Ukrainos vizitine kortele galima laikyti nebe barščius ir ne garsųjį Kijevo kotletą: pastaraisiais metais kalbant apie šią Rytų Europos šalį iš lūpų nedingsta žodis „korupcija“.
Visose gyvenimo srityse įsišaknijusi korupcija tapo viena 2013–2014 m. Maidano revoliucijos priežasčių.
Vis dėlto net ir su dosnia EK pagalba situacija gerėja lėtai: nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtame 2017 metų Korupcijos suvokimo indekse Ukrainai skirta tik 130-a vieta iš 180.
Nors Kijevo gatvėse kalbinti ukrainiečiai džiaugiasi susiduriantys su vis mažiau korumpuotų policijos pareigūnų ir medikų, korupcija klesti aukščiausiuose politikos sluoksniuose.
Nieko nebestebina ir tai, kad P.Porošenkos vyriausybė jau pusę metų atidėlioja antikorupcinio teismo įsteigimą.
Aktyvistai ir diplomatai: „Kam politikams inicijuoti teismą, jei jie bus baudžiami patys pirmi?“
„Kam politikams inicijuoti teismą, jei jie bus baudžiami patys pirmi?“ – karčiai klausia vietos aktyvistai ir Ukrainoje dirbantys diplomatai.
Vis dėlto, neįsteigusi Antikorupcinio teismo, dabartinė vyriausybė šautų sau į kojas – ES reformų neįgyvendinusiai Ukrainai nutrauks finansinę paramą: Briuselis 2018-ųjų kovą įsipareigojo Ukrainai skirti dar 1 mlrd. eurų paramos.
O parlamento ir prezidento rinkimai vyks jau 2019 metais.
Skaidrumas viešuosiuose pirkimuose
Viešieji pirkimai – itin derlinga dirva korupcijai visame pasaulyje. Ne išimtis ir Ukraina. Vis dėlto panašu, kad vietos reformatoriai surado būdą bent iš dalies pažaboti nesąžiningus kyšininkaujančius verslininkus ir valstybės tarnautojus.
Tai – nuo 2015-ųjų veikianti skaitmeninė viešuosius pirkimus reguliuojanti sistema „Pro Zorro“. Ji leidžia kuo daugiau sprendimų priimti technologijoms: kitaip tariant, kiek įmanoma labiau sumažinti žmogaus dalyvavimą reguliuojant pirkimus.
„Neturiu patyrusių, gerai apmokytų, motyvuotų, patriotiškų žmonių armijos, kurie galėtų dirbti su viešaisiais pirkimais. Net jei turėčiau, būtų daug naudingiau juos įdarbinti kitose srityse.
Todėl pasirinkome kitokį būdą – automatizuoti viską, ką įmanoma automatizuoti – atimti sprendimo teisę iš žmonių, viską palikti technologijoms“, – sakė Ekonomikos ir prekybos viceministras Maksimas Nefiodovas.
M.Nefiodovas į politiką iš gerai apmokamo privataus sektoriaus atėjo iškart po Maidano revoliucijos. Tuomet jis dirbo lietuviui Aivarui Abromavičiui, 2014–2016 metais ėjusiam ekonomikos ir prekybos ministro pareigas.
Panašu, kad M.Nefiodovas puikiai įkūnija tai, kuo norėtų tapti Ukraina: nepriekaištingai kalba angliškai, savo madinga šukuosena ir barzda labiau primena hipsterį IT darbuotoją, o ne niūros Ekonomikos ministerijos koridoriuose dienas leidžiantį politiką.
M.Nefiodovas puikiai įkūnija tai, kuo norėtų tapti Ukraina: nepriekaištingai kalba angliškai, savo madinga šukuosena ir barzda labiau primena hipsterį IT darbuotoją, o ne niūros Ekonomikos ministerijos koridoriuose dienas leidžiantį politiką.
Viceministras tikina, kad dėl „Pro Zorro“ platformos absoliučiai visi viešieji pirkimai tapo atviri – esą nėra nė trupučio informacijos, kurios negalėtų rasti kiekvienas, užėjęs į sistemos internetinę svetainę.
Ir išties – ja naudotis nėra sudėtinga.
Be to, kilus įtarimams dėl pirkimų skaidrumo, apie juos galima labai greitai pranešti Antimonopolijos komitetui. Pastarasis atsakymą privalo pateikti per 15 darbo dienų.
Tiesa, M.Nefiodovas pripažįsta, kad, net į viešųjų pirkimų sistemą įnešus skaidrumo, ne visada pavyksta išvengti biurokratijos džiunglių: Antimonopolijos komiteto sprendimą galima apskųsti įprastame teisme, o čia procesas, įmanoma, užsitęs net keletą metų.
Vis dėlto M.Nefiodovas tikina, kad „Pro Zorro“ platforma – itin veiksminga.
M.Nefiodovas: „Tai, ką mes darome, iš tiesų kažkam kenkia, lipame kažkam ant kulnų. Tai nėra apsimestinė reforma, kuria visi džiaugiasi, tačiau realūs pokyčiai iš tikrųjų nevyksta.“
„Žmonės bando paduoti mane į teismą, mus puola viešai, parlamente registruojami įstatymai, skirti pakenkti „Pro Zorro“, iš sistemos pašalinti kai kuriuos pirkimus.
Tai, ką mes darome, iš tiesų kažkam kenkia, lipame kažkam ant kulnų. Tai nėra apsimestinė reforma, kuria visi džiaugiasi, tačiau realūs pokyčiai iš tikrųjų nevyksta“, – tikino M.Nefiodovas.
Kadangi apie šešėlyje likusius pinigus kaupti duomenis sudėtinga, sunku įvertinti, kiek mokesčių mokėtojų pinigų iš tiesų sutaupė „Pro Zorro“. M.Nefiodovo skaičiavimais, ta suma galėtų viršyti 200 mlrd. dolerių (170 mlrd. eurų) per trejus metus.
Tiesa, viceministras tikina, kad, net jei pavyks ištobulinti „Pro Zorro“, vien sistema korupcijos neišraus su šaknimis.
„Abejoju, ar galime užbaigti reformas (viešuosiuose pirkimuose – red.), jei nebus įgyvendintos kitų institucijų reformos. Vis tiek dirbi su ta pačia teismų ir bankų sistema, nacionaline policija“, – sakė M.Nefiodovas.
Viltys dedamos į jaunimą
Kol politinis elitas stabdo šaliai reikalingas, tačiau jiems itin nepalankias reformas, vilties teikia Ukrainos jaunimas.
Kijevo centre įsikūrusiame Reformų paketo reanimacijos biure žurnalistus pasitinka vos į trečią dešimtį įkopę aktyvistai.
Ši organizacija – didžiausia šalyje pilietinės visuomenės koalicija, skatinanti reformas ir prižiūrinti, kaip politikai juos įgyvendina. EK finansuojamos organizacijos aktyvistai neslepia, kad jų darbe netrūksta iššūkių.
O.Prokopenka: „Esame labiausiai korumpuota skaidri valstybė. Tai reiškia, kad skaidrumo padaugėjo, tačiau korupcijos lygis išliko aukštas.“
„Esame labiausiai korumpuota skaidri valstybė, – liūdnai juokavo tarptautinių ryšių departamento vadovė Olena Prokopenka. – Tai reiškia, kad skaidrumo padaugėjo, tačiau korupcijos lygis išliko aukštas.“
O.Prokopenka ir jos kolega Nazaras Komnackis pripažįsta, kad labiausiai kovai su korupcija trukdo tie, kurie turėtų padėti – įstatymų leidėjai.
Aktyvistai priminė, kaip gruodį politikai bandė susidoroti su Ukrainos nacionaliniu antikorupciniu biuru (NABU). Tuomet parlamente buvo pristatytas įstatymo projektas, siūlantis, kad parlamentarai, balsavimu išreiškę nepasitikėjimą antikorupcinių organų vadovais, galėtų juos atleisti.
Įstatymo projekto nuspręsta nesvarstyti tik tuomet, kai Ukrainos partnerės Vakaruose pagrasino atšauksiančios finansinę paramą.
„Tai – labai pavojinga, kadangi būtent NABU vykdo tyrimą prieš tuos (norėjusius nuversti tarnybos vadovą – red.) politikus. Matėme, kaip SBU (Ukrainos saugumo tarnyba – red.) ir Generalinė prokuratūra fiziškai kišosi į NABU veiklą.
Buvo atskleista asmeninė kai kurių agentų informacija, tokiu būdu trukdoma jiems dirbti. Keletas agentų net buvo suimti“, – pasakojo N.Komnackis.
Kaip dar vieną nepavykusių reformų pavyzdį aktyvistai nurodo Nacionalinę korupcijos prevencijos tarnybą, atsakingą už valstybės pareigūnų elektroninių deklaracijų priėmimą ir patikrinimą.
Dar neseniai tarnybos darbuotojai skundėsi, esą jos vadovybė – itin lojali prezidentui P.Porošenkai.
„Tarnyba kol kas neparodė gerų rezultatų, kadangi iš 1,9 mln. elektroninių deklaracijų, kurias pateikė valstybės pareigūnai, buvo patikrinta mažiau nei 300. Procesas lėtas todėl, kad jie neįsidiegė automatinės patikrinimo sistemos – tai vis dar daroma rankiniu būdu“, – teigė N.Komnackis.
N.Komnackis: „Tarnyba kol kas neparodė gerų rezultatų, kadangi iš 1,9 mln. elektroninių deklaracijų, kurias pateikė valstybės pareigūnai, buvo patikrinta mažiau nei 300. Procesas lėtas todėl, kad jie neįsidiegė automatinės patikrinimo sistemos – tai vis dar daroma rankiniu būdu.“
O.Prokopenka priduria, kad automatinio patikrinimo modeliai yra sukurti – tarnybai tereikia juos įdiegti. Vis dėlto tarnyboje dirbantys žmonės nėra suinteresuoti dirbti greitai ir efektyviai.
Vardindami politikų stabdomų reformų pavyzdžius, aktyvistai taip pat pamini vis dar neįsteigtą antikorupcinį teismą. Anot jų, šiuo metu NABU laukia apie 500 bylų, susijusių su aukšto rango pareigūnų korupcija.
„Jei (antikorupcinis – red.) teismas nebus įsteigtas, tos bylos pasimes korumpuotoje Ukrainos teismų sistemoje“, – tikino O.Prokopenka.
Interaktyvi kova su korupcija
Nuo birželio 1 dienos Kijevo botanikos sode lankytojų laukia „Antikorupcinis parkas“.
Vos įėjus į jo teritoriją akį patraukia aukso spalvos palapinė: organizatorių teigimu, ji simbolizuoja „auksinį batoną“, rastą iš šalies po Maidano protestų pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus viloje.
Be korupcijos Ukrainoje simboliu tapusio batono, stūkso dar keletas palapinių.
Vienoje vaikams siūloma virtualioje realybėje tapti NABU agentais ir surinkti įkalčius oligarcho kabinete; kitoje į lankytojus kaltai žvelgia iš kalnų krištolo pagaminta erelio skulptūra, kurią neįvardytas valstybės pareigūnas įsigijo už 48 tūkst. dolerių (41 tūkst. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų.
Organizatoriai tikina, kad interaktyvūs žaidimai padės vaikams suprasti, kokia žalinga yra korupcija, klestinti tarp aukščiausio rango pareigūnų.
Šie žaidimai, kuriuos smagu pažaisti ir suaugusiesiems, neabejotinai paveikūs.
Vis dėlto net ir augantis suvokimas, kodėl būtina kovoti su korupcija, nesustabdo oligarchų – birželio pradžioje antikorupcinis teismas vis dar neįsteigtas.
Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas pirmadienį pagrasino atsistatydinti, jei ši reforma greitu metu nebus įgyvendinta.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad V.Hroismanas neatmeta galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose, o tokie pareiškimai labai greitai pasiekia nusivylusių ukrainiečių ausis.
Tokia ta politika Kijeve: Vakarai grūmoja pirštu ir grasina atimti paramą, iš rinkimams besiruošiančių populistų stovyklos aidi skambūs šūkiai, o gyvybiškai svarbios reformos vykdomos vėžlio greičiu.
Žurnalistės kelionę į Kijevą apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
