Praėjusį mėnesį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užsiminė apie galimybę Kanadai tapti pirmąja 27 šalių bloko „asocijuotąja nare“.
Tokio statuso ES sutartyse nėra, o kai kurios valstybės narės pasiekė, kad šis terminas būtų išbrauktas iš bendro viršūnių susitikimo pareiškimo.
Vis dėlto trečiadienį atvykusi į Monrealį U. von der Leyen pavartojo šią sąvoką, teigdama, kad šalys „pradės diskusijas, kaip paversti Kanadą pirmąja ES asocijuotąja nare“.
„Mūsų siekis – sukurti glaudžiausią partnerystę, kokią kada nors esame turėję su ne Europos šalimi, – pridūrė ji. – Monrealyje prasideda naujas mūsų bendros istorijos skyrius.“
Tiek Kanadą, tiek ES neramina antroji JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencija: jo įvesti muitai sudavė smūgį svarbiausiems Kanados ekonomikos sektoriams, o jo nuolatiniai grasinimai aneksuoti šiaurinę kaimynę sukėlė pasipiktinimą.
Premjeras Markas Carney pareiškė, kad D. Trumpo administracija kartais pasirašo susitarimus „pieštuku“ ir negalima tikėtis, jog laikysis įsipareigojimų, todėl kanadiečiams pabrėžė, jog priklausomybės nuo JAV mažinimas yra neatidėliotinas prioritetas.
„Pasaulis tapo pavojingesnis ir labiau susiskaldęs. Reaguodamos į tai, Kanada ir Europos Sąjunga remiasi viena kitos stiprybėmis“, – prieš viršūnių susitikimą sakė M. Carney, žadėdamas „naują, ambicingą aljansą“.
JAV muitai palies ir ES, be to, D. Trumpas ir jo artimiausi sąjungininkai pažėrė daug kritikos Europos politikos lyderiams.
U. von der Leyen teigė, kad didėjant geopolitinei konkurencijai ES nori gilinti ryšius su „patikimais partneriais“.
„Visiškai natūralu pradėti nuo Kanados“, – pabrėžė ji.
