Anksčiau buvo dingęs tik nuskendus „Kursk“ ir po įkaitų dramos
V.Putino pirmtakas Borisas Jelcinas buvo gerai žinomas dėl savo dingimų – jis mėgdavo išgerti, o jo širdis buvo silpna. B.Jelcino sveikatos būklė tapo ypač opiu klausimu per prezidentinę kampaniją, kai jis siekė perrinkimo 1996 m. ir varžėsi su komunistų kandidatu. Prieš pat rinkimus B.Jelcinas patyrė širdies smūgį, tačiau tai buvo nuslėpta nuo visuomenės.
Po pergalės rinkimuose Kremliaus medikai tapo ypač kūrybingi, kai reikėdavo atsakyti į klausimus apie prezidento sveikatą. Iki šiol juokiamasi iš jo atstovo spaudai pareiškimo, kad B.Jelcino rankos paspaudimas yra labai stiprus. Rusijos žiniasklaidai pradėjus kalbėti apie V.Putino dingimą, „Echo Moskvy“ V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo paklausė apie V.Putino rankos paspaudimą. „Jis laužo rankas“, – sarkastiškai atsakė jis.
D.Peskovui anksčiau niekada nereikėdavo atsakinėti į klausimus apie netikėtus jo vadovo dingimus. Veikiau priešingai. V.Putinas paprastai itin demonstruoja savo tvirtą rankos paspaudimą, fotografuojasi sportuodamas, bando įteigti, kad jis – sveikatos ir energijos etalonas.
Jis ilgesniam laikui iš akiračio buvo dingęs tik 2000 m. nuskendus povandeniniam laivui „Kursk“ ir 2002 m. – teroristams užėmus Maskvos teatrą su šimtais įkaitų. Šie du incidentai buvo vienos didžiausių krizių V.Putino valdymo istorijoje, tačiau vėliau įvykus panašaus masto tragedijoms jis niekada nedingdavo.
Dangstoma melu
Tačiau šį mėnesį jis pradingo. Paskutinį kartą jis matytas prieš savaitę – kai kovo 5 dieną Maskvoje susitiko su Italijos premjeru Matteo Renzi. Nuo tada jis atšaukė susitikimus su Baltarusijos ir Kazachstano prezidentais, sutarties pasirašymą su Pietų Osetija, savo dalyvavimą pasitarime FSB. Kremlius dar bandė meluoti ir skelbė, kad V.Putinas susitiko su Karelijos gubernatoriumi, tačiau Rusijos žiniasklaida atsekė, kad jų susitikimas iš tikrųjų įvyko ne kovo 11 d., o kovo 4 d. Penktadienį Kremlius netikėtai paskelbė apie dar vieną susitikimą.
Oficialioje V.Putino darbotvarkėje nurodyta, kad ketvirtadienį jis kalbėjosi su Armėnijos prezidentu – tokia informacija atsirado ir pastarojo darbotvarkėje. Tačiau vos vienas pokalbis telefonu – neįprastai mažai V.Putinui. Pavyzdžiui, kovo 2 d. jis turėjo su susitikimus su Rusijos pareigūnais, kalbėjo telefonu su Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos vadovais.
Tai gali reikšti vieną iš dviejų dalykų – kad V.Putinas pradėjo savo artimiausio rato apvalymą, arba kad V.Putinui pačiam liko nedaug laiko valdžioje
Nerimą kelia tai, kad, priešingai nei B.Jelcino gydytojai, kurie pripažindavo, kad prezidentas jaučiasi blogai, tačiau sumenkindavo jo sveikatos problemas, D.Peskovas griežtai neigia, kad V.Putino sveikata yra prasta.
Toks neigimas – tikra dovana įvairioms teorijoms. Buvęs V.Putino sąjungininkas Andrejus Ilarionovas teigia, kad Kremliuje galėjo įvykti perversmas. Kremliuje šaltinių turintis žurnalistas Konstantinas Remčukovas pranešė, kad artimas V.Putino draugas, didžiausios naftos įmonės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas netrukus neteks savo pareigų. Tai gali reikšti vieną iš dviejų dalykų – kad V.Putinas pradėjo savo artimiausio rato apvalymą, arba kad V.Putinui pačiam liko nedaug laiko valdžioje. Socialiniuose tinkluose pasipylė spekuliacijos, kad V.Putinas net gali būti nebegyvas.
Šalyje – maniakinė padėtis
Rusijos fondų birža, rublio kursas ir obligacijų vertė ketvirtadienį pakilo – lyg V.Putino dingimas iš radarų teigiamai veiktų ekonomiką. Ukrainoje žinios apie nekenčiamą V.Putiną sekamos ypač atidžiai ir atvirai tikimasi, kad jis pranyks visiems laikams. „Panašu, kad kažkas kitas dabar kontroliuoja situaciją Rusijoje, jeigu išvis kas nors ją kontroliuoja“, – rašė Ivanas Jakovinas.
Laikas baigti vartoti tokias sąvokas kaip „autoritarinis lyderis“ ar „valdingas vadovas“. V.Putinas yra diktatorius, kuris valdo Rusiją remdamasis baime ir slaptais veiksmais.
Trumpai tariant, vien pasitraukdamas iš visuomenės akių V.Putinas sugebėjo visoje savo šalyje sukurti maniakinę padėtį. Rusai – net ir V.Putino oponentai – taip sunerimę dėl V.Putino dingimo savaitei, lyg vaikai, nesulaukę kelias dienas grįžtančio tėvo.
Jiems stebint Kremliaus internetinę svetainę pinasi nepasitikėjimas, būgštavimai ir viltis. Jie svarsto, kaip V.Putino tiek metų statyta valdžios piramidė galėtų (ir ar išvis galėtų) funkcionuoti be jo viršuje.
Jeigu tai nėra ženklas, kad V.Putinas tautos kolektyvinėje sąmonėje yra tapęs visišku diktatoriumi, tai tuomet kas tai yra? Galų gale, demokratinės valstybės lyderis negalėtų tiesiog pradingti savaitei – įsivaizduokite, jeigu taip leistų sau pasielgti Barackas Obama ar Angela Merkel. Jų atstovai neslėptų, jeigu jie būtų netikėtai susirgę. Tik diktatorius šitaip slepia savo sveikatos būklę – arba visos savaitės susitikimus, kurie, anot D.Peskovo, vyksta.
Laikas baigti vartoti tokias sąvokas kaip „autoritarinis lyderis“ ar „valdingas vadovas“, rašo L.Beršidskis. V.Putinas yra diktatorius, kuris valdo Rusiją remdamasis baime ir slaptais veiksmais. Kad ir kokia būtų jo dingimo priežastis, šalis dabar negali funkcionuoti be jo. Visuomenėje į paviršių kyla neracionalios baimės. Neracionalios viltys – taip pat.
