„Atsižvelgdami į grėsmę Šiaurės Korėjos karių gyvybei ir laisvei, jei jie bus repatrijuoti į Šiaurės Korėją, o taip pat jei jie atsisakys grįžti, esame pasirengę dialogui su tarptautiniais partneriais, visų pirma su Korėjos Respublika, dėl jų perkėlimo į trečiąsias šalis galimybių“, – sakė D.Ponomarenka.
Diplomatas tikisi, kad tokiu atveju Ukrainos pusė surengs konsultacijas su Pietų Korėja dėl belaisvių perdavimo būdų.
Sausio 14 d. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lee Jae Unas pareiškė, kad Pietų Korėjos vyriausybė planuoja surengti konsultacijas su Ukraina dėl Šiaurės Korėjos karių, kuriuos į nelaisvę paėmė Ukrainos kariuomenė, perdavimo.
Sausio 11 d. tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę pirmuosius Šiaurės Korėjos karius. Du diktatoriaus Kim Jong Uno armijos kariai buvo nugabenti į Kyjivą, kur juos apklausė saugumo tarnybos SBU tyrėjai.
Vienas iš jų su savimi turėjo karinį bilietą, išduotą Antonino Arančino vardu. Per apklausą 19-metis karo belaisvis pasakė, kad dokumentas jam buvo išduotas 2024 m. rudenį Rusijoje.
Vėliau žiniasklaida pranešė, kad rusiškas karinis bilietas buvo išduotas tikro Tuvos Respublikos gyventojo vardu. Tikrasis A.Arančinas ne kartą teikė paraiškas mikrokreditams gauti ir nurodė, kad dirbo miškininkystėje ir apsaugoje.
Antrasis sulaikytas Šiaurės Korėjos kariškis su savimi neturėjo jokių dokumentų.
Pietų Korėjos žvalgyba patvirtino, kad Ukrainos kariai sausio 9 d. Kursko kryptimi sugavo du Šiaurės Korėjos karius.
Sausio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą iš sugautų Šiaurės Korėjos karių apklausos.
