Ankstesni klausimų ir atsakymų maratonai tiesioginiame televizijos eteryje trukdavo iki penkių valandų. Šįmet prezidento metinėje spaudos konferencijoje dalyvauja daugiau nei 1 600 žurnalistų.
Prezidentas spaudos konferencijos metu paprastai atsakinėja į įvairių sričių klausimus, pradedant užsienio politika bei kaimo kelių būkle ir baigiant jo asmeniniu gyvenimu, bei sulaukia prašymų iš tolimiausių Rusijos kampelių.
Apžvalgininkai sako, kad šis televizinis renginys leis susidaryti aiškesnį vaizdą, ko tikėtis iš V.Putino prieš rinkimus, kuriuose jis turėtų nesunkiai užsitikrinti naują kadenciją. Dar šešerius metus praleidęs Kremliuje, V. Putinas taps ilgiausiai Rusijai vadovavusiu lyderiu nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
„Tai bus rinkimų kampanijos pradžia: jam reikės parodyti savo darbo rezultatus ir duoti rinkimų pažadus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Konstantinas Kalačiovas.
Trečiadienį paskelbti nepriklausomo Jurijaus Levados centro atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 75 proc. rusų yra pasirengę kovo mėnesį balsuoti už V. Putiną, nors nuo praėjusios savaitės, kai jis paskelbė kandidatuosiantis, dar negirdėjo jokių jo rinkimų kampanijos pažadų.
Rimčiausias iššūkis V.Putinui bus įtikinti rusus apskritai ateiti prie balsadėžių. Levados centro duomenimis, tik 28 proc. rusų yra tvirtai apsisprendę balsuoti prezidento rinkimuose.
A.Navalną lygina su M.Saakašviliu
„Dodž“ televizijai atstovaujanti ir prezidento rinkimuose dalyvausianti žurnalistė Ksenija Sobčiak, kaip ir žadėjusi, klausė, kodėl opozicijos lyderiui A.Navalnui užkertamas kelias dalyvauti rinkimuose pateikiant netikrus kaltinimus.
Atsakydamas V.Putinas laikėsi tradicijos neminėti A.Navalno pavardės. „Kalbant apie personažus, kuriuos paminėjote. Norite, kad mūsų aikštėse bėgiotų tokie personažai, kaip (Michailas – red.) Saakašvilis? Norite, kad mes gyventume nuo vieno Maidano iki kito? Mes visą tai praėjome, norite, kad tai sugrįžtų? Esu įsitikinęs, kad dauguma piliečių šito nenori. Konkurencija turi būti, tačiau tai – radikalizmo klausimas“, – sakė Kremliaus vadovas.
„Ir atkreipkite dėmesį, kad šiandien Putinas pirmą kartą tiesiogiai pripažino, jog neleisti man dalyvauti rinkimuose – sąmoningas politinis sprendimas. Apie visokius „teismus ir teistumus“ jau niekas nebekalba. Tipo, va, mes valdžia, ir nusprendėme, kad tai – žalinga“, – tviteryje rašė A.Navalnas.
Teisinė valstybė?
Praeitą mėnesį darbo vietoje užpulta „Echo Moskvy“ žurnalistė Tatjana Felgengauer klausė Rusijos prezidento, ar šalyje galioja teisinės valstybės principas, kadangi nesėkmingai vykdoma byla prieš buvusį ekonomikos ministrą Aleksejų Uliukajevą, o „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas apskritai nesirodo teisme.
T.Felgengauer kalbėjo apie asmenis, įkalintus už įrašų pasidalinimą socialiniuose tinkluose, kalintį opozicionieriaus Aleksejaus Navalno brolį Olegą, režisieriui Kirilui Serebrinikovui skirtą namų areštą.
„Sutinku, kad problema pakankama, tačiau nesutinku, kad egzistuoja skirtingos teisinės realijos“, – sakė V.Putinas.
Tai, kad I.Sečinas neatvyksta į teismą, nepažeidžia įstatymo, tačiau apskritai „galėtų ir atvykti“, teigė Kremliaus vadovas.
„Apie tai, kas sėdi: jūs laikote (įkalinimą – red.) nepagrįstu, tyrėjai – pagrįstu“, – kalbėjo V.Putinas.
Turi priešrinkiminę programą
V.Putinas pareiškė, kad jau turi programą ateinančiais metais vyksiantiems šalies vadovo rinkimams, bet atsisakė ją pristatyti.
Anksčiau šį mėnesį V.Putinas paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai Kremliaus vadovo poste.
„Nenorėčiau dabar kalbėti apie priešrinkiminę programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti“, – sakė prezidentas.
„Aš ją jau praktiškai turiu“, – patikslino jis.
V.Putinas: „O dėl štabo, neslėpsiu, mes vakar tik apie tai ir kalbėjome: kol kas galutinio sprendimo nėra.“
Tačiau jis pažymėjo, kad spaudos konferencija nėra tinkamas renginys šiai programai pristatyti.
V. Putinas taip pat sakė kol kas neapsisprendęs, kas vadovaus jo rinkimų štabui.
„O dėl štabo, neslėpsiu, mes vakar tik apie tai ir kalbėjome: kol kas galutinio sprendimo nėra“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Rusijoje nėra veiksmingos opozicijos, Kremliaus vadovas pareiškė: „Kai kalbame apie opoziciją, juk svarbu ne tik triukšmauti aikštėse ar kuluaruose ir kalbėti apie antiliaudinį režimą. Svarbu ką nors siūlyti, kad (gyvenimas šalyje) pagerėtų“.
„Žmonės labai daug kuo nepatenkinti ir yra teisūs būdami nepatenkinti. Tačiau kai žmonės pradeda lyginti ir žiūrėti, ką gi siūlo opozicija, ypač nesisteminė, kyla rimtų abejonių“, – aiškino V.Putinas.
„Man atrodo, tai yra pati svarbiausia problema tų žmonių, kurie norėtų būti veiksminga opozicija. Reikia pasiūlyti realią, o ne efemerišką, ne rėksmingą darbotvarkę“, – pabrėžė jis.
V.Putinas pranešė, kad dalyvaus valstybės vadovo rinkimuose kaip save išsikėlęs kandidatas, bet tikisi piliečių ir politinių jėgų, kuriems artimos jo pažiūros, palaikymo.
V.Putinas: „Man atrodo, tai yra pati svarbiausia problema tų žmonių, kurie norėtų būti veiksminga opozicija. Reikia pasiūlyti realią, o ne efemerišką, ne rėksmingą darbotvarkę.“
Politologas Glebas Pavloskis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad V. Putino sprendimą pačiam kelti savo kandidatūrą nulėmė jo siekis atsiriboti nuo „aparato stiliaus“.
„Akivaizdu, kad jei jo kandidatūrą keltų (valdančioji partija) „Vieningoji Rusija“ su dabartiniu gana biurokratiniu savo įvaizdžiu, tai suteiktų V. Putino rinkimų kampanijai labiau „aparato“ stilių. Valstybės vadovas siekia jo išvengti, todėl jo faktinė darbotvarkė, pasakyčiau, yra „vitalinio“ pobūdžio, t. y., orientuota į gyvenimo vertybes, sveikatos apsaugos, ypač vaikų, vystymą. Kėlimas partijos kandidatu, ko gero, apkarpytų V.Putino galimybes“, – aiškino politologas.
Jis taip pat mano, kad nusprendęs pats kelti savo kandidatūrą, V. Putinas taip pat siekia neatrodyti kaip vienos iš Rusijos isteblišmentui priklausančių politinių grupių lyderis.
„Valdžios partija asocijuojasi su konkrečia isteblišmento viršūnėlės grupe. V.Putinas greičiausiai nenori atrodyti kaip vienos iš grupių globėjas“, – sakė G.Pavlovskis.
„Išgalvoti kontaktai“
Paprašytas įvertinti JAV prezidento Donaldo Trumpo darbą, V.Putinas teigė negalįs to padaryti, tačiau pasiūlė „atsižvelgti į rinkas“, kurios auga. „Tai – objektyvūs faktoriai“, – sakė Kremliaus vadovas ir pridūrė besitikintis, kad JAV prezidentas nori pagerinti santykius su Rusija.
„Visa tai išgalvota žmonių, kurie yra opozicijoje Trumpui, siekiant suteikti jo darbui neteisėtumo pobūdį“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.
Jo nuomone, tai daroma nesuprantant, kad tokiu būdu kenkiama JAV vidaus politikos situacijai. „Tai reiškia, kad jie paprasčiausiai nepagarbiai elgiasi su rinkėjais, kurie už jį balsavo“, – pridūrė V. Putinas.
„Reikia ką, visai uždrausti visus kontaktus?“, – piktinosi V.Putinas ir pripažino, kad Rusijos pareigūnai susitiko su kandidatų komandomis, ir, esą, tai – „normali praktika“.
„Tai juk viso pasaulio praktika – kuomet diplomatinis atstovas ir net vyriausybių nariai susitinka su visais kandidatais, su visomis komandomis, aptarinėja kažkokius klausimus, plėtotės perspektyvas, nori suprasti, ką darys vieni ar kiti žmonės, jeigu ateisi į valdžią, ir kaip į tai reaguoti“, – sakė V. Putinas.
V.Putinas: „Ką tokio čia kažkas įžvelgė ... ir kodėl visa tai turi įgauti kažkokios šnipų manijos pobūdį?“
„Ką tokio čia kažkas įžvelgė ... ir kodėl visa tai turi įgauti kažkokios šnipų manijos pobūdį“, – klausė Rusijos prezidentas.
Kalbėdamas apie kaltinimus dėl propagandos Rusijos žiniasklaidai jis pareiškė, kad „jų dalis bendrame informacijos sraute menkutė palyginti su tuo, ką daro amerikietiškos pasaulinės žiniasklaidos priemonės visur pasaulyje ir ... Rusijoje“.
Kremliaus vadovas sakė, kad jį glumina vidaus rietenos, „bloginančios vidaus politinę situaciją“ ir rodančios nepagarbą rinkėjams, balsavusiems už D. Trumpą.
Šiuo metu vyksta tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Gruodžio pradžioje buvęs D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas prisipažino melavęs Federalinių tyrimų biurui (FTB) apie savo kontaktus su Rusijos pareigūnais, įskaitant tuometinį Rusijos ambasadorių JAV Sergejų Kisliaką.
Be to, vasarą prezidento D.Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis prisipažino bendravęs su rusų teisininke Natalija Veselnickaja, žadėjusia „purvo“ apie D.Trumpo varžovę Hillary Clinton.
Rūpestis dėl JAV
V.Putinas pareiškė, kad Maskva susirūpinusi galimu JAV pasitraukimu iš svarbių branduolinės ginkluotės reguliavimo sutarčių, bet teigė, kad Rusija jų toliau laikysis.
V.Putinas sakė, kad Rusija užtikrins savo saugumą „neįsitraukdama į ginklavimosi varžybas ir negriaudama biudžeto“.
Per kasmetinę didelę spaudos konferenciją V.Putinas sakė, kad Rusija užtikrins savo saugumą „neįsitraukdama į ginklavimosi varžybas ir negriaudama biudžeto“.
Prezidentas pridūrė, kad Rusija planuoja ateinančiais metais gynybai skirti 2,8 trln. rublių (46 mlrd. JAV dolerių arba 40,5 mlrd. eurų), nors Pentagono biudžetas bus apie 700 mlrd. dolerių (596,5 mlrd. eurų).
V.Putinas sakė, kad Rusija ypač nerimauja dėl Šaltojo karo pabaigoje pasirašytos Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces, INF) sutarties pažeidimų, esą vykdomų Jungtinių Valstijų.
JAV anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, bet Maskva šiuos kaltinimus. V.Putinas sakė, kad JAV kaltinimai yra dalis „propagandos“ kampanijos, turinčios atverti kelią Vašingtonui pasitraukti iš šio susitarimo.
„Donbase rusų karių nėra“
V.Putinas ketvirtadienį dar kartą paneigė Rusijos pajėgų dalyvavimą Rytų Ukrainos konflikte ir paragino paspartinti apsikeitimą belaisviais tarp konflikto šalių.
V.Putinas: „Rusijos armijos Donbaso (Rytų Ukrainos) teritorijoje nėra.“
„Rusijos armijos Donbaso (Rytų Ukrainos) teritorijoje nėra“, – sakė jis per metinę spaudos konferenciją.
2015 metų gruodį V.Putinas per savo metinę spaudos konferenciją taip pat pareiškė, kad Rusijos reguliariųjų pajėgų Ukrainos rytuose nėra. „Mes niekada nesakėme, kad ten nėra žmonių, kurie ten užsiima tam tikrų klausimų karinėje sferoje sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad ten yra rusų reguliariosios pajėgos, pajuskite skirtumą“, – tada sakė V. Putinas.
Šį ketvirtadienį Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje „tikrai sukurti tam tikri karo policijos daliniai, kurie yra savarankiški ir gali atremti bet kokius didelius karinius veiksmus prieš Donbasą“.
„Manome, kad tai atitinka tų žmonių, kurie gyvena šiose teritorijose, interesus, nes jeigu jie tokios galimybės neturės, skerdynes, apie kurias jūs kalbėjote, dar blogesnes nei Srebrenicoje, vykdys vadinamieji nacionalistiniai batalionai“, – sakė V.Putinas.
Jo nuomone, tokiu atveju ukrainiečių nacionalistų niekas nesustabdytų, net ir kreipimasis į tarptautines teisėsaugos organizacijas, kaip patarė kolegos Vakaruose.
V.Putinas taip pat sakė, kad Minsko derybų dėl situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo efektyvumas yra menkas, pirmiausia – dėl nekonstruktyvios Kijevo pozicijos, kai „nėra jokio noro įgyvendinti Minsko susitarimų, jokio noro pradėti tikro politinio proceso“.
Pasak jo, politinį procesą galėtų užbaigti susitarimo dėl ypatingo Donbaso statuso įgyvendinimas. Toks statusas yra įtvirtintas atitinkamu Ukrainos įstatymu, kurį priėmė Aukščiausioji Rada, bet „iki šiol įvairiais pretekstais neįgyvendintas“.
„Šio įstatymo parametrai gerai žinomi“, – pažymėjo V.Putinas.
Jis paragino įvykdyti anksčiau suplanuotą apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos konflikto šalių.
„Bet pagaliau tai padarykime. Paskui galima eiti ir toliau. Reikia bent prieš Naujuosius metus, Kalėdas žengti šį gerą žingsnį“, – sakė V.Putinas ir papriekaištavo Kijevui.
Jis priminė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pavedimu belaisvių apsikeitimu iš ukrainiečių pusės rūpinasi specialusis atstovas Viktoras Medvedčukas.
„Jis kreipėsi su prašymu paveikti nepripažintų Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos vadovybę, nes apsikeitimo seniai nebuvo, kad jie sutiktų su šiuo apsikeitimu. Mes atlikome šį darbą ir aš apskritai pirmą kartą, mano nuomone, su jais, su vadovais kalbėjausi. Jie sutiko“, – pažymėjo V.Putinas.
V.Putinas: „Ar reikia juos (amerikiečius) oficialiai įtraukti į Normandijos formatą – nežinau, tačiau bet kuriuo atveju (tai) ne nuo mūsų priklauso. Patikėkite manimi, niekada nebuvau prieš.“
Paskui, pasak jo, V.Medvedčukas atvežė sąrašą, į kurį buvo įtraukti 67 žmonės iš vienos šalies ir maždaug 300 žmonių iš kitos. „Tai buvo ukrainiečių sąrašas ir su juo buvo sutikta. Tada staiga pasakė: ne, taip negerai, mes turime šį sąrašą pakeisti. Ir vėl viską sustabdė“, – sakė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat pareiškė, kad Vašingtonas iš esmės yra visateisis Minsko proceso dalyvis.
„JAV iš esmės yra visapusiška ir visateisė (padėties Rytų Ukrainoje) sureguliavimo proceso dalyvė, nepriklausomai nuo to, ar priklauso Normandijos formatui... Jie vis tiek labai įsitraukę ir yra informuoti apie visus ten vykstančius įvykius“, – sakė V.Putinas.
„Ar reikia juos (amerikiečius) oficialiai įtraukti į Normandijos formatą – nežinau, tačiau bet kuriuo atveju (tai) ne nuo mūsų priklauso. Patikėkite manimi, niekada nebuvau prieš“, – pridūrė jis.
Sirijos karas
Kremliaus vadovas pareiškė, kad JAV nelikviduoja kai kurių kovotojų Sirijoje, vildamosi, kad jie kovos su prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
Pasak V.Putino, būta situacijų, kai Rusijos pajėgos Sirijoje įspėdavo kolegas amerikiečius apie kovotojus, iš Sirijos keliaujančius į Iraką, tačiau JAV nesurengdavo antskrydžio.
Kremliaus vadovo teigimu, tai gali rodyti, kad šiuos kovotojus ketinama panaudoti kovai su B.al Assadu.
V.Putinas sakė, kad mėginimai panaudoti kovotojus politiniais tikslais sukels ilgalaikių grėsmių, kaip pavyzdį paminėdamas Amerikos paramą „al Qaeda“ per sovietų intervenciją Afganistane.
V.Putinas pirmadienį apsilankė Rusijos karinėje bazėje Sirijoje ir paskelbė apie pergalę kovoje su „Islamo valstybe“ ir kitais kovotojais bei apie dalies rusų pajėgų išvedimą.
Lenkijos versiją vadina blefu
Galiausiai V.Putinas pareiškė, kad lenkų pareigūnų keliama versija apie 2010-ųjų aviakatastrofą, kai prie Smolensko žuvo tuometinis Lenkijos vadovas, yra niekai ir blefas, ir paragino Varšuvą nesinaudoti šia tragedija vidaus politikos tikslams siekti.
„Mes paprasčiausiai jau pavargome nuo gero blefo. Kažkokie niekai, absurdas“, – sakė V.Putinas per metinę spaudos konferenciją, vieno lenkų žurnalisto paprašytas pakomentuoti tos katastrofos versiją, esą Lenkijos prezidento lėktuve įvyko sprogimas.
Tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas nukrito 2010-ųjų balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto. Žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.
Lenkų delegacija vyko į Rusiją pagerbti maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų, Antrojo pasaulinio karo pradžioje patekusių į sovietų nelaisvę ir išžudytų NKVD Katynės miške bei kitose vietose. Kremlius iki 1990 metų neigė atsakomybę už šias žudynes.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lėktuvas sudužo dėl pilotų klaidos ir prastų meteorologinių sąlygų. Pilotai nesileido atsarginiame aerodrome, tinkamai nesureagavo suveikus perspėjimo sistemai ir nevykdė artėjimo prie žemės perspėjimo sistemos komandų
V.Putinas priminė, kad tuo metu, kai įvyko nelaimė, jis buvo Rusijos premjeras, ir tarptautinėje veikloje bei specialiųjų tarnybų darbe galėjo dalyvauti tik netiesiogiai.
„Lėktuve buvo sprogimų, bet iš kur pakilo lėktuvas? Iš Maskvos ar Varšuvos? Reiškia, juos (sprogmenis) ten ir padėjo. Negi mes ten prasibrovėm? Negi kažkokie rusų agentai padėjo ten sprogmenis? Ieškokit (kaltų) pas save“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „nebuvo ten jokių sprogimų – tai juk išsiaiškino lenkų ir rusų ekspertai“.
V.Putinas: „Man atrodo, Rusijos ir Lenkijos santykiai yra svarbesni nei dabartinė Lenkijos vidaus politikos kova tarp įvairių jėgų, kurios šioje kovoje naudoja kažkokį antirusišką faktorių. Užverskite galų gale šį puslapį, užaukite ir tapkite subrendę, besilaikantys dabartinių reikalavimų ir lenkų tautos interesų.“
„Na, bėda, katastrofa. Išgyvename drauge su jumis. Bet ne – reikia išsigalvoti, neaišku, kuo remiantis, lygioje vietoje. Tas pats ir su to lėktuvo liekanomis. Nereikia nieko išsigalvoti. Jei yra problemų ir nutiko tragedija, reikia vertinti tai kaip tragediją, ir nekurti čia jokių politinių spėlionių“, – teigė V.Putinas.
Pasak prezidento, ši situacija apsunkina Maskvos ir Varšuvos santykius. Tai esą daroma, „kad šalies viduje pakiltų kažkieno reitingai“.
V.Putino nuomone, Lenkijos lyderių antirusiška pozicija yra neteisinga ir prieštarauja tautos interesams.
„Man atrodo, Rusijos ir Lenkijos santykiai yra svarbesni nei dabartinė Lenkijos vidaus politikos kova tarp įvairių jėgų, kurios šioje kovoje naudoja kažkokį antirusišką faktorių. Užverskite galų gale šį puslapį, užaukite ir tapkite subrendę, besilaikantys dabartinių reikalavimų ir lenkų tautos interesų“, – sakė Rusijos lyderis.
Pasak V.Putino, „kabinimasis į šias problemas ir tolesnė Rusijos ir Lenkijos santykių griūtis nėra naudinga Lenkijai“.
„Paskaičiuokite, kiek buvo prarasta dėl įvairių sankcijų, prie kurių prisidėjo Lenkija, ir kiek prarasta darbo vietų, kiek galėjo atsirasti gamyklų, orientuotų į Rusijos rinką, – sakė Kremliaus vadovas. – Mums nieko iš Lenkijos nereikia. Norime vystyti santykius. Tikiuosi, šis požiūris nugalės.“
