Ukrainos dronų ataka tapo proga pasireikšti propagandininkams: Maskvoje „neįžiūrėjo“ milžiniškų liepsnų

Valstybinė žiniasklaida ignoravo

Praėjusį ketvirtadienį, birželio 18-ąją, Maskva patyrė didžiausią nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios dronų ataką. Rusijos sostinę atakavo kone 200 bepiločių orlaivių. Po ukrainiečių pajėgų smūgių kilo keli didžiuliai gaisrai.

Socialinius tinklus iškart užplūdo vadinamieji memai, kuriuose pašaipiai perteikti miestą supurčiusių sprogimų padariniai (čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Memas apie Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą

Įvairios Rusijos žiniasklaidos priemonės bandė sumenkinti ataką. Portalas fontanka.ru, remdamasis mero Sergejaus Sobianino įrašais „Telegram“, skelbė, kad iki vakaro pavyko sunaikinti devynis dronus. Toje pačioje žinutėje pacituotas gynybos ministerijos pranešimas, kad per porą valandų buvo perimti ir sunaikinti 26 ukrainietiški dronai.

Vien iš šių nuogų skaičių sunku suprasti, kokio masto buvo ataka, kokia dalis dronų buvo sunaikinti nepasiekę taikinių, kiek nuostolių padaryta. Birželio 18-osios vakarą S.Sobianinas brūkštelėjo, kad „nuolaužų nukritimo vietoje dirba specialiųjų tarnybų specialistai“. Be konteksto tai gali nuskambėti lyg pranešimas apie įprasto gaisro ar panašios nelaimės padarinių šalinimą.

Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas gen. Andrejus Kartapolovas paragino rusus nepanikuoti dėl neatremtų dronų smūgių ir net pareiškė, jog gerai, kad šie įskrenda taip toli į šalį, o Rusijos oro gynyba esanti geriausia pasaulyje.

„Interfax“ savo ruožtu citavo S.Sobianino žodžius, kad iš viso buvo neutralizuoti maždaug 180 bepiločių orlaivių. Beje, tai beveik sutampa su dronų, kuriuos paleido Ukraina, skaičiumi. Ką tiksliai meras turėjo omeny – ar tiek orlaivių numušė Rusijos oro gynybos sistema, ar tiek nukrito Maskvoje, ar tiek iš viso atskrido, iš trumpos žinutės neaišku.

Gamykla, tiekianti maždaug 40 proc. Maskvos benzino ir pusę dyzelino, buvo priversta sustabdyti veiklą.

Rusijos pareigūnai ir žiniasklaida pateikė vienokią ar kitokią informaciją apie ukrainiečių paleistus dronus, minėjo įvairius skaičius ir juos ne sykį atnaujino, pripažino, kad padaryta tam tikros žalos ir nurodė konkrečias vietas. Tiesa, iš šių pranešimų galėjo susidaryti įspūdis, kad ataka nėra tokia įspūdinga ir nuostoliai – ne tokie dideli, kaip buvo skelbė patys ukrainiečiai ir Vakarų žiniasklaida.

Valstybinė žiniasklaida itin ribojo arba visai praleido šio įvykio transliacijas dieninėse laidose, todėl didžiuma pradinės panikos ir dokumentuotos medžiagos plito per vietinius socialinių tinklų kanalus bei nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Prezidentas Vladimiras Putinas susilaikė nuo komentarų apie ataką.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Memas apie Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą

Važinėdamas po miestą ugnies nepastebėjo

Užtat Lietuvoje atsirado žmonių, kurie pranoko net pačios Rusijos propagandą. Vienas „Facebook“ vartotojas tą pačią birželio 18-ąją paskelbė vaizdo įrašą, iki šiol peržiūrėtą 327 tūkst. kartų, kuriame pripažino, kad Maskvai buvo suduotas didžiulis smūgis, ir piktinosi, kad atakuoti civiliniai, ne kariniai objektai. Anot jo, tokie smūgiai yra savęs pasmerkimas, nes Rusijos atsakas esą bus dešimteriopai didesnis.

Internautas tikino, neva Rusija turinti „galingiausius ginklus, kurie galėtų sunaikinti viską, net bakterijas“, bet jų kol kas nepanaudojo, nes ruošiasi galingesnėms atakoms prieš Ukrainą remiančias šalis. Jei būtų nusitaikyta į Lietuvą, vyro žodžiais, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis nebus aktyvuotas, nes NATO valstybės nenorės, kad jas „užplūstų radioaktyvios dulkės ir didžiuma gyventojų būtų sunaikinti“.

Dar vienas „Facebook“ vartotojas net bandė įtikinti, esą Maskvoje nieko ypatingo neįvyko, juoba nekilo gaisrų po atakų.

„Ar Maskva tikrai dega?“ – retoriškai klausė jis birželio 18-osios popietę, o greta pridėjo nuotrauką su ženklu, kuriame nurodytas 112 km atstumas iki šio miesto.

Šis įrašas sulaukė daugiau nei 800 reakcijų ir maždaug 250 komentarų. „Sprendžiant pagal tai, ką matau savo „Facebook“ sienoje, galima pagalvoti, kad jau beveik visa Maskva skęsta liepsnose“, – kiek ironiškai pridėjo internautas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Kai kurie prorusiškai nusiteikę internautai gaisrų Maskvoje „nerado“

Po kelių valandų tas pats „Facebook“ vartotojas paskelbė trumpą vaizdo įrašą iš didelės gatvės sostinės priemiestyje su trumpu komentaru: „Atvariau ieškot liepsnojančios Maskvos“.

Dar po valandos – panašus vaizdo įrašas su analogišku komentaru: „Toliau ieškau degančios Maskvos“. Tokių filmukų jo paskyroje būta ir daugiau.

Internautas tikrai galėjo nematyti gaisro – žinant Maskvos dydį (jos plotas – daugiau nei 2,5 tūkst. kv. km – yra tik 26 kartus mažesnis nei Lietuvos). Tačiau akivaizdu, kad šiais vaizdais ir ironija jis siekė sumenkinti Ukrainos atakos mastą ir išaukštinti Rusijos gebėjimą apsiginti.

Teko nutraukti darbą

Birželio 18 d. Maskvoje iš tiesų kilo didžiulių gaisrų. Naktį iš birželio 17-osios į 18-ąją ukrainiečiai surengė masiškiausią per kelerius metus dronų ataką prieš šį miestą.

Tiršti juodi dūmai apgaubė dalį miesto, kai kur pasipylė „juodas lietus“ – gatves ir automobilius padengė užteršti suodžiai, taigi milijonai maskviečių tiesiogiai išvydo šio karo realybę.

Kai kurie dronai prasiveržė pro stiprią miesto oro gynybą. Rusijos užpulta šalis smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai Kapotnioje (apie 15 km nuo Kremliaus). Smūgiai sukėlė ne vieną sprogimą ir masinius, iš toli puikiai matomus gaisrus mažiausiai penkiose gamyklos vietose, stipriai apgadindamas naftos perdirbimo įrenginius bei degalų talpyklas.

Tiršti juodi dūmai apgaubė dalį miesto, kai kur priemiesčiuose pasipylė „juodas lietus“ – gatves ir automobilius padengė užteršti suodžiai, taigi milijonai maskviečių tiesiogiai išvydo šio karo realybę. Gamykla, tiekianti maždaug 40 proc. Maskvos benzino ir pusę dyzelino, buvo priversta sustabdyti veiklą.

Juodi dūmai matyti vaizdo įrašuose, kuriais dalijosi socialinių tinklų vartotojai ir kuriuos publikavo žiniasklaida.

Gaisras kilo ir didžiuliame prekybos centre „Sadovod“, tiesa, jį greičiausiai sukėlė aktyviai veikiančios Rusijos oro gynybos sistemos. Be to, buvo apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas atokesniame Žukovskio rajone ir keli privatūs namai, pranešta apie mažiausiai 17 sužeistų žmonių, tarp jų – du vaikus.

Dėl atakos teko uždaryti visus 4 Maskvos oro uostus ir greitkelio atkarpą.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Po didžiulės Ukrainos atakos Maskvoje kilo ne vienas gaisras, padaryta kitokios žalos. Tačiau kai kurie socialinių tinklų vartotojai vaizdais, kuriuose nematyti jokių dūmų, ir ironiškais komentarais siekė sumenkinti Ukrainos atakos mastą bei išaukštinti Rusijos gebėjimą apsiginti.