Sekite 15min Google
„Planai buvo priimti nepaisant to, kad pasaulyje nebestatomos atominės elektrinės, kurios neturi uždaros aušinimo sistemos ir taip stipriai priklauso nuo aplinkos“, – pareiškė P.Magyaras. Kelias savaites trukę ekstremalūs karščiai ir sausra lėmė rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, todėl elektros gamyba Pakso AE sumažėjo 10 proc.
Susitarimas dėl „Paks-2“ projekto buvo pasirašytas dar prieš karą Ukrainoje. Projektas numato dviejų naujų reaktorių statybą. Vengrijos ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas Maskvoje 2014 metais. „Rosatom“ gavo kontraktą dviejų energijos blokų statybai, o Rusija Vengrijai suteikė iki 10 mlrd. eurų siekiantį valstybinį finansavimą.
2016 metais Viktoras Orbanas AE plėtrą vadino „amžiaus sandoriu“.
Anksčiau „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pareiškė, kad Rusijos valstybinė korporacija tęsia dviejų naujų reaktorių statybą pagal grafiką, nepaisant 2026 m. balandį įvykusios Vengrijos vyriausybės kaitos. Pasak jo, penktojo energijos bloko betonavimo paruošiamieji darbai atlikti daugiau nei 80 proc., šeštojo bloko darbai tęsiami, o reaktoriaus komponentų gamyba jau vyksta, rašo „The Moscow Times“.
„Esame pasirengę dialogui“, – teigė A.Lichačiovas.
P.Magyaro teigimu, iš pradžių buvo numatyta, kad „Paks-2“ atominė elektrinė pradės veikti 2024 metais. Tačiau vietoj to Vengrija išleido apie 2,8 mlrd. eurų objektui, kurį premjeras apibūdino kaip kelis sandėlius ir dvi dideles betonines duobes.
„Nematau, kad jie tikrai laikytųsi sutarties sąlygų“, – sakė P.Magyaras. Vengrijos vyriausybė peržiūri projektą, atsižvelgdama į jo sąsajas su Rusija.
