Masinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma buvo pradėta netrukus po trumpo 2008-ųjų karo su Gruzija. Braškanti, demoralizuota kariuomenė ilgainiui virto lanksčia jėga, gebančia rengti staigias operacijas Ukrainoje ir Sirijoje.
Jau seniai praėjusios dienos, kai Rusija, kamuojama didžiulių finansinių sunkumų, reguliariai atsisveikindavo su karo laivais ir negalėdavo pakelti į orą savo aviacijos.
Ir nors anksčiau jaunimas masiškai vengdavo privalomosios karo tarnybos, dabar ne vienas ir ne du šauktiniai neatmeta galimybės pasilikti tarnyboje – juos vilioja pagaliau padorūs drabužiai, modernesnė ginkluotė ir, žinoma, didesni atlyginimai.
„Kariuomenės reforma Rusijai, Kremliui ir V.Putinui grąžino svarbų užsienio politikos instrumentą. Tokį, kokio Rusija neturėjo ketvirtį amžiaus“, – teigė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas.
Naujoji tikrovė iš Maskvos meta šešėlį iki Vašingtono ir dar toliau. Pagrindinis klausimas: ar išdrąsėjęs V.Putinas ir toliau vienašališkai siųs karius ten, kur nori, ar Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose reikš, kad dvišaliai Amerikos ir Rusijos santykiai atitirps ir prasidės nauja bendradarbiavimo era?
Būsimasis D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas yra pasakęs, kad jis mato Rusiją kaip karinę partnerę tiek Sirijoje, tiek kitose šalyse.
Savanorių daugiau nei šauktinių
Kontrastas su dienomis, kai Sovietų Sąjunga merdėjo, didžiulis. Tuomet Rusijos Federacija paveldėjo daugiausia šauktiniais paremtą kariuomenę – 4 milijonus burnų, kurių išmaitinti neįstengė.
Kariškių skaičių Rusija tada greitai sumažino iki 1 milijono, bet tada susidūrė su gausybe problemų kovose su sukilėliais Čečėnijoje. Net 2008-aisiais, per penkių dienų karą su mažyte Gruzija, nuolat gedo rusų karinė technika, o kariai per klaidą šaudė į savus.
Įsiutintas akivaizdžių nesėkmių, V.Putinas kartu su kariuomenės vadovybe sutarė pradėti ambicingą pajėgų restruktūrizavimo ir modernizavimo programą. Jos rezultatai matomi šiandien.
Maskva nuosekliai didina profesionalų savanorių skaičių – siekiama pabrėžti, kad tarnyba kariuomenėje turėtų būti vertinama kaip karjera.
Kaip rašo AP, bene pastebimiausia permaina – patys kariai. Rusijoje 18-27 metų vyrai vis dar privalomai šaukiami metų trukmės karo prievolei, bet Maskva nuosekliai didina profesionalų savanorių skaičių – siekiama pabrėžti, kad tarnyba kariuomenėje turėtų būti vertinama kaip karjera.
Šauktiniams, tiesa, kas mėnesį mokama itin vargana suma – 2 tūkst. rublių (29 eurai). Tačiau tie, kurie pasirašo sutartis ilgesniam laikui, gali tikėtis dešimteriopai didesnių atlyginimų ir papildomų privilegijų.
Antai seržantai gali uždirbti apie 40 tūkst. rublių (578 eurus) per mėnesį – daugiau nei daugelis paprastų civilių. Gynybos ministerijos skaičiavimais, nuo praėjusių metų Rusijos kariuomenėje pagal sutartis tarnaujančių karių jau daugiau nei šauktinių.
Nori ir pinigų, ir nuotykių
Gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris taip pat pastebi, kad dėl jau dvejus metus Rusijoje besitęsiančios recesijos darbo rinka dabar itin skylėta, todėl, jo manymu, „daug lengviau pritraukti savanorių į kariuomenę“.
Antai Jekaterinburgo mieste centrinėje Rusijoje atidarytame naujame verbavimo centre būsimiesiems kariškiams naujutėlaites uniformas dėvintys pareigūnai dalina spalvingas skrajutes ir siūlo įvertinti savo gebėjimus prie kompiuterio.
„Dėl to, kad auga pagal sutartis tarnaujančių karių skaičius, kariuomenė stiprėja, – tikina centrui Jekaterinburge vadovaujantis generolas majoras Aleksandras Jarenka. – Ginkluotė gana sudėtinga, tad reikia aukšto lygio pasiruošimo.“
Tarp pačių šauktinių vieni pragmatiški, kiti sako ieškantys nuotykių. Pavyzdžiui, 22-ejų Vladislavas Volchinas, kuris pagal išsilavinimą yra informatikas, teigia kariuomenėje įžvelgęs gerų perspektyvų.
„O aš manau, kad civiliniai darbai yra nuobodūs. Karinė tarnyba spalvingesnė ir įdomesnė, – atitarė 21-erių Dmitrijus Batalovas, finansus ir teisę studijavęs jaunuolis, kuris nori pasekti savo tėvo, tarnavusio Čečėnijoje, pėdomis. – Tikiuosi, kad mano tarnybą lydės nuolatinė rizika, kova prieš blogį, specialiosios operacijos.“
Tokių nuotykių galimybė išties reali. Nuo 2014 metų Rusija nuolat kursto įtampą santykiuose su Vakarais. Ne bet kokią, o karinę.
Gynybai – penktadalis biudžeto
Pirmiausia buvo žaibiškas Krymo atplėšimas nuo kaimyninės Ukrainos, o netrukus Donbase buvo įpliekstas karas. O praėjusių metų rugsėjį Rusija pradėjo aviacijos kampaniją Sirijoje – čia smūgiuojama Maskvos sąjungininko Basharo al Assado režimo priešininkams.
Šį rudenį prie Sirijos atplaukė ir vienintelis Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“, iš kurio smūgiuojama taikiniams krante. Sirija Kremliui tapo kruizinių raketų, naikintuvų, bombonešių, kovinių sraigtasparnių bandymų lauku.
Dešimtmečio pradžioje Maskva paskelbė, kad gynybai iki 2020-ųjų skirs daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, o planų nekeičia nei recesija, nei žemos naftos kainos, nei sankcijos.
Vien praėjusiais metais Rusija gynybai išleido 48 mlrd. dolerių – 25 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Tokia suma sudaro penktadalį viso šalies biudžeto.
Rusijos pajėgos sulaukė 35 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, daugiau nei 240 naujų karo lėktuvų ir sraigtasparnių, beveik 1,2 tūkst. tankų ir šarvuočių. Toks augimas nematytas nuo Šaltojo karo laikų.
O analitikai įspėja, kad V.Putino kariauna – jei D.Trumpo administracija iš tiesų pasirodys esanti atvira bendradarbiavimui – Sirijoje, Ukrainoje ir kitur gali elgtis vis drąsiau ir agresyviau.
„Galimybė, kad V.Putinas ir D.Trumpas asmeniškai sutars, gali reikšti būdą pagerinti gana sudėtingus santykius“, – teigė D.Treninas.
O P.Felgenhaueris pridūrė, kad Vakarų reakcija į Kremliaus manevrus gali būti visai nesvarbi, nes įtakingiausi generolai bet kokį priešinimąsi jų veiksmams vadins priežastimi dar labiau didinti gynybos biudžetą.
„Rusijos kariuomenė šiuo metu yra labai suinteresuota vis didesne konfrontacija su Vakarais“, – pareiškė P.Felgenhaueris.
