V.Zelenskio ir V.Putino susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti vienintelį Europoje teberusenantį ginkluotą konfliktą, vyks pirmadienį Paryžiuje, tarpininkaujant Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.
Prieš derybas V.Zelenskis nuvyko į jau sniegu užlotą Časiv Jarą šalia fronto linijos, kad medaliais apdovanotų karius.
„Patikėkite, daug lengviau vesti derybas jaučiant jūsų jėgą ir jūsų palaikymą man“, – sakė jis kariams.
Nors jokio proveržio derybose nesitikima, šis viršūnių susitikimas yra laikomas vilties prošvaiste po pastaruosius trejus metus įstrigusių derybų aukščiausiame lygmenyje.
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusioms sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Pirmadienio derybos bus pirmasis vadinamojo Normandijos ketverto, siekiančio įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimus, susitikimas nuo 2016 metų.
Minsko susitarimuose, kuriuos pasirašė Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija, numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas, Ukrainos sienų kontrolės sugrąžinimas Kijevui, didesnės autonomijos separatistų kontroliuojamai teritorijai suteikimas ir vietos rinkimų organizavimas.
Tačiau šie susitarimai taip ir nebuvo visiškai įgyvendinti, o derybos vadovaujant V.Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai įstrigo.
