kurską, kad sustabdytų ten vykstantį Ukrainos puolimą.
Tačiau nuo šių metų kovo pradžios Kamianskės-Orichivo fronto ruožas tapo aktyvesnis. Padaugėjo susirėmimų, Rusijos kariai perėjo į puolimą ir, pasak Rusijos kariuomenės vadų, iš Ukrainos kariuomenės atkovojo net kelis kaimus. Kas ten vyksta?
Kova dėl placdarmo
Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje Rusijos pajėgos pradėjo pulti Ukrainos pozicijas prie Stepovės, Piatichatkų, Mažųjų Ščerbakų ir Ščerbakų kaimų.
Ilgą laiką šiame rajone tvyrojo ramybė, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tik retkarčiais pranešdavo apie vieną ar du susirėmimus. Tačiau vasario 26 d. per dieną jų buvo jau šeši, o vasario 27 d. – devyni. Kovo mėnesį rusų atakos šiame rajone nesiliovė nė vienos dienos. Kovo 19 d. užfiksuota beveik 140 susirėmimų. Tai daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius.
Kovo 17 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė užėmusi Stepovės kaimą, o Rusijos tinklaraštininkai pradėjo kalbėti apie dalinę kaimyninių gyvenviečių Mažųjų Ščerbakų ir Ščerbakų kontrolę.
Nedidelis priešo veržimasis į priekį čia buvo užfiksuotas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtuose žemėlapiuose bei projekto „DeepState“ internetiniame žemėlapyje.
Pastarojo analitikai išsakė savo nuomonę apie įvykius šiame fronto ruože.
Jų duomenimis, kovo pradžioje Rusijos 108-asis oro desantininkų pulkas, pasipildęs pajėgomis, pradėjo puolimą Mažųjų Ščerbakų, Stepovės ir Piatichatkų rajone.
„DeepState“ teigia, kad rusai bando įsitvirtinti kelyje ties Stepove ir užėmė kelias ukrainiečių pozicijas į pietus nuo Mažųjų Ščerbakų.
„Spaudimas kaimams neabejotinai didės. Dabar svarbu sulaikyti šį spaudimą nuo priešo, kuris, tikėtina, panaudos papildomų išteklių, kad pralaužtų gynybą ir užimtų aplinkines gyvenvietes“, – sakoma „DeepState“ pareiškime.
Gynybos pajėgų vadovybė neigia, kad Ukrainos kariai prarado poziciją.
Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas sakė „BBC Ukrainai“, kad Rusijos kariams pavyko persikelti per Jančekrako upę į šiaurinį – „ukrainietišką“ – krantą ir pulti ukrainiečių pozicijas.
Tačiau jis pabrėžia, kad ši vandens kliūtis yra nedidelė ir tam tikrose vietose išdžiūsta, o upės slėnio reljefas neleidžia rengti didelio masto mechanizuotų puolimų. Ukrainiečių pozicijos išsidėsčiusios šiaurėje dominuojančiose aukštumose, iš kurių patogu naudoti artileriją ir dronus priešo link.
Pasak V.Vološyno, rusams nepavyko įsitvirtinti naujose pozicijose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos juos jau išstūmė.
Rusai įžengia, pafotografuoja ir žūsta
„Gynybos pajėgos neleido prarasti jokių pozicijų. Ten nėra jokio priešo. Taip, kartais rusų grupės įžengia į kaimus, fotografuoja ir ten žūsta“, – aiškino jis.
Kartu atstovas pažymėjo, kad šiuose kaimuose praktiškai neįmanoma išlaikyti gynybos, nes viskas sunaikinta.
„Šiose gyvenvietėse nėra nė vieno išlikusio pastato, nėra net vietos, kur būtų galima laikyti gynybą“.
Kokie yra tikėtini Rusijos vadovybės, surengusios išpuolius šiame rajone, ketinimai?
Prieiga prie dominuojančių aukštumų į šiaurę nuo Jančekrako upės leidžia rusams kelti grėsmę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų svarbių gynybos mazgų Orichive ir Kamianskėje logistikai. Vos už 5 km į šiaurę yra kitas strategiškai svarbus miestas – Stepnohirskas.
Netoliese yra magnio rūdos kasyklų, tačiau ši gyvenvietė taip pat gali būti laikoma tramplinu tolesniam puolimui Zaporižioje.
„Iš esmės tai yra gana geras atramos taškas, kad ateityje būtų galima grasinti Zaporižiai. Iki jos pakraščių mažiau nei 20 km“, – sakė V.Vološynas.
Tačiau jis taip pat pažymi, kad regioniniam centrui šiuo metu Rusijos puolimas negresia, o išpuoliai Piatichatkų-Mažųjų Ščerbakų linijoje tėra priešo noras „pagerinti savo taktines pozicijas“.
Rusai siekia užimti palankias pozicijas prieš prasidedant žaliajam sezonui, kai medžiai pasidengia tankia lapija ir tampa lengviau paslėpti dislokuotą personalą ir techniką, įsitikinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas.
Reidas Belgorodo srityje
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė surengti puolimą kitoje srityje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos kariai kovo 18 d. rytą bandė pralaužti valstybės sieną Belgorodo srityje.
Esą Ukrainos ginkluotosios pajėgos „bandė įsiveržti“ Krasnojarsko rajono Demydivkos ir Prylisės gyvenviečių kryptimi. Šios gyvenvietės yra Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių pasienyje ir nuo sienos nutolusios 2-3 km atstumu. Rusijos valdžios institucijų duomenimis, jas atakavo apie 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių 29 transporto priemonėmis. Teigiama, kad puolimas buvo atremtas.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas padėtį Krasnojarsko rajone pavadino sudėtinga ir paragino pasienio gyvenviečių gyventojus „pasitraukti į saugią vietą“.
Maskva teigia, kad ši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka buvo provokacija, kuria siekta „sukurti neigiamą foną“ Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo deryboms.
Kai kurie Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad naktį į kovo 19 d. Ukrainos kariai toliau bandė pralaužti sieną Belgorodo srityje.
Ukrainos reakcija į įvykius Rusijos pasienio regione nebuvo vienareikšmė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad Rusija išgalvojo Ukrainos puolimą Belgorodo srityje.
„Jie patys jį išgalvojo, patys jį laimėjo, kaip dažnai būna su rusais. Kovos pasienio zonoje vyko visą laiką vykstant didelio masto karui, tiek dėl priešo diversinių žvalgybos grupių iš Belgorodo srities veiklos, tiek dėl artilerijos dvikovų dėl jų artilerijos aktyvumo Ukrainos teritorijoje“, – rašė analizės centro vadovas.
Vėliau jis patikslino, kad būtent Rusija, o ne Ukraina, įvedė karius prie sienos Belgorodo srityje ir kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje srityje atremia Rusijos diversines grupuotes.
Kovo 18 d. Volodymyras Zelenskis miglotai atsakė į žiniasklaidos klausimą, ar Ukraina pradėjo puolimą Belgorodo srityje, tačiau to nepaneigė.
„Vadinasi, ten vyksta operacija, kai kam atrodo, kad kažkas pabėgo, kažkas išėjo, o kažkas dar kažkur įėjo. Tai visiškai suprantami strateginiai žingsniai“, – sakė jis ir pridūrė, kad ‚kol priešas yra mūsų teritorijoje, mes galime padaryti viską, kad V.Putinas neužimtų papildomų teritorijų, ko jis nori.“
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta daug vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas šis „bandymas pralaužti sieną“, galima daryti prielaidą, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė tikrai nusprendė sukurti dar vieną „įtampos tašką“ pasienyje, skelbia BBC.
Tikriausiai šiam tikslui Generalinis štabas panaudojo dalį dalinių, kurie kovo pradžioje iš Kursko srities pasitraukė į Sumų sritį. Jie buvo perdislokuoti 30 km į pietus prie sienos su Belgorodo sritimi. Šios operacijos sėkmė būtų leidusi atitraukti dalį Rusijos karių iš netoli Sudžos ir atitinkamai sumažinti spaudimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priedangos likučiams tame rajone.
Ginkluotųjų pajėgų vadovybė šios operacijos nekomentavo.
2023-2024 m. Ukrainos daliniai įvykdė keletą atakų Belgorodo srities pasienyje.
Kiekvieną kartą Rusijos kariuomenei po tam tikro laiko pavykdavo išstumti pajėgas už sienos.
