Ukrainos dronų sistemų vadas kritikuoja NATO generolus: „Ar su tuo susidorosite?“

Jo vertinimu, kuriam pritaria ir Ukrainos karinė žvalgyba, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas netrukus pradės naują mobilizacijos etapą, tikėdamasis, kad tai išves iš dabartinės aklavietės.

R.Brovdis paskaičiavo, kad artimiausiais mėnesiais atvyks apie 300 tūkst. karių, norinčių bet kokia kaina užimti likusią Donbaso regiono dalį.

„Putinas išsiųs savo baudžiauninkus į fronto liniją, ir jie kris negyvi dar didesniais skaičiais nei dabar“, – pareiškė jis, įsitikinęs, kad jo pajėgos galės juos iššaudyti iš viršaus, kuomet medžiai ir krūmai liks be lapų.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Mes apsikeitėme vos keliais sakiniais, o dar 18 šunsnukių užbaigė savo istorijas „specialiojoje karinėje operacijoje“, – atkreipė dėmesį Ukrainos bepiločių pajėgų vadas, kalbėdamas su žurnaliste.

Kariškis tvirtino, kad jo pajėgos pastaruoju metu kasdien nužudo tiek Rusijos karių, kiek jų sudaro vieną batalioną.

„Esame pasiruošę priimti šias beribes troškintos mėsos porcijas“, – rėžė R.Brovdis, pagarsėjęs ypač vaizdinga retorika.

„The Telegraph“ žurnalistė su Madjaru kalbėjosi požeminėje vadavietėje, įslaptintoje vietovėje Rytų Ukrainoje. Kaip rašo straipsnio autorė, bunkerį, iš kurio nurodymus dalija R.Brovdis, silpnai apšviečia palei sienas išdėstyti ekranai – juose matomos tiesioginės transliacijos, fiksuojamos dronų, skraidančių virš daugiau nei 1200 km ilgio fronto linijos.

Prieš karą Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas ir elitinio dronų padalinio „Madjaro paukščiai“ įkūrėjas buvo turtingas grūdų prekybininkas ir meno rėmėjas be jokios reikšmingos karinės patirties.

Etninis vengras iš Užhorodo vakarų Ukrainoje prie Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų prisijungė prieš pat plataus masto invaziją. Vėliau, tarnaudamas 206-ajame teritorinės gynybos batalione, jis tapo vienu iš pirmųjų, sugebėjusių įsivaizduoti, kokį vaidmenį šiame kare iš tikrųjų galėtų atlikti dronai.

R.Brovdis, kuris anksčiau nupirko bepilotį orlaivį kaip dovaną savo sūnui, Rusijos pozicijų žvalgybai iš pradžių pasitelkė paprastus komercinius dronus.

Robertas Brovdis / / AP

2022 m. vasarą Chersone įvyko proveržis. Karininkas nusiuntė Rusijos karių koordinates netoliese buvusiai artilerijos komandai.

Tačiau netrukus jo kariai ėmė eksperimentuoti, pritvirtindami prie dronų savo pačių pagamintus šaudmenis. Šie improvizuoti eksperimentai, daugiausia paskatinti nevilties ir išteklių trūkumo, pasirodė esantys pamatu to, iš kurio išaugo sudėtinga Ukrainos dronų karo sistema.

R.Brovdis pasižymi sarkastišku humoro jausmu ir savita kalba: Rusijos karius jis praminė „kirminais“, ukrainiečius – kenkėjus naikinančiais paukščiais. Taip žingsnis po žingsnio jis tapo karo Ukrainoje ikona, į kovos lauką atsinešdamas tą patį sumanumą ir kūrybiškumą, reikalingą verslininkui.

Nepakeičiamos jo pastangos bet kokia kainą įveikti Rusiją pavertė jį prioritetiniu Kremliaus taikiniu. Pirmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusija paskelbė 20 milijonų JAV dolerių atlygį už informaciją apie R.Brovdžio buvimo vietą.

Dėl to, norint su juo susitikti, būtina imtis daugybės atsargumo priemonių: pirmiausia – kelionė į neatskleistą vietą užtamsintame furgone, prieš tai atėmus visus elektroninius prietaisus, o po to – nusileidimas į požeminę vadavietę.

Pats R.Brovdis dėvi juodą kepuraitę, išsiuvinėtą vienu iš jo šūkių – „Moskva lyazhe“ (maždaug „Maskva kris“) – ir aiškina, kokį vaidmenį atlieka jo pajėgų „giluminiai smūgiai“, perkeliantys karą į Rusijos teritoriją.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukraina atakavo „Wildberries“ logistikos centrą Koledine

„Visus ankstesnius karus Rusija vedė taip, kad jos civiliai gyventojai nejustų tiesioginio karo poveikio, – atkreipė dėmesį Bepiločių pajėgų vadas. – 2026 m. šią situaciją pakeitė mūsų laisvę mylintys ukrainiečių „paukščiai“. Giluminės operacijos veiksmingai sunaikino saugaus užnugario koncepciją visoje europinėje Rusijos teritorijos dalyje.“

Šiais metais išplėstiniai smūgiai Rusijos naftos pramonei ir komerciniams objektams, pavyzdžiui, elektroninės prekybos gigantams „Ozon“ ir „Wildberries“ priklausantiems sandėliams, pasiekė net 3 000 km atstumą nuo Ukrainos sienos.

Praeitą savaitę Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas per anksti paskelbė apie ribotas abiejų pusių energetines paliaubas, nors Rusija tokį moratoriumą atmetė.

„Net menkiausia dialogo dėl energetinių paliaubų perspektyva 2026 m., kad ir kokia iliuzinė ji būtų, yra tiesioginis Ukrainos „paukščių“ ir Ukrainos pilotų nuopelnas“, – teigė Madjaras.

Tačiau dėl trišalių taikos derybų jis išliko skeptiškas: „Kariniu požiūriu netikiu, kad karas baigsis, net jei ir bus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.“

Tai, ko gero, patvirtina vis intensyvesnė Rusijos oro antpuolių kampanija prieš Ukrainos miestus, kurios metu taikomasi į energetikos infrastruktūrą, logistiką ir civilinius komercinius objektus.

„Baisu net įsivaizduoti, kas bus toliau“

R.Brovdis pažymėjo, kad yra natūralu, jog kartais viena ar kita pusė įgyja pranašumą ginkluotės srityje, ir kad Ukraina kurs naujas priemones savigynai.

„Šiame technologiniame kare vyksta ciklai, kai viena pusė įsigyja naują technologiją, o kita per trumpą laiką imasi atsakomųjų priemonių“, – paaiškino jis.

Kyjive rusiškas dronas pataikė į Mokslų akademiją / REUTERS

„Reaktyvinis „Shahedas“ yra tas ciklo langas, kurio Ukrainos pusė dar neuždarė“, – prisipažino karininkas, tačiau pridūrė, kad po inžinierių darbo jau imamasi atsakomųjų priemonių.

Penktadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad 12 įmonių bus suteikta prieiga prie Ukrainos mūšio lauko duomenų, kad jos galėtų kurti naujus dirbtinio intelekto modelius dronų spiečiams.

Vadas aiškiai įvertino šią sparčiai besivystančią technologiją: „Dronas yra trečiojo tūkstantmečio maras, ir sakydamas tai aš visiškai nedramatizuoju.“

„Baisu net įsivaizduoti, kas bus toliau, – sakė Bepiločių sistemų pajėgų vadas. – Nenoriu gąsdinti nei klausytojų, nei žiūrovų – tai nėra mano užduotis ar misija – tiesiog noriu pabrėžti, kad, mano nuomone, kad ir kokia subjektyvi ji bebūtų, žmonija praranda kontrolę šioje plėtros fazėje.“

Nusivylė NATO

Jo susirūpinimą dėl technologinių pokyčių tempo papildo nusivylimas tuo, kad NATO nesugebėjo pasimokyti iš karo, kuris jau plečiasi už Ukrainos sienų.

Kaip rašo „The Telegraph“, gaisrų serija karinės paskirties gamyklose, diversijos prieš geležinkelių infrastruktūrą ir dronų įsibrovimai sukėlė baimę, kad artimiausiomis savaitėmis Maskva stiprins provokacijas prieš NATO šalis.

Vis daugiau žvalgybos pareigūnų Europoje ir JAV, taip pat Europos lyderių, įspėja, kad Maskva planuoja artėjantį išpuolį NATO teritorijoje, siekdama išbandyti Aljanso gynybos paktą ir pasėti nesutarimų tarp valstybių narių dėl paramos Ukrainai.

Paklaustas, ar NATO pakankamai ryžtingai reaguoja į Rusijos provokacijas prieš jos valstybes nares, R.Brovdis atsakė: „Kol jie apsiribos retorika apie susirūpinimą arba tik svarstys apie būsimas grėsmes, NATO išliks silpnu žaidėju.

Wladyslawo Kosiniako-Kamyszo nuotr./NATO naikintuvai

„NATO visada turės savo Orbanus… Šiandien tai [Robertas] Fico, kuris sako, kad NATO jau ketverius metus provokuoja Rusiją tęsti karą su Ukraina. Rytoj tai bus kokios nors vokiškos ar prancūziškos įtakos, arba bet kokia kita darbotvarkė, šiuo metu sklandanti NATO valstybių narių politinėse sferose.“

Jis tvirtino, kad šios Kremliui palankios figūros NATO pastoviai ribos Aljanso gebėjimą atgrasyti V.Putiną.

Be kita ko, karas Ukrainoje suteikė Maskvai erdvės treniruotėms, kurios gali padėti įgyvendinti Rusijai jos tikslą – sukurti vieną iš galingiausių kariuomenių pasaulyje, kuri būtų pasirengusi susidūrimui su nepakankamai pasiruošusiu Aljansu, rašoma straipsnyje.

„Laikas pokštams baigėsi“

„Karo pradžioje visas pasaulis iš pradžių šypsojosi, o paskui juokėsi iš minties, kad Putino armija yra antroji galingiausia pasaulyje. Pasakysiu jums: laikas pokštams baigėsi“, – įspėjo R.Brovdis.