„Sueddeutsche Zeitung“ tvirtinimu, Rusijos prezidento mąstymo ir politikos Ukrainos atžvilgiu negalima pateisinti šaltojo karo šabloniška retorika. Kur kas labiau esą tinka palyginimai su Pirmuoju pasauliniu karu ar karais Balkanuose dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje.
Vokiečių žurnalistai mano, kad V.Putinas nesiremia jokia bendražmogiškąja idėja, jam nerūpi, kaip kad buvo socializmo laikais, „tarptautinis solidarumas“, rūpi tik „vienos tautos atstovai nustatytoje teritorijoje“.
„V.Putinui rūpi tik Rusija, o dar blogiau – tik Didžioji Rusija, – teigiama „Sueddeutsche Zeitung“ tekste. – V.Putino doktrina skamba taip: aš, kaip Rusijos prezidentas, turiu teisę kištis visur, kur gyvena pakankamas skaičius rusų.“
Pabrėžiama, kad tą „pakankamą skaičių“ nustato pats V.Putinas.
Tuo tarpu kitas dienraštis – „Die Welt“ – pateikia visiškai priešingą nuomonę. Esą nereikia smerkti Rusijos prezidento ir jo šalies. Laikraščio komentatorių teigimu, Vakarai privalo kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ar cenzūrą, bet negalima vien neigiamomis spalvomis piešti Rusijos, nepaisyti jos indėlio, tarkim, į XIX amžiaus literatūrą.
„Die Welt“ pabrėžia, kad diplomatija yra „pokalbių terapija“, todėl būtina kalbėtis. V.Putinui, kurį komentatorius vadina „į kampą įvarytu neurotiku“, esą tiktų palaikymo metodas.
