Sekite 15min Google
Paaiškėjo, kad viena Ukrainos ginklų gamykla kariuomenei pristatė tūkstančius minosvaidžių sviedinių su defektais. Įtakingas ginklų gamyklos vadovas Leonidas Šymanas galiausiai buvo suimtas ir apkaltintas vienu iš daugiausiai viešai aptartų gynybos pramonės sukčiavimo atvejų nuo plataus masto karo pradžios.
Tačiau, kaip rodo „The New York Times“ gauti vyriausybės audito duomenys, net ir tada, kai pareigūnai pastebėjo, kad ginklai tiekiami su defektais, Ukrainos gynybos pirkimų agentūra toliau sudarinėjo naujas sutartis su L.Šymano gamykla.
Šis atvejis iliustruoja nuolat pasikartojantį scenarijų Ukrainoje.
Remiantis laikraščio gautais vyriausybės audito dokumentais, teismo dokumentais ir pranešimais Ukrainos žiniasklaidoje, 7 iš 10 didžiausių Ukrainos karinių rangovų laimėjo naujus užsakymus, nepaisant vykdomų tyrimų dėl sukčiavimo, ankstesnių sutarčių įsipareigojimų nevykdymo ar vadovų areštų dėl korupcijos.
Pavyzdžiui, kai L.Šymanas gavo pirmąjį kontraktą, jis jau buvo kelių antikorupcinių agentūrų tyrimų objektas, įskaitant tyrimus dėl lėšų pasisavinimo ir sukčiavimo. Vyras buvo neseniai paleistas už užstatą korupcijos byloje, kai vyriausybė sudarė su juo 280 mln. dolerių vertės sandorį.
Konfidencialios Valstybinės audito tarnybos ir Gynybos ministerijos vidaus audito departamento ataskaitos atskleidžia, kad karinių pirkimų sistemą yra apėmęs visiškas chaosas ir aplaidumas. Dokumentai taip pat rodo, kad į įspėjamuosius signalus tiesiog numojama ranka, o už kainų išpūtimą ar nepristatytą ginkluotę pasekmių beveik nebūna.
Vien 2024 m. Ukraina dėl sukčiavimo, iššvaistymo ir aplaidumo prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Įmonės gaudavo sutartis neįrodžiusios, kad gali tiekti ginklus, arba neturėdamos licencijų jiems pristatyti. Auditoriai nustatė, kad 18 įmonių pasirašė sutartis, nepaisydamos to, jog neįvykdė ankstesnių susitarimų. 6 iš tų įmonių neįgyvendino nė vienos sutarties.
Per šią sistemą susikrovė turtus karinės pramonės rangovai visame pasaulyje – pradedant turtingiausiu Žemėje ginklų prekeiviu ir baigiant Ukrainos bei JAV įmonėmis.
Vyriausybės atlikti vidaus auditai atskleidė, kad vien 2024 m. Ukraina dėl sukčiavimo, iššvaistymo ir aplaidumo prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Nuostoliai, apie kuriuos nebuvo skelbiama viešai, kaupėsi net ir tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus, prašydamas suteikti daugiau ginklų ir finansinę pagalbą.
„Kariuomenė negauna to, ko jai reikia, o biudžetas mažėja dėl nepristatytų prekių ir permokėjimo, – interviu metu sakė Tamerlanas Vahabovas, buvęs Ukrainos gynybos pirkimų agentūros patarėjas. – Dėl to neturime, iš ko užsisakyti daugiau ginklų. Taip pat neturime reikalingo kiekio šaudmenų. Ir šis modelis nuolat kartojasi.“
Apeinant pigesnius pasiūlymus ir permokant už ginklus, buvo prarasta apie 126 mln. dolerių. Auditorių teigimu, sutartys buvo sudarytos be teisinio pagrindo. Vienu iš atvejų įmonės iki šiol yra įsipainiojusios į teisinę kovą dėl to, kur dingo mažiausiai 100 mln. dolerių išankstinių mokėjimų už žlugusį sandorį.
„The New York Times“ gautos audito ataskaitos apima 2024 ir 2025 metus. Neaišku, kokių veiksmų, jei iš viso kokių nors, reaguodama į šias ataskaitas, ėmėsi Gynybos pirkimų agentūra. Be to, šios ataskaitos yra įslaptintos, todėl niekada nebuvo nagrinėjamos viešai.
Pirkimų agentūros vadovas Arsenas Žumadilovas atsisakė duoti komentarą. Rugpjūčio 31 d. jis atsistatydino.
Per beveik penkerius kovos veiksmų metus Ukrainos vyriausybė išliko nesužlugdyta, o šalies kariuomenė kovojo nepaisydama nepalankių jėgų santykio. Kariai pasipriešino didesnei Rusijos armijai ir dronais bei robotais iš naujo apibrėžė šiuolaikinį mūšio lauką. Ministrų kabinetas atlaikė paramos praradimą iš savo didžiausios sąjungininkės – Jungtinių Valstijų – užsitikrindamas finansinį užnugarį Europoje.
Tačiau tas pats viešųjų pirkimų procesas, kuris leido Ukrainai tęsti kovą ir davė pagrindą dronų revoliucijai, tapo pažeidžiama vieta, iki pamatų sukrėtusia vidaus politiką.
Buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas bandė pertvarkyti sistemą ir pabrėžė, kad gynybos rangovai dėl to jį išstūmė iš pareigų.
„Yra daug korupcijos“, – po atleidimo pripažino M.Fedorovas. Jo atleidimas sukėlė didžiausius protestus nuo tada, kai prasidėjo plataus masto karas. Tuo tarpu V.Zelenskis tvirtino, kad atleido ministrą dėl to, jog šis nesutarė su kariuomenės vadais.
V.Zelenskiui nepavyko pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemos, o problemos pasiekė ir jo artimiausią aplinką. Praėjusiais metais korupciją tiriantys pareigūnai slapta užfiksavo, kaip buvęs jo verslo partneris ragino pareigūnus pirkti neperšaunamas liemenes, kurios neišlaikė saugumo patikros. Tyrėjų teigimu, vyras, vykstant tyrimui, pabėgo iš Ukrainos. Įtarimai V.Zelenskiui nėra pareikšti, o jis pats pareiškė remiąs tyrimą.
Vyriausybės auditai prilygsta karinių pirkimų proceso autopsijai. Jie leidžia iš arti ir detaliai pamatyti vietos bei užsienio veikėjus, kurie pasipelnė iš šio karo.
„Ukrainoje viskas, kas nėra prikalta, bus pavogta, – pareiškė Jamesas Wasserstromas, amerikiečių kovos su korupcija ekspertas, kuris nuo karo pradžios bandė atkreipti dėmesį į sukčiavimą gynybos pramonėje. – Tai yra seniai nusistovėjusi tradicija“.
Nesėkmės, daugiamilijoninės sutartys ir dar daugiau nesėkmių
Minosvaidžių ir jiems skirtų minų brokas tapo itin didelio atgarsio sulaukusiu gėdingu Ukrainos mūšio lauko incidentu.
Šią naujieną paviešino Ukrainos naujienų portalas „Censor.net“. Tuomet parlamentas atliko tyrimą, o 2025 m. balandžio mėn. policija suėmė gamyklos direktorių L.Šymaną. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, kurio vertė siekė apie 68 mln. JAV dolerių – tiek kainavo patikrinti ir pakeisti dešimtis tūkstančių brokuotų minosvaidžių minų.
Remiantis Ukrainos duomenų analizės įmonės „YouControl“ pateiktais teismo dokumentais, teismas vėliau pripažino, kad L.Šymano bendrovė „Pavlohrado chemijos gamykla“ kariuomenei pardavė 233 tūkst. naudoti netinkamų minosvaidžių minų, kurių daugelis buvo su brokuotais sprogdikliais arba parako užtaisais.“
„Pavlohrad“ – valstybinė įmonė, tačiau chemijos inžinierius L.Šymanas jos vadovu dirba nuo 2000-ųjų. Jis buvo pramintas Ukrainos sprogmenų karaliumi. Parlamentas net įtraukė jo vardą į vieną iš šios pramonės šakos įstatymų, nurodydamas jį kaip autoritetą.
Vyras turėjo daugybę nekilnojamojo turto ir, vertinant pagal Ukrainos provincijos standartus, gyveno itin prabangiai. Tyrėjai teigė išsiaiškinę, kad per Lichtenšteino banko sąskaitą, susietą su L.Šymano žmona, buvo pervesti 9 mln. dolerių.
Gamyklos teritorijoje jis laikė stumbrų bandą, taip pat elnius ir briedžius. Kaip teigė L.Šymanas, gyvūnai čia buvo laikomi siekiant įrodyti, kad jo gamykla neteršia aplinkos. Tačiau kovos su korupcija aktyvistai turi savo versiją: jie mano, kad jie ten tam, jog juos galėtų medžioti įmonės vadovai.
Kai auditoriai patikrino įmonės sutartį dėl minosvaidžių, jie pastebėjo keistą dalyką. Iš pradžių įmonė „Pavlohrad“ teigė, kad neturi pajėgumų įvykdyti užsakymo. Vėliau, nepateikdama jokių paaiškinimų, ji pakeitė savo gamybos pajėgumų vertinimą, o vyriausybė pasirašė šį sandorį.
Negana to, auditoriai nerado jokių įrodymų, kad kas nors būtų bandęs patikrinti, ar gamykla iš tiesų gali įvykdyti užsakymą. Kai į frontą pradėjo keliauti nekokybiški minosvaidžiai, auditoriai teigė, kad viešųjų pirkimų agentūra „nepadarė tinkamų išvadų“.
Priešingai, ji suteikė bendrovei „Pavlohrad“ dar daugiau užsakymų, įskaitant 2025 m. sudarytą sutartį tiekti beveik visus kariuomenei reikalingus 122 mm artilerijos šaudmenis.
Deja, audito ataskaitose nenurodyta, kas nusprendė suteikti įmonei šias sutartis ir kodėl. Įmonės atstovai komentuoti atsisakė.
Praėjusį mėnesį L.Šymanas buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme kitoje byloje už korupcinės schemos, skirtos parduoti sprogmenis už dirbtinai padidintas kainas, organizavimą.
Jo advokatas Oleksandras Protasas, teigė, kad kaltinamasis ketina apskųsti šį nuosprendį ir tvirtina esąs nekaltas minosvaidžių byloje.
Ginklų versle, pasak O.Protaso, „niekas nėra tik juoda arba balta, ten vien pilkos spalvos atspalviai“.
Turtingiausias pasaulyje prekiautojas ginklais
2024 m. Gynybos pirkimų agentūra paskelbė konkursą dėl raketinės artilerijos, kurios vertė siekė šimtus milijonų dolerių, pirkimo.
Atsiliepė trys įmonės. Viena teigė galinti tiekti raketas už kainą, prilygstančią maždaug 4 200 dolerių už vienetą. Kita prašė 4 600 dolerių. Trečioji nurodė 5 100 dolerių kainą.
Visos raketos buvo vienodos – pagamintos toje pačioje gamykloje Turkijoje. Skyrėsi tik kaina.
Turkijos gamintojas „Arca Defense“ pateikė pasiūlymą už žemiausią kainą, siūlydamas pirkti tiesiogiai iš gamyklos.
Tačiau auditoriai nustatė, kad sutartis buvo sudaryta su didžiausią kainą pasiūliusiu konkurso dalyviu – didelės Čekijos holdingo bendrovės „Czechoslovak Group“ dukterine įmone. Vietoje to, kad pirktų tiesiogiai, vyriausybė nusprendė sumokėti Čekijos įmonei už tarpininkavimo paslaugas.
Pasak auditorių, „šiam sprendimui nėra jokio pagrindo“. Ankstesnių auditų metu ne kartą buvo perspėta nepirkti per tarpininkus. Tačiau vyriausybė šio patarimo nepaisė.
Remiantis „The New York Times“ atlikta audituose aprašytų konkuruojančių pasiūlymų analize, vien dėl šio sprendimo Ukrainos sąskaita už raketas išaugo apie 130 mln. dolerių.
Raketų tiekimo sutartis buvo tik vienas iš daugelio Ukrainos sandorių, padėjusių „Czechoslovak Group“ paversti pasauline gynybos pramonės gigante. Įmonė šiais metais įžengė į akcijų biržą, o jos 33-ejų metų pagrindinis savininkas Michalas Strnadas tapo turtingiausiu ginklų gamintoju „Forbes“ milijardierių sąraše.
Tai buvo didžiausias gynybos pramonės pirminis viešas akcijų išplatinimas per visą istoriją. Įmonė investuotojams nurodė, kad finansinės naudos jai atnešė karinių išlaidų „superciklas“, kurį pakurstė karai Europoje ir kituose regionuose. 2024 metais daugiau nei 40 proc. visų bendrovės pajamų sudarė su Ukraina susiję pardavimai.
„Czechoslovak Group“ atstovas spaudai Andrejus Cirtekas teigė, kad į klausimus dėl konkurso turi atsakyti vyriausybė. Audito ataskaitoje nėra jokių kaltinimų, kad bendrovė būtų padariusi ką nors neteisėta.
„Mes nesame susiję su kitų konkurso dalyvių pasiūlymais ir neturime prieigos prie jų komercinių sąlygų, sutartinių nuostatų ar perkančiosios organizacijos vertinimo“, – rašė jis elektroniniame laiške.
Nepaisant auditorių išreikštų abejonių, Ukraina svarstė galimybę vėl sudaryti sutartį su bendrove „Czechoslovak Group“, šįkart siekdama pakeisti savo „Kalašnikov“ šautuvų arsenalą Čekijoje suprojektuotu NATO kalibro šautuvų modeliu. Apie jokį sandorį nebuvo paskelbta.
Bendrovės atstovas spaudai pridūrė, kad grupė diversifikuoja pardavimus į Europos šalis ir Jungtines Valstijas, tačiau pažymėjo, jog Ukraina išlieka reikšminga kliente.
Įspėjamieji ženklai ir rangovas Amerikoje
Kaip rodo dokumentai, buvo dar vienas atvejis, kai Ukraina, nepaisydama įspėjamųjų ženklų, tęsė sudėtingą ginklų pirkimo procesą – tik tam, kad sandoris žlugtų.
2024 m. Gynybos pirkimų agentūra norėjo įsigyti sovietinio tipo raketų iš vieno serbų gamintojo. Dėl Rusijai palankios politikos Serbijoje Ukraina, norėdama gauti raketas, kliovėsi tarpininkų grandine.
Vyriausybė sudarė sutartį su Ukrainos valstybine ginklų tarpininkavimo įmone „Spectechnoexport“. Auditorių teigimu, ši įmonė jau ir anksčiau buvo nesilaikiusi įsipareigojimų.
Kaip nurodo „HACC Decided“ – organizacijos „Transparency International Ukraine“ sukurta platforma, stebinti rezonansinius korupcijos atvejus – kovos su korupcija institucijos taip pat viešai paskelbė, kad tiria buvusius įmonės vadovus dėl galimo lėšų pasisavinimo ir pinigų „plovimo“.
Be kita ko, auditoriai taip pat nurodė, kad „Spectechnoexport“ neturėjo Serbijos išduotos raketų eksporto licencijos. Dokumentai rodo, kad vietoje licencijos įmonė pateikė Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos išduotą „garantijos raštą“.
-
Rusų propagandininkai Ukrainos bepiločius „parduoda“ italams: pastarieji to nesakė
-
„Lyg laimėjusi loterijoje“: Šiaurės Korėja skaičiuoja milijardus iš karo Ukrainoje
-
Rusija sukūrė naują balistinę raketą – „Frankenšteiną“: ką rado, ją išardę
-
Ukrainą pasieks papildoma Kanados parama oro gynybai, sako Volodymyras Zelenskis
Auditorių teigimu, toks išskirtinis palankumas neturėjo jokio teisinio pagrindo ir buvo pademonstruotas nepaisant to, kad bendrovė jau buvo pagarsėjusi anksčiau neįvykdytais įsipareigojimais.
Įmonė neatsakė į pakartotinius „The New York Times“ pranešimus ir skambučius.
Bendrovė „Spectechnoexport“ pasirašė subrangos sutartį su JAV ginklų bendrove „Regulus Global“. Ši įmonė, kuriai vadovauja buvęs „Merrill Lynch“ biržos makleris Williamas Somerindyke’as jaunesnysis, jau anksčiau tiekė ginkluotę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir JAV remiamiems sukilėliams Sirijoje. Tačiau šis sandoris turėjo būti išskirtinai sudėtingas.
Ši sutartis buvo viena iš kelių tarp „Regulus“ ir „Spectechnoexport“ pasirašytų sutarčių, kurių bendra vertė siekė 1,7 mlrd. dolerių. Jų tikslas buvo nukreipti ginklus į karo zoną. W.Somerindyke’as jaunesnysis interviu metu sakė, kad ši partnerystė užtikrino itin svarbios ginkluotės pristatymą, o tai atnešė naudos tiek Ukrainos gynybai, tiek JAV užsienio politikai.
Tačiau sandoris dėl raketų pradėjo byrėti.
Tuometinis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas norėjo pašalinti tarpininkus iš Ukrainos ginklų verslo. W.Somerindyke’as jaunesnysis prisiminė, kad ministras paprašė „Regulus“ reikalus tvarkyti tiesiogiai su vyriausybine pirkimų agentūra, taip iš esmės eliminuojant „Spectechnoexport“.
Sandoris žlugo, o iki 2025 m. pradžios „Spectechnoexport“ tapo didžiausia ginklų pirkimo agentūros skolininke – auditoriai nustatė, kad ši įmonė turėjo daugiau neįvykdytų sutarčių nei bet kuris kitas tiekėjas.
Kilus šiam skandalui, Ukrainos vyriausybė bendrovei iškėlė bylą dėl delspinigių ir palūkanų. Savo ruožtu „Spectechnoexport“ pareikalavo pinigų iš bendrovės „Regulus“.
W.Somerindyke’as jaunesnysis savo ruožtu užtikrino, kad jo įmonė nepadarė nieko blogo ir tiesiog tapo Ukrainos pirkimų sistemos pertvarkos „įkaite“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
