NATO laiko kibernetinę erdvę tokiu pačiu mūšio lauku kaip ir sausuma, vandens telkiniai ir oras. Aljansas teigia, kad kibernetinės atakos – už kurias atsakingos tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija, taip pat nusikaltėliai ir vadinamieji „programišiai aktyvistai – tampa vis dažnesnės ir žalingesnės.
Vokiečių pareigūnai per ketvirtadienį vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė sąjungininkams, kad Berlynas leis jiems naudotis savo kibernetinėmis priemonėmis, įskaitant puolamuosius elementus.
„Lygiai kaip aprūpiname sausumos, oro erdvės ir jūrų pajėgomis NATO, dabar taip pat galime parūpinti NATO su kibernetine erdve susijusių priemonių, remdamiesi dabartinėmis nacionalinėmis ir teisinėmis sistemomis“, – sakė vokiečių gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
JAV, Didžioji Britanija, Danija, Nyderlandai ir Estija yra viešai paskelbusios, kad leidžia NATO naudotis jų turimais kibernetiniais ginklais, tikėdamosis, kad kontratakos grėsmė gali atgrasyti potencialius agresorius.
Kaip ir kitus karinius išteklius, tokius kaip tankai ir naikintuvai, Aljanso narės pačios kontroliuoja savo kibernetinius pajėgumus, bet prireikus leidžia NATO jais naudotis per misijas ir operacijas.
Puolamųjų kibernetinių įrankių taikiniu gali tapti bet koks prie interneto prijungtas prietaisas: ne vien kompiuteriai ir išmanieji telefonai, bet ir įrenginiai, valdantys svarbius mechanizmus elektrinėse ir transporto tinkluose.
Vakarai įtikinę, kad didžiausią kibernetinę grėsmę jiems kelia Rusija, kaltinama surengus virtinę atakų prieš tarptautines sporto institucijas, JAV Demokratų partiją ir Nyderlanduose įsikūrusią cheminių ginklų kontrolės organizaciją.
Tarsi patvirtindama, kad NATO valstybės vis rimčiau žiūri į kibernetinį mūšio lauką, Didžioji Britanija šiemet paskelbė, kad investuoja 65 mln. svarų (74 mln. eurų) į savo puolamuosius pajėgumus.
