Sekite 15min Google
Pasak šalies laikinosios vyriausybės, 131 asmeniui buvo pritaikytos „alternatyvios įkalinimui priemonės“ pagal „Taikos ir demokratinio sambūvio programą“.
Prie kalėjimo „El Rodeo I“ naujienų agentūros AFP žurnalistai matė džiaugsmo ašaras, kai keli buvę kaliniai susitiko su savo šeimomis.
Kai kurie giminaičiai jau kelis mėnesius stovyklauja prie šio kalėjimo netoli sostinės Karakaso, laukdami galimo savo artimųjų paleidimo.
Ruth Molero (Rut Molero), kurios sūnus ir sūnėnas penktadienį liko uždaryti, sakė, kad šeimoms tai buvo netikėta.
Sargybiniai „pradėjo pūsti švilpukus, o mes (...) sėdėjome čia ir šnekučiavomės, kaip ir kiekvieną popietę. Tada pamatėme tą nedidelę jaunuolių grupę“, išeinančią iš kalėjimo, AFP sakė R. Molero.
„Įsivaizduokite – mes visi išbėgome klykdami“, – sakė ji.
Nors jos šeimos nariai šįkart nebuvo paleisti, „žinau, kad jie labai greitai išeis“, pridūrė moteris.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) teigė, kad šis kalinių paleidimas yra „labai svarbus žingsnis tautos susitaikymo procesui“.
„Nuo sausio 3 dienos buvo paleisti 1 046 venesueliečiai“, – sakė jis.
Teisių gynimo grupė „Foro Penal“, pasisakanti už numanomų politinių kalinių paleidimą, paskelbė, kad buvo paleistos šešios moterys, įskaitant vieną, kaltinamą dalyvavimu sąmoksle nužudyti N. Maduro.
Vėliau grupė nurodė, kad patvirtintas „bent 45 politinių kalinių“ paleidimas.
„Visi jie nusipelno visiškos laisvės“
Diena anksčiau opozicijos veikėja Dinorah Figuera (Dinora Figera) pažadėjo kovoti už politinių kalinių paleidimą per formalias derybas su laikinąja vyriausybe, kurioms ji vadovauja.
Pirmasis JAV tarpininkaujamų derybų raundas prasidėjo praėjusią savaitę ir baigėsi trečiadienį.
Po derybų abiejų pusių paskelbtame bendrame pareiškime teigiama, kad susitarta dirbti siekiant susigrąžinti įšaldytas lėšas iš užsienio, kurios padėtų atsigauti po niokojančių birželio žemės drebėjimų, nusinešusių daugiau nei 6 300 žmonių gyvybių, taip pat dirbti reformuojant Venesuelos teismų sistemą.
Jame nebuvo užsiminta apie politinių kalinių klausimą.
N. Maduro, kuris Venesuelai vadovavo nuo 2013 metų ir darėsi vis autoritariškesnis, daugelio buvo kaltinamas politinių oponentų ir kitų aktyvistų sulaikymu, dažnai pateikiant išgalvotus kaltinimus dėl valstybės perversmo planavimo.
Per kelias savaites po to, kai sausio pradžioje JAV pajėgos sulaikė N. Maduro, laikinoji vyriausybė, vadovaujama jo pavaduotojos Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges) ir patirianti didelį spaudimą iš Vašingtono, leido paleisti šimtus kalinių.
D. Rodriguez vasarį taip pat prastūmė istorinį amnestijos įstatymą.
Pirmadienio duomenimis, už grotų dar buvo 391 politinis kalinys, nurodo „Foro Penal“.
D. Figuera penktadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime teigė, kad „ne visi buvo paleisti“, nors „jie visi nusipelno visiškos laisvės“.
„Toliau nenuilstamai reikalaukime to, kol kiekvienas pilietis grįš pas savo šeimą“, – pridūrė ji.
Pasikėsinimo planas
Tarp tų, kurie atgavo laisvę, yra Emirlendris Benitez (Emirlendris Benites), socialiniame tinkle „X“ pranešė „Foro Penal“ direktorius Alfredo Romero (Alfredas Romeras).
E. Benitez buvo tarp dešimčių žmonių, sulaikytų po 2018 metų incidento, kai du sprogmenų prikrauti dronai skriejo link tuometinio prezidento N. Maduro, jam sakant kalbą kariniame parade Karakase.
Dronai sprogo ir sužeidė septynis karius.
E. Benitez, kuri tuomet buvo ketvirtą mėnesį nėščia, buvo sulaikyta kartu su savo partneriu Yolmeru Escalona (Jolmeru Eskalona). Pora neigė prisidėjusi prie šio sąmokslo, tačiau galiausiai abu buvo nuteisti 30 metų kalėti.
Žmogaus teisių grupės teigė, kad sulaikymo metu E. Benitez buvo kankinama, dėl to patyrė persileidimą ir dalinį paralyžių.
Socialiniuose tinkluose plačiai išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip po paleidimo į laisvę neįgaliojo vežimėlyje sėdinti E. Benitez apkabina savo sūnų.
„Košmaras baigėsi“, – ištarė ji.