Potencialus viršūnių susitikimas pristatomas kaip būdas suteikti naują impulsą JAV vadovaujamoms pastangoms užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į kaimyninę šalį.
Kyjivas paprašė Turkijos padėti surengti aukščiausiojo lygio derybas ir kreipėsi į kitas sostines kaip potencialias šeimininkes, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, pridurdamas, kad Ukraina svarstytų bet kokią vietą, tik ne Rusiją ar Baltarusiją.
„Mes (...) pasisakome už (viršūnių) susitikimą dabar, kad suteiktume naują impulsą diplomatijai“, – žurnalistams sakė A. Sybiha. Jo pastabos buvo paskelbtos trečiadienį.
Pastaraisiais metais JAV tarpininkaujamose derybose tarp Maskvos ir Kyjivo delegacijų padaryta mažai pažangos, o sprendžiant esminius klausimus, tokius kaip keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva bando užimti, bet nevisiškai kontroliuoja, ateitis, susitarimo nerandama.
Vašingtono dėmesiui dabar nukrypus į karą su Iranu, derybos yra faktiškai įšaldytos.
V. Zelenskis sutiko su besąlygiškomis paliaubomis, kurių reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tačiau V. Putinas atsisakė. Analitikai teigia, kad V. Putinas mano, jog laikas yra jo pusėje, kad Vakarų karinė ir finansinė parama išblės, o Ukrainos pasipriešinimas galiausiai žlugs.
Tuo tarpu sekinamasis karas tęsiasi maždaug 1 250 kilometrų ilgio fronto linijoje, kuri vingiuoja rytinėse ir pietinėse Ukrainos dalyse. Vakarų pareigūnai ir analitikai tvirtina, kad Rusija kas mėnesį patiria didelių nuostolių mūšio lauke – kalbama apie dešimtis tūkstančių karių, – ir tai lyginama su Pirmojo pasaulinio karo skerdynėmis.
Nepriklausomas mūšio lauko nuostolių ir to, kuri pusė turi pranašumą, patikrinimas yra neįmanomas.
Ukraina išvystė vietinę ginklų pramonę, kuri vis dažniau gamina ilgojo nuotolio dronus ir raketas, galinčias smogti giliai Rusijos teritorijoje. Ji nusitaikė į Rusijos naftos gavybos ir gamybos gamyklas, kurios aprūpina kariuomenę.
