Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.
Labai reikalinga pagalba Kyijvui yra viena iš kelių iniciatyvų, kurias Budapeštas stabdo, nes jam gresia 13 mlrd. eurų ES lėšų įšaldymas dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti papirkinėjimo ir užtikrinti teismų nepriklausomumo.
Vengrijos vyriausybė taip pat nepritaria ES pastangoms priimti minimalų 15 proc. pelno mokestį.
ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad dabar bandys rasti būdą, kaip kitoms 26 valstybėms narėms apeiti Vengrijos pasipriešinimą ir suteikti finansinę paramą Kyjivui.
„Mes nenusivilsime. Mes ir toliau siekiame, kad pagalba Ukrainai būtų pradėta mokėti sausio pradžioje“, – sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.
Iš pradžių tikėtasi, kad ES finansų ministrai antradienį pateiks atsakymą į bloko vykdomosios institucijos – Europos Komisijos – rekomendaciją įšaldyti Vengrijai skirtas lėšas.
Tačiau šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės, kai kurioms ES šalims spaudžiant Komisiją sušvelninti savo griežtą poziciją Budapešto atžvilgiu.
V.Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.
Kai kurie Europos diplomatai atkreipė dėmesį, kad Vengrijos įstatymų leidėjai šią savaitę renkasi į posėdį, kad priimtų daugiau teisės aktų, kurie galėtų priartinti Vengriją prie šių reformų tikslų.
Diplomatai teigė, kad Komisijos buvo paprašyta kitą savaitę pateikti „atnaujintą informaciją“ apie Vengrijos reformas – tai galimas ženklas, kad ieškoma išeities iš aklavietės.
ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.
Šis klausimas gali užsitęsti iki galutinio termino ir būti aptartas gruodžio 15 dieną Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
