2013 metų gruodį nedarbo lygis Vokietijoje siekė 6,7 proc., vadinasi, be darbo buvo 2,873 mln. darbingo amžiaus žmonių. Palyginti su bendra situacija Europos Sąjungoje, tai labai geras rodiklis. Anot Vokietijos ekonomikos ekspertų, tokią situaciją lemia inovatyviai vystomas šalies ūkis.
„DW“ taip pat pastebi, kad pagal Federacinės darbo agentūros prognozes nedarbo lygis toliau mažės.
Kitokios nuomonės laikosi Vokietijos ūkio institutas, kurio vadovas Michaelis Hutheris tvirtina, kad metų sandūroje vyravo optimistinės nuotaikos, bet tai nereiškia, jog šis optimizmas prisidės kuriant naujas darbo vietas. Šiuo metu Vokietijoje dirba apie 42 mln. asmenų, tad neplūstelėjus darbo jėgai iš kitų šalių esą nelabai kas čia ir pasikeis.
Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai nuo sausio gali atvykti dirbti į Vokietiją. Kaip pabrėžia „DW“, Federacinės darbo agentūros ekspertai jų antplūdžio nesibaimina. Esą remiantis pastarųjų metų patirtimi, sezoninių darbininkų iš kitų šalių atvykimas tik pagyvino Vokietijos žemės ūkį, taip pat sveikatos apsaugos, maisto pramonės sistemas.
Vokiečių ekonomistai pastebi, kad dauguma emigrantų atvažiuoja dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Todėl visuomenėje formuojama nuomonė, kad atvykę bulgarai ir rumunai atims darbo vietas iš vokiečių, yra klaidinga. Ypač turint omeny prastą demografinę Vokietijos situaciją, dėl kurios šaliai ateityje kasmet reikės iki 1,3 mln. kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Tik jų antplūdis leis išsaugoti aukštą pragyvenimo lygį ir ekonomikos augimą, stabilizuos socialinės apsaugos sistemą. Dalies ekonomikos ekspertų teigimu, imigrantai Vokietijai būtini, reikia padaryti viską, kad jie norėtų čia atvykti ir dirbti.
„DW“ taip pat pažymi, kad nedarbas tarp Vokietijoje šiuo metu gyvenančių rumunų ir bulgarų (o jų yra per 150 tūkst.) yra dar mažesnis negu bendrai šalyje, o tai esą tik įrodo, jog šie atvykėliai nelinkę gyventi vokiečių mokesčių mokėtojų sąskaita.
