Tai būtų pirmas atvejis, kai kuri nors Europos Sąjungos valstybė narė suaktyvina diplomatinę veiklą Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios.
„Nuo kitų metų Vengrija deleguos diplomatą, kuris retkarčiais lankysis Sirijoje, kur stebės humanitarinės pagalbos iniciatyvas ir vykdys konsulines pareigas“, – naujienų agentūrą AFP informavo Vengrijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, Budapeštas teikia humanitarinę pagalbą krikščionims Artimųjų Rytų šalyse, įskaitant Siriją, o Vengrijoje studijuoja „nemažai“ studentų iš Sirijos.
Damaske visavertę ambasadą tebeturi tik Čekija, o kitos ES valstybės, JAV, Kanada ir tam tikros kitos šalys uždarė savo atstovybes ir visiškai nutraukė santykius su sirų prezidento Basharo al Assado režimu.
Rumunija formaliai taip pat turi ambasadą Sirijoje, tačiau pats ambasadorius dirba Beirute. Tuo metu Bulgarija turi paskyrusi reikalų patikėtinį Sirijai.
ES šalys anksčiau siųsdavo į Siriją pasiuntinius, bet ne konsuliniams tikslams, o vesti derybas dėl humanitarinės pagalbos politikos.
Sirijos konfliktas įsiplieskė 2011 metais, vyriausybei pamėginus žiauriai numalšinti antivyriausybines demonstracijas. Nuo to laiko žuvo apie 370 tūkst. žmonių, o dar keli milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Vienas vengrų vyriausybei artimas šaltinis pareiškė AFP, kad Budapeštas svarsto galimybę bendradarbiauti su B.al Assadu siekiant veiksmingiau padėti krikščionims, taip pat „aplenkti“ kitas ES šalis atkuriant ryšius ir gaunant potencialios ekonominės naudos.
„Daugelis žmonių valdančiojoje partijoje „Fidesz“ ir vyriausybėje mano, kad dialogo su Assadu klausimas yra ne ar, o kada tai įvyks“, – sakė jis.
Nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija dažnai ginčijasi su kitomis ES valstybėmis narėmis ir Briuseliu dėl bloko palankaus požiūrio į imigraciją ir kitų klausimų.
