Jairo Ortizo mirė nuo šautinės žaizdos, kai Nacionalinės gvardijos kariai vaikė protestuotojų minias, blokavusias vieną kelią Karakaso pakraštyje, pranešė pareigūnai.
Pasipiktinę disidentai šį įvykį baigiantis visą dieną trukusioms demonstracijoms pavadino dar vienu smurtinės priespaudos, kurią jie turi kęsti valdant N.Maduro režimui, ženklu.
Dar dešimtys žmonių ketvirtadienį buvo sužeisti, mažiausiai 19 iš jų prireikė medikų pagalbos, dažniausiai – dėl sutrikusio kvėpavimo įkvėpus ašarinių dujų.
Naujienų agentūros AFP reporteriai taip pat matė, kaip vienas Nacionalinės gvardijos karys, į kurį pataikė didelis akmuo, gulėjo be sąmonės.
N.Maduro, kuris per televiziją paragino laikytis tvarkos, sakė, kad iki ketvirtadienio vakaro buvo sulaikyta 30 žmonių ir kad gali būti daugiau areštų.
„Mes jų visų ieškome, mes juos visus identifikavome“, – sakė jis, turėdamas omenyje opozicijos aktyvistus, kurie po susirėmimo su policija išsisklaidė.
„Vienas po kito jie kris ir stos prieš teisingumą“, – per valstybinę televiziją pareiškė N.Maduro.
„Daugiau jokios diktatūros!“
Anksčiau ketvirtadienį protestuotojai, skanduodami „Daugiau jokios diktatūros!“, svaidė akmenis į riaušėms pasirengusias Nacionalinės gvardijos pajėgas, neleidusias jiems žygiuoti į Karakaso centrą.
Karo policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, taip sukeldama chaosą aštuonių juostų greitkelyje, kur maždaug 10 tūkst. protestuotojų bandė prasiveržti pro saugumo barikadas.
Dešimtys protestuotojų buvo sužeisti ir per smurtinius antradienio bei trečiadienio protestus.
Opozicijai žadant grįžti į gatves šeštadienį, politinė krizė šioje naftą eksportuojančioje valstybėje kelia susirūpinimą dėl demokratijos ir stabilumo.
Gatvių protestai yra tarp nedaugelio galimybių, likusių centro dešiniųjų opozicijai, kuri kaltina N.Maduro dėl šalį ištikusios ekonominės katastrofos.
Derybos žlugo, prezidentas nepasidavė tarptautiniam spaudimui ir išsaugojo kariškių palaikymą bei daugumos valstybės institucijų kontrolę.
Opozicija kaltina N.Maduro remiančius Aukščiausiojo Teismo teisėjus bandant įvykdyti vidinį „perversmą“ – dėl praėjusios savaitės bandymo perimti parlamento, kuriame daugumą turi opozicija, galias.
Socialistų prezidento šalininkai ketvirtadienį surengė atsakomąsias demonstracijas ir smerkė N.Maduro oponentus kaip „imperialistus“, rezgančius su Jungtinėmis Valstijoms sąmokslą jam nušalinti.
„Pavargę nuo diktatūros“
Praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas nurodė Nacionalinės Asamblėjos įstatymų leidybos galias perduoti pačiam Teismui ir panaikino parlamentarų teisinę neliečiamybę.
Kilus tarptautiniam pasipiktinimui Aukščiausiasis Teismas atšaukė šiuos sprendimus, bet paliko galioti kitas priemones, kuriomis apribojamos parlamento galios.
Opozicijos deputatai trečiadienį ėmėsi veiksmų dėl teisėjų apkaltos, bet tam reiktų teisingumo ministro, generalinės prokurorės ir valstybės kontrolieriaus pritarimo, o visi jie yra N.Maduro sąjungininkai.
Ketvirtadienį jie atsisakė pritarti šiam žingsniui, nors generalinė prokurorė griežtai kritikavo Aukščiausiojo Teismo sprendimus, taip pademonstruodamas retą kitokios nuomonės N.Maduro stovykloje ženklą.
Gatvėse protestuotojai sakė norintys atsikratyti N.Maduro.
„Mes pavargę nuo šios diktatūros. Mes nebijome“, – sakė 22 metų studentė Yoleidy Rodriguez.
Grupei protestuotojų galiausiai pavyko nužygiuoti prie metalinės policijos barikados ir ant jos mėlynai išpurkšti žodį „Laisvė“.
Tuo tarpu opozicijos politikas Roberto Enriquezas, pareiškęs apie politinį persekiojimą, pabėgo į Čilės ambasadoriaus rezidenciją Karakase.
Čilė žadėjo ginti R.Enriquezą, kuris vadovauja krikščionių socialdemokratų partijai ir kurį N.Maduro sąjungininkai kaltina rezgant sąmokslą.
Protestų dienos
Dešimtys žmonių buvo sužeisti antradienį, kai policija ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikė protestuotojus Karakase, pranešė opozicijos grupės.
Trečiadienį panašūs susirėmimai kilo šalies vakaruose esančiame San Kristobalio mieste, kur pernai vyko kruvinos riaušės ir plėšikavimai, taip pat Valensijos mieste.
Ši protestų banga atgaivino nuogąstavimus dėl didesnio masto neramumų Venesueloje, kur 2014 metais per riaušes žuvo 43 žmonės.
Šalis nuo 1992 metų pergyveno tris bandymus įvykdyti karinį perversmą.
N.Maduro priešinasi opozicijos pastangoms surengti balsavimą dėl jo nušalinimo nuo valdžios.
Kiti rinkimai Venesueloje turi įvykti 2018 metų gruodį. Regioniniai rinkimai, kurie buvo planuojami pernai gruodį, buvo neribotam laikui atidėti, o vietos valdžios rinkimų, kurie turi įvykti šiais metais, data nepaskirta.
Energijos šaltinių kainų kritimas smarkiai sumažino šalies pajamas ir nulėmė maisto, vaistų ir pagrindinių prekių trūkumą bei smurtinių nusikaltimų skaičiaus padidėjimą.
Opozicija dėl ekonomikos krizės kaltina N.Maduro, o šis sako, kad taip įvyko dėl kapitalistų sąmokslo.
Nors prezidentas iki šiol išsaugojo itin svarbią armijos paramą, tai gali pasikeisti, sakė politikos analitikas Luisas Salamanca.
„Šiuo metu Maduro negali pasakyti, kad yra tikras dėl kieno nors paramos, įskaitant ginkluotąsias pajėgas“, – sakė jis.
