Rusija traukiasi nuo Charkivo, ukrainiečiai pradėjo kontrpuolimą Iziumo kryptimi, „Azovstal“ toliau stipriai apšaudoma

Buvęs britų šnipas, parašęs dosjė apie Donaldą Trumpą ir tariamą Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV rinkimų kampaniją, sako, kad šaltiniai jam pranešė, jog Vladimiras Putinas „sunkiai serga“.

Christopheris Steele'as, kuris 2006–2009 m. vadovavo Rusijos skyriui MI6 Londone ir dirbo ten dešimtajame dešimtmetyje, sakė, kad V.Putino liga yra „elementas“ to, kas vyksta Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jis sakė „Sky News“: „Iš to, ką girdime iš šaltinių Rusijoje ir kitur, tikrai galima spręsti, kad Putinas iš tiesų gana rimtai serga.

Tiksliai neaišku, kokia tai liga – ar nepagydoma, ar nepagydoma, ar nepagydoma, ar dar kokia nors kita. Bet, be abejo, manau, kad tai yra lygties dalis.“

Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos generolas majoras Kyrylas Budanovas išskirtiniame interviu „Sky News“ taip pat pareiškė, kad Rusijos vadovas sunkiai serga vėžiu ir kad Rusijoje rengiamas perversmas jam pašalinti.

Spekuliacijos apie Vladimiro Putino sveikatą sklando jau kelerius metus, tačiau suintensyvėjo tik po to, kai jis įsakė įsiveržti į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija bando parodyti bent kokią nors pergalę Donbase. „Žingsnis po žingsnio mūsų gynėjai verčia okupantus palikti Ukrainos žemę, mes priversime juos palikti ir Ukrainos jūrą“, – pabrėžė jis vaizdo kreipimesi.

„Padėtis Donbase išlieka labai sudėtinga. Rusijos kariai vis dar bando parodyti bent šiokią tokią pergalę. 80-ąją dieną po plataus masto invazijos tai atrodo ypač beprotiška, tačiau jie nesustabdo šių bandymų“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis padėkojo visiems, kurie laikosi savo pozicijų ir priartina Donbasą, Azovo sritį ir Chersoną prie to, kas dabar vyksta Charkivo srityje.

„Žingsnis po žingsnio verčiame okupantus palikti Ukrainos žemę. Taip pat priversime juos palikti Ukrainos jūrą“ – pabrėžė valstybės vadovas.

Rusijos pajėgos masiškai veža civilius gyventojus iš Popasnos į anksčiau okupuotas teritorijas, kad mobilizuotų ir priverstų juos kovoti prieš Ukrainą, pareiškė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Iš Popasnos mūsų žmonės masiškai vežami į anksčiau okupuotas teritorijas, kad būtų mobilizuoti ir priversti kovoti prieš Ukrainą. Yra informacijos, kad okupantai pradeda mobilizaciją be medicininės komisijos, o į karą bus siunčiamos ir moterys“, – sakė jis.

S.Haidajus priminė, kad Luhansko srityje kol kas nėra jokių ryšių.

„Luhansko sritis ne gyvena, o išgyvena. Nėra jokių ryšių. Žmonės neišeina iš prieglaudų. Artimieji neturi galimybės sužinoti, ar žmonės gyvi, nėra mobiliojo ryšio. Tokia yra mūsų tikrovė. Mus palaiko humanitarinė pagalba, vanduo, kurį atveža Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir Ukrainos pajėgos“, – pabrėžė jis.

Ukrainos pajėgos Luhansko srityje ruošiasi dviem didelio masto puolimams, pranešė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Ruošiamės dviem dideliems rašiusiųjų puolimams prieš Severodonecką ir prasiveržimui į greitkelį Lysičanskas-Bachmutas iš Popasnos ir Belogorovkos krypčių. Regioninis centras rusams reikalingas „dėl vaizdo“, o kelias – tam, kad atkirstų regioną nuo ryšių su kitais regionais, t. y. jį užimti, apsupti“, – sakė jis.

Karinės administracijos vadovas taip pat pridūrė, kad regione galima atnaujinti evakuaciją – šiandien iš Severodonecko ir Vrubovkos buvo evakuoti 25 žmonės.

Luhansko sritis liko be šviesos ir vandens, okupantai vagia dujas iš vietinio dujotiekio. Regione beveik nėra išlikusių gyvybę palaikančių įrenginių, o didžiąją dalį svarbiausios infrastruktūros teks kurti iš naujo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo Rusijos karius Iziumo kryptimi ir nustūmė juos mažiausiai 10 km atgal. 

Apie tai pranešė Borovkos kaimo taryba.

„Tikriausiai taip atsitiko dėl to, kad dėl Ukrainos pajėgų kontratakos fronto linija persikėlė: naktį ir ryte garsūs sprogimai girdėjosi Podvysokojės, Bugajevkos, Kunios kryptimi“, – rašoma pranešime.

Kaimo taryba priduria, kad priešo karių ir technikos skaičius bendruomenės teritorijoje nuolat kinta. Pažymima, kad okupantai juda Donbaso link, o dalis priešo pajėgų su sugadinta technika grįžta per Borovają Kupjansko kryptimi.

Rusijos pajėgos paleido apie šešis minosvaidžio sviedinius į Velikopisirayivska bendruomenę Sumų regione, pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.

„Šiąnakt iš Rusijos teritorijos priešai apšaudė Velikopisarevskajos bendruomenę“, – pažymėjo jis.

Pasak D.Žyvyckio, okupantai iš minosvaidžio paleido apie šešis šūvius.

„Žmonių aukų nebuvo“, – patikslino karinės administracijos vadovas.

Praėjusią naktį okupantai paleido nevaldomas raketas iš oro į Sumų pasienio rajoną. Jų fragmentus aptiko Ukrainos pasieniečiai.

Donecko srityje per naktį rusai nužudė tris civilius gyventojus ir dar keturis sužeidė, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.

„Gegužės 14 d. rusai nužudė 3 civilius gyventojus Donetske: 2 Bogorodičnėje ir 1 Keramikoje. Dar 4 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.

Be to, pasak P.Kirilenkos, medicininė pagalba buvo suteikta dviem žmonėms, sužeistiems Bachmute Luhansko srityje.

„Šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus Mariupolio ir Volnovachos aukų skaičiaus“, – pabrėžė administracijos vadovas.

Rusijos kariškiai Chersono srityje iš nelaisvės paleido Černobajevo kaimo tarybos pirmininko pavaduotoją Jevheną Rodionovą, pranešė Ukrainos naujienų portalas „Suspilne“.

Jo žmona Inna Rodionova patvirtino informaciją apie vyro paleidimą.

Gegužės 2 d. rusų okupantai užėmė Chersono srities Černobajevo kaimo tarybą. Jie atliko kaimo vadovo Igorio Dudaro „kratą“, po kurios jis buvo paguldytas į ligoninę, o jo pavaduotojas Jevgenijus Rodionovas pagrobtas.

„Gegužės 2 d. 7 val. ginkluoti kariškiai užėmė Černobajevo kaimo tarybos patalpas. Buvo nuplėšta Ukrainos valstybinė vėliava, sulaužytos kabinetų ir seifų spynos, atliktos kratos, darbuotojams neleista dirbti, iškabinta Rusijos vėliava. Tą pačią dieną po apklausos iš patalpų buvo pagrobtas kaimo tarybos pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Rodionovas. Jokios informacijos apie jo buvimo vietą nėra“, – pranešė kaimo taryba.

Odesos miesto taryba įspėjo gyventojus apie jūros miną, plūduriuojančią prie pat vieno iš miesto paplūdimių.

„Būdama už kelių dešimčių metrų nuo kranto, ji nekelia tiesioginės grėsmės, – teigė taryba. – Tačiau dar kartą primena apie pavojų maudantis ir kitaip naudojant pakrantės vandenis“.

Juodosios jūros uostamiestis teigė, kad miną sutvarkys utilizavimo specialistai, tačiau gyventojams nurodė, kad „dėl savo saugumo neturėtumėte artintis prie paplūdimių ir pakrantės, išplaukti į vandenį su vandens transporto priemonėmis ir net maudytis“.

Taryba teigė, kad išlieka ir raketų smūgių grėsmė.

Rusų okupantai daugiausia dėmesio skiria pasirengimui puolimui Severodonecko, Solidaro ir Bachmuto kryptimis, atnaujina atsargas ir pergrupuoja savo dalinius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabas savo feisbuko puslapyje.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus Rytų operacinėje zonoje. Okupantai vykdo veiksmus palei visą sąlyčio liniją ir Ukrainos karių gynybos gilumoje. Rusija ir toliau aktyviausiai veikia Slobožansko ir Donecko kryptimis.

„Išlieka priešo raketų ir bombų atakų prieš karinius ir civilinius objektus Ukrainos teritorijoje grėsmė“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Tuo pat metu Baltarusijos Gomelio srityje užfiksuota išminavimo veikla buvusiose Rusijos dalinių dislokacijos vietose.

„Charkivo kryptimi okupantai daugiausia pastangų skiria užimtų pozicijų išlaikymui, aprūpinimo kelių kontrolei kelyje į šiaurę ir rytus nuo Charkivo miesto ir užkirsti kelią mūsų kariuomenės judėjimui link valstybės sienos“, – teigė Generalinis štabas.

Slovjansko kryptimi toliau vyksta priešo dalinių pergrupavimas ir materialinių rezervų kūrimas.

„Donecko kryptimi priešo grupuotė sutelkia pagrindines jėgas į pasirengimą puolamiesiems veiksmams Severodonecko, Solidaro ir Bachmuto gyvenviečių kryptimi, vykdo atsargų papildymą ir pergrupuoja savo dalinius. Šia kryptimi buvo perkelta iki dviejų bataliono taktinių grupių. Priešas, remiamas oro ir artilerijos, vykdo puolimo operacijas palei sąlyčio liniją. Ji iš dalies sėkmingai veikia Avdijivkos rajone“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad grupuotė buvo sustiprinta iki bataliono taktinės grupės Naujojo Aidaro geležinkelio stoties rajone.

„Mariupolyje priešas ir toliau blokuoja mūsų dalinius prie gamyklos „Azovstal“. Ji rengia masinius artilerijos ir oro smūgius ir vykdo puolamuosius veiksmus“, – sakoma pranešime.

Zaporižios kryptimi priešas daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos karių pozicijų apšaudymui iš artilerijos.

„Južno-Bugsko kryptimi situacija iš esmės nepasikeitė. Pagrindinės agresoriaus pastangos sutelktos į užimtų pozicijų išlaikymą, žvalgybą, amunicijos, degalų ir tepalų papildymą, pozicijų inžinerinį aprūpinimą ir mūsų karių pozicijų apšaudymą iš artilerijos“, – pažymėjo Generalinis štabas.

„Rusijos kariuomenė ir toliau naikina Ukrainos civilinę infrastruktūrą, raketomis ir bombomis apšaudydama gyvenvietes Donecko, Odesos, Luhansko ir Charkivo regionuose“, – rašoma ataskaitoje.

Automobilių kolona su Mariupolio gyventojais, kurie daugiau nei tris dienas laukė galimybės įvažiuoti į Zaporižią, buvo praleista, savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto pirmininko patarėjas Piotras Andriuščenka.

„Didžiulė automobilių kolona su Mariupolio gyventojais (nuo 500 iki 1000 automobilių), kurie laukė įvažiavimo daugiau nei tris dienas, pagaliau buvo įleisti į Zaporižią. Pagaliau laukiame savo gimtojo Mariupolio gyventojų namuose“, – sakė jis.

Naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novak pasmerkė Rusijos invaziją ir per inauguracijos ceremoniją pareiškė, kad jos pirmoji kelionė bus į Lenkiją – akivaizdus gestas siekiant pagerinti santykius su Varšuva, skelbia „The Guardian“.

„Reuters“ praneša, kad Vengrijos atsisakymas siųsti ginklų siuntas į kaimyninę Ukrainą ir nepritarimas planuojamam ES embargui Rusijos naftos importui apsunkino Budapešto ir Varšuvos, kurių dvi nacionalistinės vyriausybės ilgą laiką buvo ES sąjungininkės, santykius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katalin Novak

K.Novak, buvusi „Fidesz“ partijos įstatymų leidėja ir ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė, kovo mėn. buvo išrinkta į daugiau simbolinį prezidento postą – netrukus prieš tai, kai balandžio 3 d. vykusiuose rinkimuose V.Orbanas iškovojo dar vieną triuškinamą pergalę.

Pirmoji Vengrijos prezidentė moteris K.Novak yra dirbusi „Fidesz“ pirmininko pavaduotoja, o ankstesnėje V.Orbano vyriausybėje buvo šeimos reikalų ministrė.

Per savo inauguracijos kalbą ji sakė:

„Gegužės 17 d., antradienį, vykstu į Varšuvą susitikti su Lenkijos žmonių prezidentu. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Andrzej (Duda), dėkoju už galimybę pasikalbėti, kaip dera draugams.

Mes smerkiame V.Putino agresiją, ginkluotą įsiveržimą į suverenią valstybę. Mes sakome amžiną „ne“ visoms pastangoms, kuriomis siekiama atkurti Sovietų Sąjungą“.

Ji teigė, kad karas Ukrainoje taip pat buvo „kariaujamas prieš mus, taiką mylinčius vengrus“, ir pridūrė, kad Vengrija reikalauja, jog karo nusikaltimai būtų ištirti ir nubausti.

Automobilių kolona su Mariupolio gyventojais, kurie daugiau nei tris dienas laukė galimybės įvažiuoti į Zaporižią, buvo išleista.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto tarybos narys Petro Andriuščenka.

Pasak Mariupolio miesto pirmininko patarėjo, konvojuje yra nuo 500 iki 1 000 transporto priemonių.

Petro Andriuščenkos „Telegram“ kanalo nuotr./Automobilių kolona iš Mariupolio leidimo išvykti į Zaporižę laukė 3 dienas

Kaip pranešė UNIAN, gegužės 13 dieną tapo žinoma, kad vis daugiau vietos gyventojų grįžta į Mariupolį, nes negali išvykti į Zaporižią, Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Matome, kad Mariupolio mieste daugėja gyventojų, nes žmonės grįžta dėl to, kad Rusijos Federacija faktiškai uždarė visus „žaliuosius koridorius“. Mariupolio rajone, Nikolsko rajone, Berdiansko rajone ir Berdianske apsigyvenę žmonės, kurie negali atvykti į Zaporižią, taip pat ir dėl finansinės padėties, yra priversti grįžti į miestą, į savo namus, į savo butus. Tai reiškia, kad mes matome augimą“, – sakė P.Andriuščenka.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja sakė, kad vyriausybė palankiai vertintų Turkijos arba Kinijos tarpininkavimo galimybę padedant organizuoti sužeistų karių evakuaciją iš „Azovstal“ komplekso Mariupolyje.

Iryna Vereščuk per Ukrainos televiziją sakė, kad „Turkijos pusė tikrai galėtų būti tarpininkė ištraukimo klausimais. Dabar kalbame apie sunkiai sužeistuosius ir tai yra klausimas Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui. Jei Turkija galėtų būti tarpininke ir šiuo klausimu, tai būtų gerai“.

„Jei Xi Jinpingas gali daryti įtaką, tai irgi būtų gerai. Tikimės geriausio“, – sakė ji. 

I.Vereščuk sakė, kad jei Turkija ar Kinija nedalyvautų, „Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovai, kurie pagal Ženevos konvencijas turi įgaliojimus stebėti procesą ir, be to, būti šio proceso vadovais, turėtų bent jau pasirašyti dokumentą“.

„Norime, kad būtų pasirašytas dokumentas, kaip tiksliai vyks evakuacija iš „Azovstal“, nustatant koridorių, kuris veiks ir leis sunkiai sužeistus karius nugabenti į Zaporižią.

I.Vereščuk kalbėjo tuo metu, kai Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas išdėstė vieną iš evakuacijos variantų.

„Turėjome daugybę planų, pasiūlymų. Pirmasis buvo iš Mariupolio nugabenti karius į Berdianską, o iš Berdiansko uosto į laivą iš Stambulo, nugabenti juos čia, į Turkiją. Tas pasiūlymas vis dar svarstomas“, – sakė jis. Berdianskas, kurį kontroliuoja rusai, yra maždaug už 50 mylių į vakarus nuo Mariupolio. 

„Laivas vis dar yra Stambule. Jis pasirengęs išplaukti, tačiau laukiame galutinio Rusijos ir Ukrainos pusių leidimo, kad jis galėtų plaukti į Berdianską ir nugabenti tuos sužeistus karius į Turkiją“, – sakė I.Kalinas. 

Pirmą kartą po ilgo laiko iš Severodonecko evakuoti žmonės, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Pasak jo, Severodonecko evakuacija ilgą laiką buvo itin pavojinga.

„Ir dabar pagaliau mums pavyko! 17 miestelio gyventojų jau yra saugūs. Tarp jų yra trys vaikai. Bus dar daugiau! Tikėkite Ukrainos pajėgomis“, – pažymėjo S.Haidajus.

Turkija pasiūlė sužeistus Ukrainos kovotojus, įstrigusius plieno gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, evakuoti jūra, skelbia „Sky News“.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas agentūrai „Reuters“ sakė, kad R.T.Erdoganas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė šį planą prieš dvi savaites ir kad jis tebėra „svarstomas“.

Pagal šį planą kovotojai būtų gabenami sausuma 40 mylių pakrante į Berdianską, iš kur Turkijos laivas nugabentų juos į Stambulą kitoje Juodosios jūros pusėje.

„Jei tai galima padaryti tokiu būdu, mes mielai tai padarytume. Esame pasirengę“, – sakė I.Kalinas.

„Iš tikrųjų mūsų laivas yra pasirengęs plaukti ir nugabenti sužeistus karius ir kitus civilius į Turkiją“, – sakė jis.

Tačiau šių karių evakuacija jau seniai yra Rusijos ir Ukrainos derybų klausimas.

I.Kalinas sakė, kad Rusijos pozicija „keičiasi diena iš dienos“. 

„Azovstal“ gynėjai teigia, kad  jie tebėra smarkiai puolami, skelbia BBC.

Pranešime „Telegram“ batalionas „Azov“ rašo, kad Rusija „toliau mėto bombas... toliau naudoja sunkiąją artileriją ir tankus [ir] naudoja daug pėstininkų, kurie bando šturmuoti Ukrainos pozicijas“.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

„Nepaisant itin kritiškos padėties, gynėjai, dėdami antžmogiškas pastangas, atremia bandymus pralaužti gynėjų pozicijas ir sulaiko priešo karius“, – rašoma pranešime.

Didžiulis pramoninis „Azovstal“ kompleksas yra paskutinė Ukrainos gynėjų atrama svarbiame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietinėje pakrantėje.

Abiejų pusių teigimu, viduje įstrigę civiliai buvo evakuoti į Ukrainą ir Rusiją – tačiau viduje vis dar įstrigusių kovotojų giminaičiai kreipiasi į tarptautinius lyderius, prašydami tarpininkauti siekiant susitarimo dėl jų evakuacijos.

Mariupolio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įstrigusių karių artimieji šeštadienį paragino „išgelbėti“ apsuptas Ukrainos pajėgas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, teigdami, kad jis yra paskutinis pasaulio lyderis, kurio klausytųsi Kremlius.

Penkios Ukrainos karių žmonos ir vienas tėvas Kyjive surengė spaudos konferenciją, per kurią dar kartą desperatiškai paprašė padėti „Azovstal“ gynėjams. Šie jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

„Pasaulyje teliko vienas žmogus, į kurį galime kreiptis – tai Kinijos vadovas“, – sakė vieno iš įstrigusių karių tėvas Stavras Vyčniakas.

„Kinija daro didelę įtaką Rusijai ir asmeniškai [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui. Prašome, kad jis įsikištų“, – pridūrė vyras.

Jis paragino Xi Jinpingą „imtis reikiamų priemonių, kad būtų ištraukti“ kariai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija turėtų būti oficialiai pripažinta terorizmą remiančia valstybe.

Tai jis pasakė per susitikimą su Kyjive viešinčia JAV Kongreso aukštųjų rūmų delegacija, vadovaujama respublikonų mažumos lyderio Mitchello McConnello, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

V.Zelenskis sakė, kad ypač svarbu didinti sankcijų spaudimą šalies agresorės bankų sektoriui.

„Tikiuosi Jungtinių Valstijų paramos toliau griežtinant sankcijas. Be to, manome, kad Rusija turėtų būti oficialiai pripažinta terorizmo rėmėja“, – pabrėžė prezidentas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 2 100 raketų, pareiškė Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Serhijus Kyslycia.

Stebėsenos grupės „Belaruskyj gajun“ duomenimis, nuo karo pradžios vien iš Baltarusijos teritorijos buvo paleistos mažiausiai 633 kovinės galvutės, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve priėmė JAV Senato mažumos lyderio Mitcho McConnello vadovaujamą delegaciją. 

Savo „Instagram“ paskyroje V.Zelenskis teigė, kad šis vizitas „yra stiprus Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių paramos Ukrainai ženklas“.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas sako, kad NATO šalis „neuždaro durų“ Suomijai ir Švedijai prisijungti prie organizacijos, skelbia „Sky News“.

Tačiau vyriausiasis prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas teigė, kad Turkija šį klausimą kelia „kaip nacionalinio saugumo klausimą“, nes Šiaurės šalyse veikia „daug teroristinių organizacijų“.

Kalbėdamas su „Reuters“, I.Kalinas išskyrė Stokholmą kaip ypač problemišką sritį.

Suomija jau pareiškė ketinanti įstoti į NATO, o Švedija turėtų pasekti jos pavyzdžiu.

Buvo pabrėžta, kad Turkija gali prieštarauti šių dviejų šalių prisijungimui.

I.Kalinas sakė, kad kovingoji Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija, JAV ir ES yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą, „stipriai, atvirai ir pripažintai“ veikia būtent Švedijoje.

„Žinoma, mes norime diskutuoti, derėtis su Švedijos kolegomis“, – sakė jis. 

Vienas iš ukrainiečių kovotojų, vis dar įstrigusių „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje, papasakojo apie žiaurias sąlygas, kuriomis tenka gyventi sužeistiesiems. Jie guli ant žemės be galūnių, operuojami be narkozės. Kadangi trūksta vaistų, daugelis miršta.

Kalbėdamas per Ukrainos televiziją iš gamyklos teritorijos, neįvardytas kovotojas sakė, kad didžiuliame komplekse tebėra apie 600 sužeistųjų.

„Sąlygos tiesiog siaubingos“, – kovotoją cituoja CNN.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakarai paskelbė „totalinį hibridinį karą“ prieš Rusiją, skelbia „Sky News“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

Kalbėdamas iš Maskvos, S.Lavrovas pridūrė, kad sunku nuspėti, kiek ilgai tęsis konfliktas su Vakarais.

Jis taip pat teigė, kad pastangos izoliuoti Rusiją yra „pasmerktos“.

S.Lavrovas sakė, kad „Vakarų politikai turėtų suprasti, jog jų pastangos izoliuoti mūsų šalį yra bevaisės“.

Anot Chersono tardymo izoliatoriaus darbuotojų, gegužės 11 dieną Rusijos pajėgos įėjo į įstaigą, apmėtė kameras garsinėmis granatomis ir pradėjo šaudyti iš kulkosvaidžių. Vienas kalinys buvo nužudytas.

Pasak Ukrainos naujienų portalo „Ukrajinska Pravda“, Ukrainos ombudsmenė Liudmila Denisova penktadienį pranešė, jog informacija apie kalinio nužudymą Chersono tardymo izoliatoriuje pasitvirtino.

Prokremliškas leidinys „RIA Novosti“ skelbia, kad okupuotame Chersono tardymo izoliatoriuje bandė sukilti kaliniai, tačiau maištas buvo nuslopintas Rusijos kariuomenės.

Anot L.Denisovos, tardymo izoliatoriaus vadovas buvo išvežtas nežinoma kryptimi, o įstaigos darbuotojai atsisakė dirbti okupacinei valdžiai.

Rusijos žiniasklaidos teigimu, beveik miesto centre esančiame sulaikymo centre šiuo metu laikoma daugiau kaip 280 asmenų, įskaitant nuteistuosius už sunkius nusikaltimus, iš kurių 13 nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad dėl karo Ukrainoje dešimtims milijonų žmonių gresia badas, skelbia „Sky News“.

Ukraina, eksportuojanti didelius kiekius kepimo aliejaus, kukurūzų ir kviečių, labai prisideda prie pasaulinių maisto atsargų. 

Tačiau šiuo metu šios atsargos yra įstrigusios dėl Rusijos invazijos.

Kalbėdama po G-7 aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijoje, A.Baerbock sakė, kad per ateinančius kelis mėnesius su badu susidurs iki 50 mln. žmonių, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse.

G-7 užsienio reikalų ministrų grupės pareiškime sakoma: „Rusijos agresyvus karas sukėlė vieną didžiausių maisto ir energijos krizių naujausioje istorijoje, kuri dabar gresia labiausiai pažeidžiamiems žmonėms visame pasaulyje.

Esame pasiryžę paspartinti koordinuotą daugiašalį atsaką, kad išsaugotume pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ir šiuo atžvilgiu palaikome savo pažeidžiamiausius partnerius.“

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad yra pasirengusi siųsti laivus į Europos uostus gabenti grūdų, jei Ukrainos atsargos būtų atlaisvintos.

„Turime užtikrinti, kad šie grūdai būtų išsiųsti į pasaulį, – sakė ji žurnalistams. – Priešingu atveju milijonams žmonių gresia badas“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S.Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Plačiau skaitykite čia.

Tęsiantis Maskvos karinei invazijai Ukrainoje, Rusija surengė karines pratybas savo Kaliningrado eksklave, esančiame tarp Lenkijos ir Lietuvos, – imituotas priešo oro smūgis Kaliningrade.

Pratybos surengtos praėjus kelioms dienoms po to, kai Švedija ir Suomija pareiškė norą prisijungti prie NATO, pastebi „Sky News“.

Plačiau skaitykite čia.

žCharkivo meras Ihoris Terechovas BBC sakė, kad rusai pasitraukė iš Charkivo miesto teritorijos Rusijos sienos link.

Pasak jo, Rusijos kariams tik kartą pavyko įžengti į nedidelę svarbiausio šiaurės rytų miesto dalį ir jų ten jau seniai nebuvo.

„Rusai nuolat apšaudė Charkivą, nes buvo apsistoję labai arti miesto. O Charkivo teritorinės gynybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastangomis rusai pasitraukė toli nuo miesto teritorijos Rusijos sienos link“, – sakė jis.

„Dabar Charkive ramu ir žmonės pamažu grįžta į miestą. Visiems gyventojams tiekiame vandenį, dujas ir elektrą. Tačiau, deja, daug gyvenamųjų namų yra sugriauta arba apgadinta. Taigi ateityje turėsime atlikti didžiulius rekonstrukcijos darbus.

Pastarąsias penkias dienas mieste nebuvo jokio apšaudymo. Buvo tik vienas rusų mėginimas pataikyti į miestą raketa netoli Charkivo oro uosto, tačiau raketą likvidavo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.“

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį paragino Baltarusiją liautis remti Rusijos karą Ukrainoje.

„Raginame Baltarusiją liautis sudarinėti galimybę Rusijos agresijai ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo niekada nepripažinti Rusijos, įsiveržusios į Ukrainą, mėginimų jėga pakeisti valstybių sienas.

„Niekada nepripažinsime sienų, kurias Rusija mėgino pakeisti karine agresija, taip pat išlaikysime savo įsipareigojimą remti Ukrainos, įskaitant Krymą,  taip pat visų [kitų] valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo išplėsti sankcijas Rusijai, kad jos apimtų šiai šaliai itin svarbius sektorius, taip pat perspėjo Kiniją netrukdyti įgyvendinti priemones, kuriomis Maskva baudžiama už savo invaziją Ukrainoje.

„Dar kartą patvirtiname savo ryžtą toliau didinti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai, toliau veikiant vieningai“, – sakoma G-7 pranešime. Turtingųjų šalių klubas pridūrė „išplėsiantis mūsų sankcijų priemones, kad jos apimtų sektorius, nuo kurių Rusija ypatingai priklausoma“.

Kaip pranešama Ukrainos nacionalinės policijos interneto svetainėje, per pastarąją parą Rusijos okupantai apšaudė 14 Donecko srities gyvenamųjų vietovių.

Smogta Mariupoliui, Avdijivkai, Zaliznei, Limanui, Slovjanskui, Svjatohorskui, Severskui, Ugledarui, Marinkai, Ilinkai, Novoluhanskui, Jarovėjai, Bachmutskui, Bohorodičnei.

Ukrainos nacionalinės policijos nuotr./Donecko srityje po apšaudymų sugriautas 61 civilinis statinys

Sugriautas 61 civilinis statinys – namai, pramonės ir žemės ūkio įmonės, geležinkelio bėgiai, praneša UNIAN.

Civiliai gyventojai buvo apšaudyti iš lėktuvų, tankų, sunkiosios artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Uragan“.

Ukrainos nacionalinės policijos nuotr./Donecko srityje po apšaudymų sugriautas 61 civilinis statinys

Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Charkivo srities miesto Iziumo kryptimi.

Tai pareiškė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas, kurį cituoja UNIAN.

„Iziumo kryptis išlieka karščiausiu tašku. Ten mūsų ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą. Kai kuriomis kryptimis priešas traukiasi, ir tai yra mūsų ginkluotųjų pajėgų charakterio rezultatas“, – sakė jis.

JAV vyriausybė Europoje dislokuos apie 10,5 tūkst. karių, pakeisiančių šiuo metu regione laikomus dalinius, tvyrant padidėjusiai grėsmei dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, penktadienį pranešė Pentagonas.

JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby sakė, kad bus atliktas „dalinių keitimas „vienas su vienu“, todėl bendras mūsų pajėgų kiekis regione – apie 100 tūkst. [karių] – išlieka nepakitęs“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./JAV karys

„Keičiami daliniai grįš į savo pagrindines bazes, tinkamai atlikus pareigų perdavimą“, – sakė J.Kirby.

Pentagono atstovas pridūrė, kad šia rotacija siekiama atsakyti į esamą padėtį Ukrainoje ir kad šis dislokavimas nėra nuolatinis.

Šeštadienio rytą Rusijos okupantai apšaudė pasienio gyvenvietę Černihivo srityje, užfiksuoti 8 sprogimai, pranešė Šiaurės operacijos vadovybė, kurią cituoja UNIAN.

„Šį rytą iš Rusijos pusės okupantai apšaudė pasienio gyvenvietę Černihivo srityje. Apie 06:30 buvo gauta informacija, kad Blesnos pakraštyje užfiksuoti 8 sprogimai (preliminariai – iš minosvaidžio)“, – sakoma pranešime.

Žmonės nenukentėjo.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad priešas perkelia papildomus dalinius į Briansko srities pasienio regionus, kad provokaciniu būdu apšaudytų Černihivo sritį.

Rusijos laivai Juodojoje jūroje ir toliau laikosi visiškos parengties. Iš viso juose yra bent 30 sparnuotųjų raketų, praneša Pietų operacinė vadovybė.

„Rašistų laivyno laivų grupuotė palaiko privalomą povandeninių laivų buvimą, nepaisant kintančio laivų skaičiaus, toliau grasina raketinėmis atakomis mažiausiai 30 sparnuotųjų raketų", – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pranešama, kad okupantai atkakliai stato priešlėktuvinės gynybos kompleksus Gyvačių saloje.

Anksčiau buvo pranešta, kad, pasak karinio eksperto, nuskendus kreiseriui „Moskva“, Rusijos karinis jūrų laivynas neturi rimtos apsaugos nuo oro atakos. Todėl okupantai bando įrengti Gyvačių saloje tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas.

Rusijos pajėgų planas apsupti Ukrainos pajėgas Luhansko srityje žlugo, kai okupantams nepavyko kirsti Doneco upės, pranešė CNN.

Žurnalistai išanalizavo vaizdo įrašus, gautus iš vietos, kurioje Ukrainos pajėgos sugriovė rusų pontoninius tiltus Doneco upėje, ir apibendrino, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šios savaitės pradžioje prarado iki 70 karinės technikos vienetų. 

Ukrainos 80-oji atskiroji šturmo brigada savo ataskaitoje apie mūšį nurodė, kad „sunaikino pontoninius tiltus ir sužlugdė devynis bandymus kirsti upę“. Ukrainos kariuomenė teigia, kad ukrainiečiai sunaikino 73 Rusijos tankų ir kitos technikos vienetų.

Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

+4

Anot CNN, šį skaičių patvirtina bepiločių orlaivių vaizdo įrašų analizė, kurioje matyti, kaip rusų technika išmėtyta palei kelią į šiaurę nuo upės, taip pat pusiau nuskendę tankai.

CNN rašo, kad ukrainiečiai iš anksto buvo išsiaiškinę, kur rusai greičiausiai bandys nutiesti pontonus, ir stebėjo rusų dalinių artėjimą. Galimų perėjimo vietų žvalgyba prasidėjo likus bent dviem dienoms iki rusų bandymo.

Donecas teka greitai, ir rusams, atrodo, prireikė motorizuotų vilkikų, kad galėtų užbaigti tilto statybą. Triukšmas buvo dar viena užuomina ukrainiečių daliniams, kad bandoma forsuoti upę, rašo CNN.

80-osios brigados ataskaitoje rašoma, kad „nepaisant didelių nuostolių, priešui vis dėlto pavyko prasiveržti... įsitvirtinti vienos iš gyvenviečių šiauriniame pakraštyje“. Mažiausiai 30 rusų transporto priemonių ir pėstininkų vis dėlto persikėlė per upę. 

Kiti Ukrainos pareigūnai teigia, kad tie rusų daliniai, kuriems pavyko persikelti į šiaurę nuo Bilohorivkos gyvenvietės, įstrigo.

„Įnirtingos, sunkios kovos truko apie dvi dienas, – savo feisbuko puslapyje teigė 80-oji brigada. – Desantininkai sunaikino visą užpuolikų bataliono taktinę grupę!“

Atvirų šaltinių analizė rodo, kad tai tikriausiai tiesa, nes tarp nuolaužų pontono vietoje suskaičiuota mažiausiai 30 pėstininkų kovos mašinų, neskaičiuojant to, kas galėjo būti sunaikinta tarp technikos, kuri perėjo į kitą pusę.

Karo studijų institutas, analizuodamas šį epizodą, teigė, kad „Ukrainos pajėgos greičiausiai padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, bandžiusioms persikelti per Donecą“.

Ukrainos kariuomenės nuotr./ Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

„Rusijos pajėgos greičiausiai prarado pagreitį, reikalingą didelio masto perėjimui per Doneco upę“, – pridūrė institutas.

Buvęs Australijos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Mickas Ryanas, tyrinėjantis Ukrainos konfliktą, parašė tviteryje: „Rusai aiškiai ketino investuoti į šią ašį ir mesti į ją daug kovinės galios. Vadinasi, tai tikriausiai yra didesnė rusų nesėkmė, nei kai kurie spėliojo“.

„Dėl to greičiausiai ne tik bataliono taktinė grupė, bet tikriausiai visa brigada neteko didelės dalies savo kovinės galios.

Svarbu tai, kad rusai neteko deficitinės inžinerinės tiltų įrangos (ir tikriausiai taip pat kovinių inžinierių). Šie ištekliai nėra nei pigūs, nei prieinami dideliais kiekiais. O jų paklausa puolimo metu yra didelė“, – rašė jis.

Rusų nesugebėjimas žengti iš šiaurės per upę greičiausiai sulėtino jų puolimą Luhanske, kuris kol kas priklauso nuo karių, judančių iš rytų ir pietų per fronto linijas, kurios per mėnesį mažai pajudėjo. 

Ukrainos vidaus reikalų ministerija dabar mano, kad rusai planuoja trečiąjį karo etapą mažiausiai iki metų pabaigos, sakė ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, skelbia UNIAN.

Paklaustas, kiek gali trukti trečiasis karo etapas, V.Andrusivas išreiškė nuomonę, kad rusai planuoja jį „minimaliai užtęsti iki metų pabaigos“.

„Paaiškinsiu, kodėl – jų skaičiavimais, artėjant žiemai prasidės rimta energetinė krizė, prasidės šildymo problemos, o Ukrainoje šios problemos taip pat prasidės, prasidės rimtos ekonomikos problemos. Kadangi energijos išteklių kainos labai stipriai kyla, Kremlius lažinasi, kad metų pabaigoje Vakarai supras, jog, tarkime, būtina susitarti su Rusija. Ir jei jie (okupantai – red.) išsilaikys iki metų pabaigos, tada jie tikisi, kad su jais bus deramasi dėl to, ko jie reikalauja“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas.

Anksčiau Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija perėjo į trečiąjį visapusiško karo Ukrainoje etapą ir ruošiasi ilgalaikiam mūšiui. V.Andrusivas sakė, kad pirmuoju etapu buvo bandoma užimti Ukrainą „per kelias dienas“, o antruoju etapu – įvykdyti didelę Ukrainos gynybos pajėgų apsuptį rytuose.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos kariuomenė neteko 200 lėktuvų, 27 000 karių ir 3 000 tankų, šarvuočių bei dronų, skelbia „Sky News“.

Ukrainos rytuose esančios Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas sako, kad ginkluotosios pajėgos stumia rusus ir žmonės pradeda grįžti į savo namus, skelbia BBC.

Tačiau O.Synehubovas taip pat perspėjo, kad padėtis ten vis dar pavojinga ir prieš grįždami žmonės turėtų pagalvoti apie savo saugumą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Jis pridūrė, kad Rusijos kariai smarkiai užminavo regioną.

O.Synehubovas taip pat sakė, kad Rusijos kariai nepuolė miesto, bet taikėsi į kitas regiono bendruomenes.

„Tai rodo, kad dar per anksti atsipalaiduoti, – sakė jis. – Raginu visus tinkamai reaguoti į pavojaus signalus ir be reikalo neiti į gatves“.

Rusija įspėjo, kad laukiamas Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO paskatins regiono „militarizaciją“ ir kad Maskva atsakys, jei NATO dislokuos branduolinius ginklus netoli jos sienų, skelbia BBC.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško sakė, kad Rusija žino, jog NATO nori „militarizuoti viską, kas pasiekiama“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, o kita Rusijos naujienų agentūra RIA citavo jį sakant, kad siūloma NATO plėtra sukels „politinę Rusijos reakciją“.

Jis sakė, kad ši reakcija bus pagrįsta ne emocijomis, o nuodugnia situacijos analize.

Tikimasi, kad Švedija ir Suomija šeštadienį kaip svečiai dalyvaus NATO posėdyje, o jų sprendimas dėl paraiškos pateikimo turėtų būti priimtas per kelias ateinančias dienas.

Kremlius pagrasino kokiu nors atsaku į tokį prašymą – tačiau tiksliai nenurodė, kaip tai galėtų atrodyti.

Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas, sakė diplomatai.

„Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Tačiau jis pridūrė, jog jeigu ES diplomatams nepavyks įveikti kai kurių Bendrijos narių pasipriešinimo, pirmadienį Briuselyje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime reikės „suteikti politinį postūmį“.

Europos Sąjunga jau paskelbė penkis sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos ekonomiką ir prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos asmenis dėl Maskvos karinės invazijos Ukrainoje.

Į šeštąjį paketą būtų įtraukta daugiau asmenų, taip pat kai kurių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių, bet svarbiausia jo dalis turėtų būti draudimas importuoti iš Rusijos neperdirbtą naftą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina derasi dėl 60, o ne 38, kaip buvo pranešta anksčiau, žmonių gelbėjimo iš „Azovstal“, teigia ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, skelbia UNIAN.

„Yra keli šimtai sužeistųjų, pirmiausia juos reikia išgelbėti, nes rusai ne dėl visko susitaria iš karto. Taigi, pirmiausia sunkiai sužeistieji ir medikai, jų yra tikrai 60“, – sakė I.Vereščuk.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

Po civilių gyventojų evakuacijos iš „Azovstal“ Mariupolyje, Rusijos kariai nesiliauja bandę užimti gamyklą, kurią gina Ukrainos kariai. Okupantai rengia raketų ir bombų smūgius prieš gamyklos teritoriją ir naudoja artileriją bei tankus puolimui vykdyti.

Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, buvo pasitelkti įtakingi tarpininkai ir valstybės, kad išgelbėtų „Azovstal“ dislokuotus Ukrainos karius. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai teigia, kad jėgainės atblokavimo operacija pareikalaus didelių pastangų ir didelio skaičiaus karių.

V.Zelenskis penktadienį sakė, kad Ukraina pasiūlė Rusijai įvairius mechanizmus, kaip išvesti ukrainiečių karius iš gamyklos „Azovstal“, ir apie tai kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kalbama apie gyvųjų gelbėjimą ir mirusiųjų kūnų išnešimą.

Šeštadienį auštant Rusijos pajėgos apšaudė Širokivo bendruomenę Dnipro srityje, pranešė srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.

Jo teigimu, žmonės nenukentėjo, keliuose namuose išdaužyti langai.

Po apšaudymo keliuose kiemuose rasti kasetiniai šaudmenys, pranešė V.Rezničenka.

BBC praneša, kad apšaudymai vyko ir Zaporižios srityje.

Penktadienio vakarą nuo Rusijos raketų nukentėjo Sumų pasienio regionas.

Teigiama, kad penktadienį pasieniečiai vieno iš pasienio kaimų Šostkinsko rajone pakraštyje užfiksavo penkis sprogimus.

„Apžiūrėjus smūgio vietą paaiškėjo, kad gaisrą sukėlė nevaldomos raketos. Jų fragmentai buvo rasti ant žemės“, – sakoma pranešime. 

Per apšaudymą aukų nebuvo.
 

Pasak Ukrainos pareigūnų, Ukrainos Luhansko regione per Rusijos apšaudymą buvo sugriauta daugiau kaip 50 namų, aplink pramoninių miestų juostą toliau vykstant mūšiams, skelbia CNN.

Namai stovėjo Popasnos ir Lysyčansko apylinkėse, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Jiems nereikia žmonių ir jų namų – jiems reikia tik teritorijos, kurią priešas paverčia dykuma“, – sakė S.Haidajus, pridurdamas, kad per pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse buvo atremta dešimt priešo atakų.

Atrodo, kad rusai, anksčiau šią savaitę sustiprinę savo kontrolę Rubižnėje, nepadarė didelės pažangos.
 

Ukrainos generalinė prokurorė penktadienį pranešė, kad jos biuras rengia 41 bylą dėl Rusijos karių įvykdytų karo nusikaltimų.

„Turime 41 įtariamąjį bylose, kurias būsime pasiruošę perduoti teisimui, – per Ukrainos televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją sakė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. – Visos jos susijusios su [Ukrainos] baudžiamojo kodekso 438-uoju straipsniu dėl karo nusikaltimų, bet šie karo nusikaltimai įvairaus pobūdžio.“

„Tai ir civilės infrastruktūros bombardavimas, civilių žudymas, žaginimai ir plėšikavimas“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Kol kas neaišku, kiek kaltinamųjų bus teisiami už akių.

Penktadienį vienas Rusijos karys tapo pirmuoju Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą nariu, stojusiu prieš teismą dėl įtariamų karo nusikaltimų.

21 metų Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms nuo invazijos pradžios, nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

V.Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – nurodė Generalinė prokuratūra.

Teisiamam V.Šišimarinui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I.Venediktova sakė, kad bylose dėl dar dviejų kaltinamųjų, kurie „fiziškai yra Ukrainoje“, kitą savaitę tikriausiai įvyks parengiamieji posėdžiai.

Rusijos įvesta karinė-civilinė administracija pietiniame Ukrainos Chersono mieste paskelbė, kad prašys Rusijos prijungti šį regioną prie Rusijos Federacijos, pranešė JK gynybos ministerija tviteryje.

Ji pridūrė, kad „labai tikėtina“, jog pirminio Rusijos invazijos plano „pagrindinė dalis“ buvo naudoti „suklastotus referendumus“, kad Ukrainos teritorijos būtų perduotos jos kontrolei. 

Tačiau Gynybos ministerija teigė, kad tai, jog Rusijai pavyko įvesti prorusišką vietos vadovybę tik Chersone, rodo, kad jai nepavyksta padaryti jokios pažangos siekiant savo politinių tikslų. 

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad per mūšį dėl upės Donbaso regione sunaikino mažiausiai 73 Rusijos tankus ir kitą techniką, skelbia „Sky News“.

Ukrainos pajėgų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti kelios sudegusios karinės transporto priemonės ir tilto segmentai, iš dalies panirę po mūšio dėl Doneco upės Bilohorivkoje.

Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

+4

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigė, kad Rusija per ataką neteko „reikšmingų šarvuotų manevrinių elementų“ iš mažiausiai vienos bataliono taktinės grupės. 

Rusijos bataliono taktinę grupę sudaro apie 1 000 karių. 

„Upių kirtimas ginčytinoje aplinkoje yra labai rizikingas manevras ir byloja apie spaudimą, kurį patiria Rusijos vadai, siekdami pažangos savo operacijose Rytų Ukrainoje“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos informacijoje teigė ministerija.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad penktadienį Ukraina iš Rusijos pajėgų atkovojo šešias gyvenvietes, o iš viso nuo konflikto pradžios vasario mėnesį – 1015.

„Toliau atkuriame deokupuotas Ukrainos teritorijas. Nuo šiandien deokupuotos 1 015 gyvenviečių, o tai yra plius šešios per pastarąją parą“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.

Tiksliai neaišku, kokią teritoriją sudaro šios gyvenvietės. V.Zelenskis apibūdino kitus Ukrainos kariuomenės laimėjimus tose teritorijose.

„Mes ten grąžiname elektrą, vandentiekį, ryšius, transportą, socialines paslaugas“, – sakė jis.

Jis taip pat pareiškė, kad „laipsniškas Charkivo srities išlaisvinimas“ įrodo, jog Ukraina „nepaliks nieko priešui“. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniniame vakariniame kreipimesi užsiminė apie Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą, kuri, pasak ekspertų, gali sukelti pasaulinę maisto krizę, skelbia BBC.

Taip yra todėl, kad iki invazijos Ukraina eksportavo daug žemės ūkio produktų į visą pasaulį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pakartojo savo kaltinimą, kad blokada yra sąmoningos Maskvos strategijos, kuria siekiama sukelti chaosą, dalis.

Jis teigė, kad Rusijos pareigūnai „atvirai grasina pasauliui, kad dešimtyse šalių kils badas“.

Kreipdamasis tiesiogiai į Vakarų lyderius, jis klausė: „Kokį politinį nestabilumą ir migracijos srautus tai sukels? Kiek tada turėsite išleisti, kad įveiktumėte pasekmes?“