Tiek Lenkija, tiek Vengrija po 1989-ųjų ėjo panašiu keliu, o dabar abiejų šalių proeuropietiški centro dešinės lyderiai susiduria su panašiu uždaviniu – atkurti teisinę valstybę ir sustiprinti valstybės institucijas po demokratinio nuosmukio metų.
Tuskas mato regioninį lūžį
Rinkimų naktį Tuskas paskambino Magyarui iš Korėjos ir pasveikino jį su pergale. Kitą rytą jis pareiškė, kad po Varšuvos, Bukarešto ir Kišiniovo dabar atėjo ir Budapešto eilė, o ši Europos dalis parodė, kad nėra pasmerkta korumpuotam ir autoritariniam valdymui. Pats Tuskas neslėpė palengvėjimo ir sakė, kad iki paskutinės akimirkos buvo susirūpinęs dėl rinkimų baigties.
Magyaras greitai atsakė tuo pačiu. Spaudos konferencijoje, kur Vengrijos vėliavas supo Europos Sąjungos simbolika, jis kalbėjo apie „ypatingus santykius“ su Lenkija ir nurodė, kad Varšuva bus pirmasis jo užsienio vizitas pradėjus eiti pareigas.
Signalai apie aiškią krypties kaitą
Magyaras taip pat patvirtino ketinantis greitai spręsti dviejų buvusių Lenkijos ministrų, besislapstančių Budapešte nuo persekiojimo dėl galimo piktnaudžiavimo valdžia, klausimą. Jis leido suprasti, kad jie Vengrijoje ilgai neužsibus. Tai vertinama kaip aiškus ženklas, jog naujoji valdžia sieks nutolti nuo Orbáno politinio palikimo, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Penktadienį paaiškėjo, kad naujasis parlamentas darbą pradėtų, o Magyaras prisiektų gegužės 9-ąją – dieną, kuri Europos Sąjungoje minima kaip Europos diena. Tokia simbolika dar labiau pabrėžtų siekį grąžinti Vengriją į pagrindinę Europos politikos srovę.
Briuselio lūkesčiai ir spaudžiantis laikas
„The Guardian“ straipsnyje pažymima, kad Europos Sąjungos pareigūnai jau pradėjo pirmuosius neoficialius pokalbius su būsima Vengrijos valdžia. Briuselis tikisi, kad Magyaras atsisakys Vengrijos blokavimo 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai ir pritars naujoms sankcijoms Rusijai. Tai būtų ankstyvas signalas apie politinį persiorientavimą.
Be to, Vengrija turės įvykdyti sąlygas, susijusias su teisine sistema, korupcijos kontrole, prieglobsčio politika ir akademinėmis laisvėmis.
Tačiau laikas spaudžia: iki rugpjūčio pabaigos šalis turi pasiekti vadinamuosius „super etapus“, kad galėtų gauti pirmąją 10,4 mlrd. eurų finansavimo dalį. Dalis lėšų – apie 2,12 mlrd. eurų – jau prarasta negrįžtamai.
Lenkijos patirtis – galimas modelis
Kaip rašo britų dienraštis, užkulisiuose Lenkijos ir Vengrijos pareigūnai jau aptaria, kaip Lenkijos bandymai atitaisyti neliberalaus valdymo žalą galėtų būti pritaikyti ir Vengrijoje. Lenkijoje 2023 metais Donaldo Tusko vadovaujama Pilietinė koalicija išstūmė dešiniojo populizmo partiją „Teisė ir teisingumas“ ir sugebėjo atblokuoti milijardus įšaldytų ES lėšų.
Tačiau Lenkijos pareigūnai perspėja, kad pažadų neužteks – permainas reikės realiai ir greitai įgyvendinti. Nors Magyarui gali būti lengviau nei Tuskui, nes jo turima dviejų trečdalių dauguma parlamente leidžia išvengti dalies institucinių kliūčių, darbo mastas vis tiek bus milžiniškas.
Kiek giliai įsišaknijęs Orbano palikimas?
Buvęs Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras leidiniui sakė, kad kontaktai su Europos Komisija dar iki naujosios valdžios suformavimo nėra jokia staigmena – taip buvo ir Lenkijoje.
Jo teigimu, net ir turint stiprią parlamentinę daugumą, vien formalių reformų nepakaks. Nors galima keisti institucijas, teisėjus ar organizuoti konkursus į svarbius postus, valstybės aparate vis tiek lieka žmonės, kurie buvo sistemos dalis ilgus metus ir negali būti pakeisti per naktį.
Bodnaras pabrėžė, kad vienas svarbiausių klausimų bus ne tik institucijų pertvarka, bet ir tai, kokį poveikį 16 metų trukusi Orbáno era paliko valstybės tarnautojų, prokurorų ir teisėjų mąstysenai. Būtent tai gali tapti vienu sunkiausiai įveikiamų iššūkių naujajai Vengrijos valdžiai.
