P.Latuška, kuris 2009-2012 m. dirbo Minsko kultūros ministru, o dabar yra opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos pavaduotojas, dalyvavo Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro renginyje.
Socialiniame tinkle „X“ trečiadienį opozicijos politikas pranešė, kad per renginį universitete į jį buvo mesta šiukšliadėžė.
P.Latuška pridūrė, kad išpuolį įvykdęs asmuo šaukė, jog „jis yra išdavikas, kuris norėjo sudeginti gyvą Baltarusijos opoziciją“. Įraše politikas priminė, kad tai atkartoja antradienį išsakytus melagingus Baltarusijos vadovo teiginius.
P.Latuška taip pat prisipažino pastarosiomis dienomis sulaukiantis daugybės grasinimų mirtimi ir įspėjimų apie planuojamas prieš jį nukreiptas provokacijas.
„Latuškos sąmokslas“
Anksčiau publikuotame įraše P.Latuška pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas A.Lukašenka, tikėtina, sakantis kalbą liepos 1 d. Kreipimesi, kuris subtitruotas anglų kalba, Baltarusijos autoritarinis vadovas tikino, kad 2020 m. rugpjūtį P.Latuška esą sumanė surinkti visą opoziciją į vieną pastatą Minske ir sudeginti juos gyvus.
„Kodėl? Kad taptų vieninteliu visos šios smirdančios opozicijos lyderiu“, – subtitruojamas A.Lukašenka.
Toliau Lukašenka tvirtino, kad jis sužlugdė sąmokslą ir išgelbėjo opoziciją, dislokuodamas saugumo pajėgas jiems apsaugoti.
Protesto epicentre
2020 m. P.Latuška buvo seniausio Baltarusijos teatro – Nacionalinio akademinio Janko Kupalos teatro Minske – generalinis direktorius. Tais pačiais metais teatras tapo opozicijos demonstracijų prieš A.Lukašenkos perrinkimą šeštajai kadencijai per balsavimą, kuris buvo plačiai vertinamas kaip suklastotas, palaikymo centru.
Pagrindinė opozicijos dalyvė buvo S.Cichanouskaja, kuri nuo to laiko yra faktinė opozicijos lyderė tremtyje. Paskelbus A.Lukašenkos pergalę, visoje Baltarusijoje kilo masiniai protestai.
Demonstracijos buvo žiauriai numalšintos, o P.Latuška ir teatro aktoriai viešai ragino, kad už jų numalšinimą atsakingi asmenys stotų prieš teismą. Dėl šių veiksmų P.Latuška ir daugelis teatro darbuotojų bei aktorių buvo atleisti iš darbo.
Perėjimas į kitą pusę
Buvęs kultūros ministras nuo 1995 m. ėjo daugybę diplomatinių pareigų, įskaitant Baltarusijos ambasadoriaus Lenkijoje postą 2002-2008 m. Jis taip pat buvo Minsko pasiuntinys Prancūzijoje, Monake ir UNESCO.
Po ginčijamų 2020 m. rinkimų P.Latuška tapo S.Cichanouskajos Koordinacinės tarybos prezidiumo nariu, o vėliau ir jos Pereinamojo laikotarpio ministrų kabineto pavaduotoju.
Po to, kai 2020 m. rugpjūtį jį apklausė Baltarusijos saugumo pareigūnai, P.Latuška išvyko į Lenkiją, kur gyvena iki šiol.
Vėliau tais pačiais metais jis tapo Nacionalinio antikrizinio valdymo – šešėlinės vyriausybės organizacijos, siekiančios taikaus valdžios perdavimo Baltarusijoje – vadovu.
2023 m. P.Latuška buvo vienas iš daugelio aukšto rango opozicijos veikėjų, teisiamų už valstybės išdavystę ir sąmokslą siekiant užgrobti valdžią. Už akių jis buvo nuteistas 18 metų kalėjimo.
-
Žmogaus teisių grupė: nepaisant kalinių išlaisvinimo, Baltarusija ir toliau dorojasi su opozicija
-
Lukašenka svaidėsi grasinimais Baltijos šalims ir Lenkijai: išnyksite iš žemėlapio
-
Minskas: Baltarusijoje išlaisvinta dar 16 politinių kalinių
-
Lenkijai stiprinant kontrolę, Kęstutis Budrys ragina vengti sienos apsaugos politizavimo
-
Lukašenka giriasi JAV duotais pažadais: sulaukė griežto Trumpo patikėtinio atkirčio
