Nacionalinės Asamblėjos lyderis J.Guaido naujienų agentūrai AFP pareiškė padarysiąs „viską, kad būtina ... kad išgelbėtų žmonių gyvybes“. Visgi jis pripažino, kad JAV intervencija yra „labai prieštaringas klausimas“.
Siekdamas nušalinti N.Maduro nuo valdžios, opozicijos lyderis praėjusį mėnesį pasiskelbė laikinuoju prezidentu. Laikinuoju šalies vadovu jį jau pripažino Jungtinės Valstijos ir dar maždaug 40 šalių, įskaitant 20 Europos Sąjungos (ES) narių.
Venesuelą valdant N.Maduro, naftos turtingos šalies ekonomika iš esmės žlugo. Šalį alina hiperinfliacija, recesija ir visuotinis būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ir vaistas, deficitas.
„Siekiant jį [N.Maduro] priversti pasitraukti, gali prireikti pakankamai didelio spaudimo. Karinė operacija galbūt yra veiksmingiausias tokio spaudimo būdas. Tiesa, tai nėra tas būdas, kurio mes tikimės ir kuriuo kliaujamės“, – pareiškė J.Guaido interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“.
„Svarbu suprasti, kad diktatorius [N.Maduro] valdžios savo noru neatsisakys“, – pridūrė jis.
J.Guaido mėgina į šalį atgabenti maisto ir vaistų iš Jungtinių Valstijų, tačiau humanitarinė pagalba yra įstrigusi Kolumbijos sandėliuose, nes Venesuelos kariai yra blokavę kelią, kuriuo turėtų važiuoti sunkvežimiai, gabenantys pagalbos siuntas.
M.Maduro penktadienį pažadėjo neįsileisti „suklastotos“ humanitarinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų ir pareiškė, kad Venesuelos humanitarinė krizė yra „sufabrikuota Vašingtono“, siekiant pateisinti potencialią „intervenciją“ į šią Lotynų Amerikos šalį.
Tuo tarpu J.Guaido tvirtina, kad, į šalį neįvežus skubiai reikalingos humanitarinės pagalbos, gali mirti 300 tūkst. žmonių.
„Kritinė sanitarinė padėtis“
Įvežti pagalbą į šalį pirmą kartą turėtų būti pamėginta kitą savaitę.
„Pirmiausia būtina spręsti kritinę sanitarinę padėtį. Prieš dvi dienas mirė aštuoni net trejų metų nesulaukę vaikai... jie buvo netekę skysčių ir nusilpę dėl prastos mitybos“, – pareiškė J.Guaido.
Venesueloje yra visiškai sutrikęs komunalinių paslaugų teikimas, o ligoninėse trūksta gydytojų ir vaistų.
Tačiau pagalba žmonėms, kuriems ji skubiai reikalinga, nėra vienintelis J.Guaido tikslas.
Jis yra paskelbęs, kad N.Maduro, pernai gegužę vėl laimėjęs rinkimus, kuriuos JAV, ES ir daugelis Lotynų Amerikos šalių pavadino sukčiavimu, neteisėtai užėmė prezidento postą.
Pasak J.Guaido, pagal konstituciją jis perimti valdžią, suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus rinkimus.
„Padarysime viską, ką turime, ... kad padarytume galą uzurpacijai, suformuotume laikinąją vyriausybę ir surengtume laisvus rinkimus“, – pareiškė jis.
„Nusikaltimas žmoniškumui“
J.Guaido vis dar tiki, kad jam pavyks patraukti savo pusėn kariškius, jeigu bus apeliuojama į jų žmogiškumą.
„Ginkluotosioms pajėgoms tenka spręsti didžiulę dilemą – ar priimti pagalbą, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kaip ši pagalba dabar yra reikalinga, jos nepriimti būtų praktiškai apgailėtina“, – pareiškė jis.
„Draudimą įvežti šią pagalbą būtų galima vertinti kaip nusikaltimą žmoniškumui.“
Pasak J.Guaido, kariškiai turi nuspręsti, ar „stoti konstitucijos pusėn“, ar „likti diktatoriaus, kuris vis labiau izoliuojamas, pusėje“.
Tačiau pereiti į kitą pusę aukštesnio rango kariškiams trukdo „baimė“, pažymėjo jis.
Konsultacijų bendrovė „Eurasia Group“ ketvirtadienį pareiškė, kad N.Maduro iš Rusijos ir Kinijos – savo tradicinių sąjungininkų – „vargu ar sulauks reikšmingo palaikymo“, todėl socialistų lyderis „nesugebės išsaugoti savo režimo“.
J.Guaido sutinka, kad gelbėsiančiųjų N.Maduro neatsiras.
„Nesu per daug susirūpinęs... N.Maduro nuo 2016 metų nėra gavęs nė vienos naujos kredito linijos“, – pareiškė jis.
„Esu tikras, kad Maskva ir Pekinas puikiai žino, kokia yra padėtis Venesueloje, kad visuomenė nepalaiko N.Maduro, kad jis
