„Ukrainiečiai okupuotose teritorijose, atleiskite man už nuolatinę įtampą, uždarytus tiltus ir kelius, tamsą, ramybės stoką ir stresą“, – į dalį okupuoto Krymo gyventojų kreipėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyviai atakuoja Krymo logistikos, karinio aprūpinimo ir energetikos infrastruktūrą, o Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas pareiškė siekiantis paversti pusiasalį izoliuota teritorija.
Kol kas ukrainiečiams ši užduotis sekasi. Apie tai, kaip Krymas vis labiau virsta sala, rašoma Rusijos opozicinio leidinio „Važnyje istoriji“ pateiktoje analizėje.
Susisiekimas: kelionės į Krymą tapo ilgesnės ir sudėtingesnės
Šiuo metu į Krymą galima patekti dviem pagrindiniais būdais – automobiliu arba traukiniu. Tačiau abiem atvejais keliautojams tenka susidurti su papildomais apribojimais ir ilgomis laukimo valandomis.
Kelionės automobiliais. 2018 metais atidaryta Kerčės tilto automobilių eismo dalis (dažnai vadinama Krymo tiltu) tapo pagrindiniu maršrutu iš Rusijos į Krymą.
Po 2022 metų spalį įvykusio tilto sprogimo Rusijos valdžia uždraudė juo važiuoti sunkvežimiams. Šiuo metu tiltu negali naudotis krovininis transportas, kurio masė viršija 1,5 tonos.
Prieš įvažiuodami ant tilto visi vairuotojai privalo pereiti patikrą. Nuo 2025 metų lapkričio juo taip pat nebeleidžiama važiuoti elektromobiliais ir hibridiniais automobiliais, nes, kaip aiškina valdžia, rentgeno sistemose jų baterijos atrodo panašiai kaip sprogmenys.
2025 metų rugpjūtį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė užkirtusi kelią teroro išpuoliui – esą jo organizatoriai elektromobilio baterijų skyriuje buvo paslėpę 130 kilogramų sprogmenų ir planavo susprogdinti transporto priemonę ant tilto.
Nors Kerčės tiltas laikomas vienu svarbiausių Rusijos infrastruktūros objektų ir yra stipriai saugomas, Ukraina ne kartą demonstravo gebėjimą smogti strategiškai svarbiems taikiniams Kryme.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų atstovai neseniai užsiminė apie galimas operacijas, pareikšdami: „Nieko nenorime sufleruoti, tačiau šiąnakt Krymo tiltą iš labai arti matėme iš įvairių rakursų.“
Papildomų nepatogumų kelia ir saugumo priemonės. Rusijos valdžia reguliariai sustabdo eismą tiltu gavusi pranešimų apie dronų grėsmę. Tokie ribojimai kartais trunka valandų valandas – pavyzdžiui, gegužės 17–18 dienomis eismas buvo sustabdytas daugiau nei dešimčiai valandų.
Net ir tiltui veikiant, transporto priemonių srautai išlieka dideli. Pastarosiomis dienomis iš Krymo pusės prie patikros punktų nusidriekdavo 700–800 automobilių eilės, kuriose vairuotojams tekdavo laukti iki trijų valandų. Važiuojant priešinga kryptimi susidarydavo iki 300 automobilių eilės, o laukimo laikas siekdavo maždaug valandą.
Po Kerčės tilto sprogimo sunkvežimiams rekomenduota naudotis vadinamuoju sausumos koridoriumi – magistrale R-280, vedančia Azovo jūros pakrante per Rusijos okupuotas Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas.
Šis maršrutas svarbus ne tik krovinių gabenimui. Krymo okupacinės valdžios duomenimis, 2025 metais apie 15 proc. turistų – daugiau nei milijonas žmonių – į pusiasalį atvyko būtent per kitas Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas.
Šių metų pavasarį Ukrainos ginkluotosios pajėgos gerokai suintensyvino bepiločių smūgius Rusijos teritorijoje – taikiniams, esantiems 30–200 kilometrų atstumu nuo fronto linijos. Vienu pagrindinių tokių atakų tašku tapo magistralė R-280.
Prieš dvi savaites Ukrainos pusė pranešė, kad bendras transporto srautas šiame kelyje sumažėjo beveik perpus – nuo 11 tūkst. iki 6,5 tūkst. transporto priemonių per parą. Jo teigimu, sunkvežimių skaičius sumažėjo net 71 proc. – nuo 3,8 tūkst. iki 1,1 tūkst. per parą. Palyginimui, Rusijos valdžia pernai skelbė, kad R-280 magistralės apkrova siekia iki 20 tūkst. transporto priemonių per parą.
Ukrainos pajėgos atakuoja ne tik sausumos koridorių į Krymą, bet ir pagrindinius tiltus, jungiančius pusiasalį su okupuotomis Ukrainos teritorijomis. Smūgiai reguliariai suduodami Čonharo tiltui per Syvašo įlanką ir tiltui per Šiaurės Krymo kanalą ties Perekopu.
Birželio 19 dieną OSINT projektas „CyberBoroshno“ skelbė, kad Čonharo tiltu šiuo metu leidžiama važiuoti tik lengviesiems automobiliams, o krovininis transportas nukreipiamas pontonine perkėla. Tuo metu Perekopo tiltas, kaip manoma, patyrė kritinių pažeidimų, todėl šalia jo buvo įrengta pylimo tipo laikina pervaža.
Ukrainos pajėgos atakuoja ir kitus tiltus, kuriais galima pasiekti Krymą. Vieni jų – du tiltai, jungiantys Heničeską su Arabato nerija, kur taip pat pradėtos statyti pontoninės perkėlos. Kiti – tiltai per Šiaurės Krymo kanalą į vakarus nuo pusiasalio. Jais persikėlus galima pasiekti Armjanską, o iš ten – ir patį Krymą.
Alternatyvus eismas irgi stringa
Traukiniai į Krymą vyksta Kerčės tilto geležinkelio dalimi. Iš Kerčės geležinkeliu galima pasiekti Simferopolį, Sevastopolį, kurortinius Feodosijos ir Jevpatorijos miestus, taip pat Armjanską ir Džankojų pusiasalio šiaurėje.
Birželį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgius ir geležinkelių infrastruktūrai.
Buvo atakuotas priemiestinis traukinys, lokomotyvas, tempęs maršruto Maskva–Simferopolis sąstatą, taip pat tiltas ir traukos elektros pastotė. Krymo okupacinė valdžia buvo priversta riboti traukinių ir elektrinių traukinių eismą pusiasalio viduje. Nuo birželio 20-osios traukiniai iš Rusijos važiuoja tik iki Kerčės, o toliau keleiviai vežami autobusais.
Iki Kerčės tilto atidarymo keltų maršrutas buvo viena pagrindinių jungčių tarp Rusijos ir Krymo. Po 2022 metų spalį įvykusio tilto sprogimo perkėla vėl pradėjo veikti – iš pradžių krovininiam transportui, o vėliau ir lengviesiems automobiliams.
2024 metais maršrutu kursavo septyni keltai, įskaitant automobilių ir geležinkelio keltus.
Ukrainos pajėgos perkėlai pradėjo smūgiuoti dar prieš dvejus metus. Tuomet buvo apgadinti abu geležinkelio keltai, o vienas jų užplaukė ant seklumos.
Birželio 21 dieną Ukrainos pajėgos smogė Kaukazo uostui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie uosto infrastruktūros ir dviejų automobilių keltų apgadinimą. Rusijos pusė patvirtino smūgį vienam krovininių automobilių keltui. Tą pačią dieną keltų perkėlos veikla buvo sustabdyta.
Nuo 2022 metų vasario Simferopolio oro uostas keleivinių skrydžių neaptarnauja. Jo veikla sustabdyta.
Benzino krizė
Degalų tiekimo sutrikimai prasidėjo dar gegužę, kai Ukrainos pajėgos ėmė atakuoti degalų cisternas sausumos koridoriuje į Krymą ir naftos bazes pačiame pusiasalyje.
Iš pradžių valdžia apribojo laisvą benzino pardavimą – vienam žmogui buvo leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 20 litrų degalų, o kai kuriose vietose degalai buvo parduodami tik pagal talonus. Jie pirmiausia buvo skirti tarnybiniam transportui.
Vėliau Sevastopolyje gyventojams buvo įvesta benzino skirstymo sistema pagal QR kodus. Juos buvo galima gauti tik per rusišką susirašinėjimo programėlę „Max“. Miesto vadovas Michailas Razvožajevas reguliariai skelbdavo laiką, kada specialiame pokalbių robote reikėdavo įvesti automobilio numerį ir pageidaujamą degalų rūšį. Gavus QR kodą buvo galima įsigyti 20 litrų degalų iki kitos dienos 21 valandos, vėliau kodas nebegaliodavo.
Birželio 22 dieną Kryme ir Sevastopolyje benzino prekyba buvo visiškai sustabdyta – tiek pagal QR kodus, tiek pagal talonus. Vietos valdžia perspėjo, kad kol kas nėra pagrindo tikėtis, jog prekyba bus atnaujinta artimiausiu metu.
Elektra ir vanduo: atjungimai bei ribojimai
Ukrainos pajėgos smogia Krymo energetikos infrastruktūrai – elektros pastotėms, vienintelei pusiasalyje Hlebovsko dujų saugyklai ir dujų kompresorių stotims.
Nepaisant 2016 metais nutiesto energetinio tilto iš Rusijos Krasnodaro krašto, Krymas ir toliau išlieka elektros energijos stokojančiu regionu.
Krymo elektros energijos gamyba priklauso nuo dujų, kuriomis kūrenamos vietos šiluminės ir kogeneracinės elektrinės. Leidiniui „Krym.Realii“ vienas Krymo karo ekspertas aiškino, kad Hlebovsko dujų saugykla veikia kaip rezervas – tiekia dujas sistemai jų trūkumo laikotarpiais.
Smūgiai šiam objektui ir dujų kompresorių stotims sutrikdė elektros gamybos grandinę, todėl dalis elektrinių veikia ne visu pajėgumu ir pagamina mažiau elektros energijos.
Po birželio 21 dienos Ukrainos smūgių Sevastopolyje pradėti planiniai elektros tiekimo atjungimai, o vėliau ribojimai išplėsti ir į kitus Krymo rajonus. Kai kur elektros tiekimas ribojamas pagal grafiką – trys valandos be elektros, trys valandos su elektra. Gyventojai taip pat raginami mažiau naudoti oro kondicionierius ir kitus daug elektros energijos vartojančius prietaisus.
Birželio 24-osios rytą po naujų atakų be elektros liko visas Sevastopolis ir dalis kitų Krymo rajonų, įskaitant Jevpatoriją. Dėl elektros tiekimo sutrikimų birželio 21–23 dienomis kai kuriose vietovėse buvo sutrikęs ir vandens tiekimas, nes neveikė siurblinės.
Apie rimtus dujų tiekimo sutrikimus nepranešta, tačiau vietos žiniasklaida skelbė apie suskystintų dujų trūkumą ir augančias jų kainas.
Maisto produktai: ribojimai ir augančios kainos
Birželio pradžioje prekybos centrai pradėjo riboti kai kurių maisto produktų pardavimą, o dalis prekių dingo iš lentynų. Kartu ėmė kilti ir kainos.
Birželio pradžioje gyventojai puolė kaupti atsargas, nes prekybos vietose atsirado ribojimai – vienam pirkėjui buvo leidžiama įsigyti ne daugiau kaip tris kilogramus cukraus, grikių, ryžių ir kitų kruopų.
Krymo valdžios duomenimis, 2025 metais pusiasalį aplankė nuo 6,9 iki 7,4 mln. turistų. Prieš dvejus metus vietos turizmo ministerija skelbė, kad 30–35 proc. Krymo pajamų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su turizmo sektoriumi. Oficialiai jame dirba apie 40 tūkst. žmonių, o kartu su susijusiomis veiklomis – iki 300 tūkst.
Tačiau šiemet turizmo sektorius susiduria su sunkumais. Nuo gegužės 24-osios iki birželio 6-osios naujų rezervacijų Kryme buvo 31 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o Sevastopolyje – 40 proc. mažiau. Tuo metu Kryme buvo atšaukta 79 proc. rezervacijų, Sevastopolyje – 71 proc.
Turizmo verslo atstovai teigia, kad birželį atšaukiama apie 80 proc. anksčiau rezervuotų viešnagių, o liepą ir rugpjūtį – maždaug pusė. Pasak jų, kiekvienoms dviem naujoms rezervacijoms tenka dešimt atšauktų.
Vietos gyventojai ir verslininkai pripažįsta, kad blogėjanti saugumo situacija atbaido poilsiautojus ir daro vis didesnį poveikį regiono ekonomikai.
Birželio 22 dieną Krymo valdžia paskelbė stabdanti vaikų priėmimą į vietos poilsio stovyklas. Taip pat pradėtas planinis vaikų išvežimas iš tarptautinės vaikų stovyklos „Artek“.
