Trečiadienį Kanų kino festivalyje įvykusioje filmo „Du prokurorai“ (Two Prosecutors) premjeroje pasakojama apie jauną prokurorą idealistą, kuris imasi tirti politinio kalinio, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje kalėjusio viename iš Josifo Stalino kalėjimų, bylą.
Bendros Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Rumunijos ir Lietuvos gamybos filme vaidina ir Lietuvos aktoriai, prie jo prisidėjo įvairūs šalies kūrėjai.
„Nebūkite naivūs – tai žinutė žiūrovams ir man pačiam“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Loznica, pasakodamas apie filmo siužetą.
Rusija po 25-erių Vladimiro Putino valdymo metų primena Sovietų Sąjungą, teigė S. Loznica, tačiau jo žinia taip pat skamba tuo metu, kai daug šalių patiria demokratijos nuosmukį.
„Šiandieninė Rusijos visuomenė skiriasi nuo XX amžiaus sovietinės visuomenės, bet esmė ta pati“, – sakė 60-metis režisierius.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Jungtinėse Valstijose, valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kyla tironijos pavojus, jis atsakė: „Taip gali nutikti bet kurioje visuomenėje.“
„Yra žmonių, kurie turi tikrą talentą priversti visuomenę paklusti jų giliausiems troškimams, – teigė jis. – Stalinas tam buvo labai talentingas.“
Apie sovietų diktatorių, kuris savo valymais siekė pašalinti politinius priešus, kalbama naujame biografiniame filme „The Revolution According to Kamo,“ kurį Kanuose pristato pripažintas vengrų režisierius Kornelis Mundruczo (Kornelis Mundrucas).
Išmestas iš Ukrainos kino akademijos
S. Loznica Ukrainoje nebuvo nuo 2021-ųjų bei turi namus Vokietijoje ir Lietuvoje, tačiau AFP sakė, kad tikisi kada nors grįžti į tėvynę, kad ten sukurtų filmą.
„Norėčiau ten sukurti filmą, bet nežinau, kiek tai įmanoma“, – teigė jis prieš filmo „Du prokurorai“, kuris Kanuose varžosi dėl pagrindinio „Auksinės palmės šakelės“ prizo, premjerą.
2022 metais rusakalbis S. Loznica buvo išmestas iš Ukrainos kino akademijos, nes kritikavo jos boikotą visiems rusiškiems filmams, kaip atsaką į invaziją.
Žymiausi Ukrainos intelektualai ir kiti režisieriai taip pat pasmerkė jį, nors nuo 2014 metų jis nuolat smerkė Rusijos agresiją ir ją fiksavo dokumentiniuose filmuose, tokiuose kaip „Donbasas“ (Donbass) ir „Invazija“ (The Invasion).
Jo filmas „Kyjivo procesas“ (The Kiev Trial) – dokumentinis filmas apie pokario Ukrainoje vykusius nacių ir jų kolaborantų teismus – nesulaukė „nė žodžio Ukrainos spaudoje“, sakė jis.
„Viena vertus, mane tai stebina, bet, kita vertus, suprantu, kodėl taip nutinka. Tai karo, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą, rezultatas, nes tokioje situacijoje visuomenė tampa daug radikalesnė ir žiauresnė“, – sakė jis.
„Tačiau mano padėtis yra niekis, tai tikrai labai menka, palyginti su kančiomis, kurias ten patiria daugybė žmonių“, – teigė jis.
Nors S. Loznica tikisi, kad vieną dieną grįš dirbti į taikią Ukrainą, jis sakė, kad turi mažai vilties, jog vykstančios taikos derybos duos rezultatų.
„Ar Putinas tikrai nori nutraukti savo karą? Jie jau seniai turi persvarą fronto linijose. Nemanau, kad jis nori, jog tai baigtųsi“, – teigė jis.
