Apie tai jis parašė savo straipsnyje žurnale „The Economist“.
Vieną iš pavojingiausių scenarijų, pasak A.Melničenkos, sudaro vidaus konfliktas ir šalies žlugimas. Jo nuomone, Rusija gali pasinerti į įvairių jėgų kovą dėl išteklių, įtakos ir kontrolės virš branduolinės valstybės teritorijų.
„Sugriuvusi Rusija gali būti patrauklus vaizdinys politinėse kalbose, tačiau rizikos valdymo požiūriu tai yra kur kas mažiau patrauklu“, – rašo milijardierius.
Branduolinio ginklo panaudojimo rizika
Dar vienas griežtas scenarijus – Rusijos pavertimas apgultąja valstybe, uždara, militarizuota šalimi pagal Šiaurės Korėjos pavyzdį. Jo teigimu, pagal šį scenarijų šalyje įsivyraus izoliacija, represijos, plėtros galimybių apribojimai ir nuolatinė mobilizacija.
„Rusija, įstrigusi amžinos tvirtovės mentalitete, pavers išorinę konfrontaciją nuolatiniu vidaus politikos įrankiu“, – rašo verslininkas.
A.Melničenka taip pat mano, kad didėja tikimybė, jog karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. Be to, savo straipsnyje jis įspėja apie tolesnio konflikto eskalavimo riziką, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.
Jis mano, kad Rusija gali sugrįžti į Vakarų pasaulį. Jei šis scenarijus išsipildytų, šalis išbristų iš izoliacijos ir vėl integruotųsi į Vakarų ekonominę sistemą, tačiau liktų jos periferijoje. Tokiu atveju Rusija gali atsidurti išorinių galios centrų įtakoje ir patirti savarankiškumo praradimo jausmą, o tai ateityje gali išprovokuoti naują revanšizmą.
Ketvirtasis scenarijus susijęs su Rusijos perėjimu į Kinijos įtakos sferą. Šiuo atveju Maskva tampa gamtinių išteklių tiekėja, rinka kiniškoms prekėms ir strateginiu buferiu tarp Kinijos ir Vakarų. A.Melničenka mano, kad toks modelis neatitinka nei Rusijos, nei Kinijos interesų. Rusija prarastų savarankiškumą, o Pekinas susidurtų su papildomomis išlaidomis dėl priklausomo partnerio problemų ir augančio rusų nepasitenkinimo.
Verslininko nuomone, skirtumas tarp Rusijos integracijos į Vakarų periferiją ir jos priklausomybės nuo Kinijos būtų nedidelis. Abiem atvejais Rusija rizikuoja išlaikyti priklausomybės jausmą, kuris gali kurstyti agresyvų nacionalizmą.
Paskutinis scenarijus Rusijai: „Ji nebūtų juodoji skylė“
Paskutinis ir vienintelis „teigiamas“ scenarijus – suvereni Rusija. „Suverenitetu“ jis supranta ne priešpriešą Vakarams, o šalies gebėjimą savarankiškai vystytis, ginti piliečių interesus ir sudaryti sąlygas, kuriomis žmonės norėtų gyventi ir dirbti savo šalyje. Jo nuomone, siekiant užtikrinti ilgalaikę Rusijos ateities plėtrą, būtinas įvairiausių grupių – verslininkų, pilietinės visuomenės atstovų, technokratų, nacionaliai orientuotų jėgų ir elitų – dalyvavimas.
Pagrindinis tikslas – paversti Rusiją šalimi, į kurią žmonės nori grįžti, nes ten saugu ir galima realizuoti save.
„Tokia Rusija neturi būti patogi Vakarams ar Kinijai, – mano A.Melničenka. – Ji pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, būti nuspėjama ir racionali santykiuose su išoriniu pasauliu. Ji gali būti sudėtinga partnerė Vakarams, bet ji nėra „juodoji skylė“. Ji gali būti mažiau nuolaidi Kinijai nei satelitinė valstybė, bet ji saugesnė nei didelis ir nestabilus vasalas.“
„The Economist“ pažymi, kad A.Melničenkos pasiūlymai susiję su jo asmeninėmis interesais: jis nori, kad Rusija liktų šalis, kurioje jam ir jo šeimai yra ateitis. Jei šalis taptų izoliuota ir uždara, jo vaikams joje nebūtų didelių perspektyvų, o vidaus konflikto atveju jo turtas galėtų atsidurti pavojuje.
Žurnalistai pažymi, kad A.Melničenkos idėjų įgyvendinimas reikštų gilius politinius pokyčius Rusijoje, nors verslininkas tiesiogiai nekalba apie būtinybę pakeisti Vladimiro Putino valdžią.
