V.Putinas per pirmadienio vakarą vykusį prezidento teisių tarybos posėdį pažadėjo dar kartą peržiūrėti iš naujo valstybės išdavystės sampratą apibrėžiantį teisės aktą, kurį Kremliaus kontroliuojami žemieji parlamento rūmai priėmė praeitą mėnesį.
Pasak kritikų, šio įstatymo formuluotės pernelyg aptakios ir leistų vyriausybei bet kurį disidentą pripažinti valstybės išdaviku.
Dabartinės redakcijos įstatymas valstybės išdavystę apibrėžia kaip šnipinėjimą arba kitokią pagalbą užsienio valstybei, kenkiančią Rusijos išoriniam saugumui.
Naujajame įstatyme ši sąvoka taip pat apima veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos „konstitucinę santvarką, suverenumą, teritorinį ir valstybinį vientisumą“.
Teisės aktas, kurio projektą pasiūlė Federalinė saugumo tarnyba (FSB), tapusi Sovietų Sąjungos KGB paveldėtoja, taip pat pakeičia valstybės išdavystės interpretaciją, įtraukiant kitas veikas, tokias kaip finansinės ir konsultacinės pagalbos teigimas užsienio valstybei arba tarptautinei organizacijai.
V.Putinas pirmadienį pritarė, kad būtina užtikrinti, jog šios sąvokos įstatyme nebūtų per laisvai interpretuojamos.
„Peržiūrėkime jį ir iš naujo apgalvokime, – sakė prezidentas. – Sutinku, kad neturi būti palikta vietos plačiai išdavystės interpretacijai. Ten neturi būti minimi veiksmai, nesusiję su išdavyste.“
V.Putinas taip pat pažymėjo, jog nereikia skubėti priimti daug kritikos sulaukusio įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už tikinčiųjų jausmų įžeidimą.
Šie Kremliaus vadovo pareiškimai matomai reiškia, kad V.Putinas švelnina savo griežtą požiūrį į opoziciją, kurio jis laikėsi nuo gegužės, kai pradėjo savo trečiąją kadenciją.
