Sekite 15min Google
2022 metų spalio 8-osios rytą ant Rusiją su okupuotu Krymu jungiančio Kerčės tilto sprogo sunkvežimis.
Ši žinia labai plačiai paplito po pasaulį, kaip sėkmingos ir netikėtos rusams Ukrainos operacijos pavyzdys.
Tąkart per sprogimą žuvo vilkiko vairuotojas ir dar keturi netoliese važiavę žmonės, buvo smarkiai apgadinta tilto automobilių kelio dalis, užsiliepsnojo geležinkelio sąstato cisternos.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas vėliau viešai atskleidė operacijos detales ir patvirtino Ukrainos tarnybų vaidmenį.
2025 metų lapkritį Pietų apygardos karinis teismas Rostove prie Dono aštuonis kaltinamuosius pripažino organizuotos grupės, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užverbuotos susprogdinti tiltą, nariais ir skyrė jiems laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Tačiau „The Insider“, išnagrinėjęs bylos dokumentus, kelia klausimą, ar dalis nuteistųjų apskritai žinojo, ką gabena. O dar įdomiau – kodėl atsakomybės pavyko išvengti Rusijos muitinės bei kitų tarnybų pareigūnams?
Sprogmenys keliavo kaip statybinė plėvelė
Pagal Rusijos tyrimo versiją, sprogmenys buvo paslėpti maždaug 22 tonų polietileno plėvelės siuntoje. Krovinys keliavo sudėtingu maršrutu – iš Bulgarijos į Sakartvelą, iš ten į Armėniją muitinės procedūroms, tada atgal per Sakartvelą į Rusiją.
Pasak „The Insider“, tokia schema nebūtinai savaime buvo įtartina. Armėnija ir Rusija priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai, o Rusijos muitinės darbuotojai teisme patvirtino, kad tuo metu toks krovinių maršrutas buvo naudojamas ir įprastame versle.
Krovinį vežęs sunkvežimis buvo du kartus tikrintas rentgeno įranga – Armėnijos muitinėje ir Rusijos pasienyje. Nei vieno patikrinimo metu sprogmenys nebuvo aptikti.
Tai yra viena iš pagrindinių bylos mįslių. Armėnijos muitinės atstovai tvirtino, kad rentgeno patikra negalėjo nepastebėti metalo konstrukcijų, kuriose, remiantis vėliau pateikta oficialia versija, turėjo būti paslėpti sprogmenys. Abejonių teisme išsakė ir Krymo muitinės vadovas.
Į schemą pateko per pažįstamų grandinę
„The Insider“ atkūrė žmonių, galiausiai nuteistų už terorizmą, įsitraukimo į krovinio gabenimą grandinę.
Vienas jų – ūkininkas Romanas Solomko – po Rusijos invazijos negalėjo į savo ūkį okupuotoje Chersono srityje įprastu keliu atsigabenti Kinijoje pirktos žemės ūkio įrangos. Ieškodamas alternatyvaus maršruto per Sakartvelą ir Krymą, jis susisiekė su pažįstamu Denisu Kovachu.
Pastarasis, tyrimo duomenimis, bendravo su anksčiau kartu kalėjusiu Michailu Ciurkalo, kuris pasiūlė už pinigus gabenti statybinę plėvelę į Krymą.
Toliau į procesą įsitraukė muitinės tarpininkai, ūkininkai, sandėlio savininkai ir logistikos darbuotojai. Dalis jų, anot bylos medžiagos, tiesiog padėjo perkrauti prekes ar surasti pigiausią laisvą sunkvežimį.
Paskutinis vairuotojas, 52 metų Machiras Jusubovas, krovinį pasiėmė spalio 7-osios vakarą ir išvažiavo Krymo link. Kitą rytą jo sunkvežimis sprogo ant tilto. Pats vairuotojas žuvo.
Iš pradžių tyrėjai juos vadino liudytojais
Anot nuteistųjų, nė vienas iš jų po išpuolio nebandė slapstytis ar bėgti. Kai kurie net kelias valandas nesuprato, kad susprogdintas būtent su jų organizuotu kroviniu susijęs sunkvežimis.
Jie buvo apklausti FSB ir Tyrimų komiteto pareigūnų, iš pradžių paleisti.
Vienas bylos dalyvis „The Insider“ pasakojo, kad tyrimo grupės vadovas iš Maskvos jiems esą pasakė: „Mes jums neturime jokių pretenzijų – jūs esate liudytojai, jus laikė nežinioje.“
Tačiau po kelių dienų penki iš jų buvo sulaikyti. Vėliau suimti ir kiti.
„Tai mums buvo šokas. Prieš minutę buvome laisvi žmonės, o dabar mus kaltina terorizmu?“ – pasakojo vienas nuteistųjų.
Pasak jų, tyrėjai dar ilgą laiką esą kartojo suprantantys, kad kaltinamieji nėra tikrieji operacijos organizatoriai, ir ragino „tiesiog palaukti“.
Tyrimo versija atsirado po Ukrainos žvalgybos vadovo interviu
„The Insider“ atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę.
Nors byloje dirbo apie 60 tyrėjų, buvo apklausta maždaug šimtas liudytojų ir atlikta apie šimtas ekspertizių, konkreti oficiali versija apie tai, kokie sprogmenys buvo panaudoti ir kaip jie buvo paslėpti, bylos medžiagoje atsirado tik po 2023 metų V.Maliuko interviu.
Tuomet SBU vadovas papasakojo, kad sprogmenys buvo paslėpti polietileno plėvelės rulonuose esančiuose metaliniuose cilindruose.
Vėliau Rusijos ekspertai priėjo prie labai panašios išvados: sprendime rašoma apie maždaug 10 tonų TNT ekvivalento sprogstamąjį užtaisą ir GPS sistemą, naudotą jam aktyvuoti.
Vienas bylos dalyvių „The Insider“ sakė susidaręs įspūdį, kad tyrėjai „pritaikė savo versiją prie ukrainiečių pareiškimo“.
Teismas: jie „negalėjo nesuprasti“
Byla 2025 metų vasarį pradėta nagrinėti už uždarų durų.
Lapkričio 27 dieną teisėjas Valerijus Opanasenka visus aštuonis kaltinamuosius pripažino kaltais dėl teroro akto, sprogmenų kontrabandos ir kitų nusikaltimų.
Vienas svarbiausių teismo argumentų buvo tai, kad kaltinamieji dėl savo išsilavinimo, verslo patirties ir krovinio dokumentų aplinkybių „negalėjo nesuprasti“, jog siuntoje gali būti slepiama kažkas kita.
Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad R. Solomko žinojo, jog vienas jo kontaktų anksčiau buvo teistas ir vadino save kontrabandininku, o krovinio dokumentuose buvo pateikta klaidinga informacija. Ant krovinio taip pat buvo Ukrainos žymėjimas.
Teismas vertino ir kitus kaltinamųjų gyvenimo pažeidimus – mokesčių nepriemokas, darbą be reikalingų leidimų ar kelių eismo taisyklių pažeidimus – kaip įrodymą, kad jie tik sudarė „įstatymų nesilaikančių piliečių“ įspūdį.
Visiems skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
„The Insider“ pažymi, kad tuo pat metu nė vienam Rusijos muitinės, pasienio ar saugumo tarnybų pareigūnui, pro kuriuos krovinys pateko į šalį, atsakomybė nebuvo pritaikyta.
„Aš ne nuteistas nusikaltėlis – aš karo įkaitas“
Nuteistieji savo kaltę neigia ir laukia apeliacijos.
Vienas jų „The Insider“ sakė: „Mes nuteisti už vieną sunkiausių nusikaltimų, su kuriuo visiškai nesame susiję. Ir žmonės, kurie pasodino mus į kaltinamųjų suolą, tai puikiai žino.“
Jis teigė negalintis suvokti įkalinimo kaip bausmės už savo veiksmus.
„Aš ne nuteistas nusikaltėlis – veikiau esu karo įkaitas“, – sakė vyras.
Kitas nuteistasis teigė proceso metu praradęs tikėjimą teisingu teismo sprendimu.
„Viskas buvo sudėliota taip, kad negalėčiau apsiginti. Nuosprendis tik galutinai patvirtino tai, ką man sakė nuo pat pradžių: viskas jau buvo nuspręsta“, – teigė jis.
