Savo kalboje V.Putinas aptarė šalies ekonomikos problemas, pirmą kartą pripažindamas, kad jos kyla iš šalies vidaus, o ne dėl padėties užsienyje. Jis taip pat aptarė būtinus federalinių institucijų biudžetų karpymus, Muitų sąjungos kūrimą ir Rusijos demografinę padėtį.
V.Putino pastabą, kad pirmą kartą nuo 1991 metų užfiksuotas teigiamas mirčių ir gimimų šalyje balansas, parlamento nariai pasitiko plojimais.
Jis taip pat paminėjo 20-ąsias Rusijos konstitucijos metines, užsimindamas apie galimas teisinės sistemos ir regionų administarvimo reformas.
V.Putinas aptarė daugybę Rusijos ekonomikos problemų: vienos pramonės šakos išlaikomi miestai, inovacijų trūkumas, būtinybė reformuoti švietimo sistemą. Pasak Rusijos prezidento, pusė visų rusų investicijų yra užsienyje, tad šalis turi sukurti sistemą, kaip surinkti mokesčius nuo šios milžiniškos sumos ir užkirsti kelią mokesčių vengimui.
Kaip vieną iš problemų V.Putinas įvardino nelegalią imigraciją, kuri, pasak jo, atima darbo vietas iš vietinių gyventojų.
V.Putinas pažadėjo, kad iki kitų metų birželio Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano parlamentams bus pateiktas Muitų sąjungos sutarties tekstas. Pasak prezidento, sutarties ruošimo sesijose dalyvauti kaip stebėtoja nori ir Ukraina.
V.Putinas pažadėjo, kad per ateinantį dešimtmetį Rusija skirs 23 trilijonus rublių (1,7 trilijono litų) gynybai – esą tai yra būtina apsaugoti šalies sienoms.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Maskva neleis niekam įgyti prieš ją karinės viršenybės.
„Niekas neturėtų puoselėti iliuzijų dėl galimybės įgyti karinę viršenybę prieš Rusiją. Mes to niekada neleisime“, – sakė prezidentas, skaitydamas metinį pranešimą.
„Rusija atsakys į visus šiuos iššūkius – ir politinius, ir technologinius“, – pridūrė jis.
Rusija – ne supervalstybė
Rusijos prezidentas ketvirtadienį netiesiogiai sukritikavo Jungtines Valstijas, pareiškęs, jog Rusija siekia būti lydere, bet nesirengia mokyti kitų šalių, kaip joms derėtų gyventi.
„Visuomet didžiavomės savo šalimi, tačiau nepretenduojame į kažkokios supervalstybės vardą, kuris suprantamas kaip pretenzija į pasaulinę ar regioninę hegemoniją. Nesikėsiname į niekieno interesus, niekam neperšame savo globos ir niekieno nemėginame mokyti gyventi“, – sakė prezidentas, skaitydamas metinį pranešimą.
„Stengsimės būti lyderiai, gindami tarptautinę teisę, siekdami pagarbos valstybės suverenitetui, tautų savarankiškumui ir savitumui“, – pabrėžė V.Putinas.
Ukraina laukiama Muitų sąjugnoje
Ukraina tebėra laukiama, bet neprivalo dirbti su Rusija dėl Muitų sąjungos, ketvirtadienį sakė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Mes nieko niekam neprimetame, bet jeigu mūsų draugai nori drauge dirbti, mes pasirengę tęsti šį darbą ekspertų lygiu“, – sakė V.Putinas savo metinėje kalboje, Ukrainoje tuo tarpu vykstant proeuropietiškiems protestams.
„Mūsų integracijos projektas pagrįstas lygiomis teisėmis, realiais ekonominiais interesais, – sako V.Putinas. – Nuosekliai tęsime Eurazijos procesą, nepriešpastatydami jo kitiems integraciniams projektams, žinoma, ir tokiam brandžiam integraciniam projektui kaip europinis.“
Pasak prezidento, dar iki įvykių Kijeve, pradedant šių metų gegužės mėnesiu, Ukraina reiškė norą dalyvauti Muitų sąjungoje stebėtojo teisėmis, dalyvauti diskusijose, buvo suinteresuota prisijungti prie atskirų Muitų sąjungos susitarimų.
Rusijos prezidentas pridūrė, jog viliasi, kad Ukrainos vyriausybei ir opozicijai pavyks rasti politinį šalį apėmusios krizės sprendimą.
„Tikiuosi, kad visos politinės jėgos šalyje sugebės pasiekti susitarimą, kuris atitiks Ukrainos žmonių interesus, ir ras visų susikaupusių problemų sprendimą“, – sakė V.Putinas.
Tradicinių vertybių gynėjas
Rusijos prezidentas nepamiršo paminėti ir „šeimos vertybių“ gynimo, dėl kurio Rusija pastaruoju metu sulaukia ypač daug kritikos.
„Žinome, kad pasaulyje daugėja žmonių, palaikančių mūsų poziciją dėl tradicinių vertybių, kurios tūkstantmečiais buvo dvasinis, moralinis kiekvienos tautos civilizacijos pamatas, apsaugos“, – sakė V.Putinas metiniame pranešime.
Pasak jo, kalbama apie tradicines šeimos vertybes, „ne tik materialinį, bet ir dvasinį gyvenimą, humanizmo ir pasaulio įvairovės vertybes“.
„Šiandien daugelyje šalių persvarstomos moralės ir dorovės normos, nyksta nacionalinės tradicijos, skirtumai tarp valstybių ir kultūrų. Iš visuomenės dabar reikalaujama ne tik sveikai pripažinti kiekvieno teises į sąžinės, politinių įsitikinimų ir asmeninio gyvenimo laisvę, bet ir būtinai pripažinti gėrio ir blogio – savo prasme priešingų sąvokų – lygiavertiškumą“, – sakė V.Putinas.
Vakarai kritikavo Rusiją dėl įstatymo, kuriuo draudžiama „netradicinių santykių propaganda“ nepilnamečiams ir kuris, pasak gėjų teisių gynimo grupių, atvėrė kelią puldinėjimui ir bauginimui. Šis įstatymas paskatino aktyvistus visame pasaulyje reikalauti boikotuoti žiemos olimpiadą, kuri vasario mėnesį įvyks Sočyje.
Televizijos transliuotoje valandos ir 10 minučių kalboje iš puošnios Kremliaus salės V.Putinas pažadėjo ginti tradicines šeimos vertybes, kurios, pasak jo, yra Rusijos didybės pamatas ir apsauga nuo „vadinamosios tolerancijos, belytės ir bevaisės“.
Jis skundėsi dėl „moralės normų persvarstymo“ daugelyje kitų šalių.
„Toks tradicinių vertybių ardymas iš viršaus nulemia negatyvias pasekmes visuomenei ir savo esme yra nedemokratinis, nes yra vykdomas prieš liaudies daugumos valią“, - sakė V.Putinas.
Savo poziciją prezidentas parėmė citata iš žymaus 20-ojo amžiaus rusų filosofo Nikolajaus Berdiajevo: „Konservatyvizmo prasmė ne ta, kad jis neleidžia judėti į priekį ir aukštyn, o ta, kad jis neleidžia judėti atgal ir žemyn, chaotiškos tamsos link“.
Auditorija, kurią sudarė įstatymų leidėjai, teisėjai, religiniai lyderiai, federaliniai ir regionų pareigūnai, jo kalbą palydėjo entuziastingais plojimais.
Manoma, kad V.Putinas yra uolus krikščionis, tačiau jis tik pastaraisiais metais užėmė konservatyvių vertybių ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios propagavimo poziciją, siekdamas konsoliduoti savo šalininkų bazę.
